- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-466-212/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Edmundas Valentinas Jaras
- Ieškovas
- N. Č.
- Atsakovas
- D. I.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–466–212/2007
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. Č. ieškinį atsakovei D. I., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarei Žydrūnei Barovskienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006-10-30 E. Č. vardu sudarytą testamentą, patvirtintą 2006-10-30, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis ir atsakovė yra E. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Paskutiniuosius dvylika metų jis gyveno su mama Pakapės kaime, Miežiškių seniūnijoje, Panevėžio rajone, prižiūrėjo ir rūpinosi jos ūkiu. 2006-12-12 iš Panevėžio rajono pirmojo notarų biuro notarės A. Š. gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad notarų biure užvesta E. Č. paveldėjimo byla ir jam, kaip sūnui, siūloma kreiptis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies, nustatant išlaikymo reikalingumo faktą, priteisimo. Iš šio dokumento jis suprato, kad motina yra palikusi testamentą. Iki tol apie testamento sudarymą nežinojo. Testamentas sudarytas likus vienai dienai iki motinos mirties. Jį pasirašė ne pati mama, o liudytoja Z. M., dalyvaujant dar dviems liudytojams M. J. ir M. I.. Notarė nurodė, kad mama dėl senatvės blogai pasirašo. Mano, kad testamentas pripažintinas negaliojančiu, kadangi mama neišreiškė juo tikrosios savo valios. Jo ir mamos santykiai visada buvo artimi, jis pastoviai prižiūrėjo mamą, ja rūpinosi. Prieš mirtį jos sveikata buvo labai prasta, tačiau ji visada sakydavo, kad po jos mirties ūkį tvarkys abu jos vaikai, t. y. jis ir jo sesuo, be to, niekada neketino rašyti testamento. Jai 2006-10-30 išvykstant pas atsakovę, apie testamento surašymą nebuvo net kalbos. Mama visą laiką sugebėjo pati pasirašyti, todėl ir ant testamento galėjo pati pasirašyti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. spalio 30 d. sudarytą E. Č. testamentą, patvirtintą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. Barovskienės, registro Nr. 5786. Teismas nustatė, kad ieškovo mamos E. Č. vardu 2006-10-30 buvo surašytas testamentas, kuriame nurodyta, kad visą savo turtą po mirties ji palieka savo dukrai D. I.. Testamentas surašytas notarų biure, nurodant, kad testatorius dėl senatvės pasirašo blogai, todėl jį pasirašė Z. M., dalyvaujant dviems liudytojams – M. J. ir M. I. Testamentą patvirtino Panevėžio miesto antrojo notarų biuro notarė Ž. Barovskienė.
Iš atsakovės pakviestų liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, kad pasirašant testamentą nebuvo tiksliai laikomasi testamento pasirašymo procedūros, kurią nurodė notarė Ž. Barovskienė, o būtent – liudytojas M. I. nurodė, kad jam pasirašant testamentą pas notarę buvo tik jis ir notarė, testatorės ir kitų liudytojų nebuvo; liudytoja Z. M., nurodė, kad jai pasirašant buvo tik ji ir notarė, kur buvo testatorė, ji nežino; liudytoja M. J. tiksliai testamento pasirašymo procedūros neatsimena, testatorės valią sužinojo iš testatorės laukiamajame pas notarą. Kad testatorė testamentu galėjo neišreikšti tikrosios savo valios ir tokiu būdu atimti paveldėjimo teisę iš vieno iš įstatyminių įpėdinių, teismas rėmėsi nustatyta aplinkybe, jog testatorė prieš mirtį pati sugebėjo pasirašyti dokumentus, ką įrodo byloje pateikti mokėjimo už telefono paslaugas, mokesčių priėmimo kvitai bei pensijų mokėjimo žiniaraščiai. Šiuose dokumentuose yra užfiksuotas raidinis E. Č. parašas likus mažiau nei vienam mėnesiui iki jos mirties. Be to, ir liudytojai paaiškino, kad testatorė prieš mirtį pati pasirašinėjo dokumentus. Teismas nustatė, kad E. Č. buvo garbaus amžiaus – mirė būdama 94 metų, mirties priežastis buvo progresuojantis širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas. Konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, jog dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių E. Č. pati negalėjo pasirašyti testamento ir buvo būtina naudotis CK 5.29 str. reglamentuota procedūra. Nurodytą testamento surašymo priežastį – ieškovo netinkamą elgesį su motina, jos įskaudinimą, smurto jos atžvilgiu panaudojimą, laikė paneigiančiu liudytojos V. L. parodymais, jog ji buvo mirusiajai artimas žmogus – jos sesuo, pastoviai iki mirties su ja bendravo, todėl žinojo, kad mirusiosios santykiai su sūnumi buvo geri, apie sumušimą ji nekalbėjo, testamento rašyti neketino. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojos G. V., mirusiosios pusseserė, bei E. P., mirusiosios kaimynė.
Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, padarė išvadą, kad testatorė sąmoningai ir apgalvotai sudaryti testamento ir atimti paveldėjimo teisę iš vieno iš įstatyminių įpėdinių – sūnaus N. Č. negalėjo. Be to, surašant testamentą konkrečiu atveju buvo nesilaikyta jo surašymo procedūros, kas sudaro sąlygas abejoti tikrąja testatorės valia. Testamentą pripažino negaliojančiu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, nes buvo pažeista įstatymo reglamentuota jo sudarymo procedūra (CK 1.80 str.), bei CK 1.90 str. kaip sudarytą suklydus. Įvertinęs įrodymus, kuriomis grindžiamos bylos aplinkybės, nelaikė, kad testamentas sudarytas apgaulės bei CK 1.91 str. nurodytų pagrindų įtakoje, todėl ieškinio šiuo pagrindu netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, jog sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialines teisės normas, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai pripažindamas testamentą negaliojančiu rėmėsi CK 1.80 str. tuo pagrindu, kad buvo pažeista testamento pasirašymo procedūra. Mano, kad šio straipsnio pagrindu sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik dėl sandorio turinio, o ne dėl sandorio sudarymo tvarkos ar formos. Ginčijamo testamento turinys nėra neteisėtas ar nesuprantamas, todėl negalima pripažinti jį negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu. Be to, teismas privalėjo išsiaiškinti liudytojų Z. M., M. I., M. J. parodymų pagrindu esmines su ginčijamo testamento pasirašymu susijusias aplinkybes, t.y. ar buvo perskaitytas testamentas girdint testatorei ir liudytojams, ar testatorė suprato ir patvirtino testamento turinį, kaip atitinkantį jos valią. Teismas to nepadarė, o rėmėsi vien su formaliu testamento pasirašymu (parašų padėjimu) susijusiomis aplinkybėmis. Teismas nevertino ir to, kad notaro kabinete dėl jo dydžio fiziškai negali tilpti visi asmenys, kad padedant parašus galėjo tai daryti pakaitomis užeidami į kabinetą. Mano, kad teismas šališkai vertino įrodymus, susijusius su testatorės galėjimu pasirašyti testamentą pačiai. Nepaminėti liudytojų D. Č. ir J. P. parodymai, kad testatorė pasirašydavo sunkiai, ji galėjo padėti tik savo parašą. Kaip paaiškino notarė, pasirašant testamentą testatorius privalo padėti aiškų parašą bei parašyti savo ranka vardą ir pavardę, ko testatorė negalėjo padaryti dėl fizinių trūkumų. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino testamentą negaliojančiu, kaip sudarytą suklydus CK 1.90 str. pagrindu. Suklydus sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad testatorė nepatvirtino savo valios palikti visą jai priklausantį turtą atsakovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, padarė tinkamas išvadas, atsižvelgė į liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus. Visi asmenys, kurie pasirašė testamentą, yra pačios atsakovės pažįstami, jos pakviesti, todėl jų parodymais abejoti pagrindo nėra. Liudytojai paaiškino, kad testatorei matant nei vienas iš liudytojų testamento nepasirašė, todėl daro išvadą, kad testatorė nežinojo, kokį testamentą pasirašo liudytojai, o liudytojai nežinojo, koks testamentas buvo surašytas ir perskaitytas. Be to, tvirtindamas dokumentą notaras neišsiaiškino testatorės valios. Taip pat testatorės giminaičiai patvirtino, jog testatorė neketino palikti turto tik atsakovei ir neketino iš ieškovo atimti paveldėjimo teisių. Tokiu būdu, teismas, įvertinęs šių liudytojų paaiškinimus ir aplinkybes, kuriomis buvo patvirtintas testamentas, padarė visiškai pagrįstą ir logišką išvadą, jog testatorės valios dėl sudaryto testamento nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad šalių motina, E. Č., mirė (duomenys neskelbtini), būdama 94 metų amžiaus (b. l. 16-18). 2006-10-30, t. y. vieną dieną prieš mirtį, E. Č. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo dukrai D. I. (b. l. 9). E. Č. buvo silpnos sveikatos, tačiau šviesaus proto, sugebanti suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šią aplinkybę pripažįsta šalys. Ieškovas, ginčydamas testamentą, reikalavimą grindžia CK 1. 80, 1. 90 ir 1. 91 straipsniais. Mano, kad testatorė sugebėjo pati pasirašyti testamentą, tačiau to nepadarė ir toks testamentas negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Mano, kad sudarydama testamentą, testatorė suklydo, arba buvo apgauta dėl sandorio esmės.
Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu po palikėjo mirties atsiradęs palikimas – mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina įpėdiniams pagal testamentą. Kiekvienas palikėjas testamentu turi teisę savo nuožiūra palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepaisant to, ar tie asmenys būtų laikomi įpėdiniais paveldėjimo pagal įstatymą atveju (CK 5.19 str. 1 d.). Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 str. 2 d.). Įstatymas reglamentuoja, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu, ar nuginčytas ne tik CK 5. 16 str. 1 d. numatytais pagrindais, bet ir kitais sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindais (CK 5. 16 str. 2 d., CK 5. 17 str.). Testatorius testamentą gali sudaryti ir pasirašyti tik pats. Jeigu dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių jis negali testamento pasirašyti, jo (testatoriaus) prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą. Kartu turi būti nurodoma priežastis dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento (CK 5. 29 str.). Vadinasi, E. Č., jei būtų negalėjusi pasirašyti testamento dėl ligos ar kitų fizinių trūkumų, turėjo prašyti pasirašyti testamentą kitą asmenį. Byloje duomenų, kad E. Č. būtų prašiusi pakviesti liudytoją pasirašyti jos testamentą, nėra. Asmenys, dalyvavę testamento surašyme, teigė, kad liudytojai buvo kviečiami notarės prašymu. Testamente nenurodoma, kad testatorė negali pasirašyti testamento dėl fizinių trūkumų ar ligos, o pažymėta, kad dėl senatvės testatorė blogai pasirašo. Įstatymas nenumato sąvokos geras, ar blogas parašas. Iš byloje esamų dokumentų, liudytojų paaiškinimų matyti, kad E. Č. buvo raštinga ir iki pat mirties pasirašydavo pati.
Notaro tvirtinami sandoriai, pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 str.).
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad E. Č. testamentą galėjo pasirašyti pati ir notarei taikyti CK 5. 29 straipsnyje numatytą procedūrą nebuvo pagrindo. Kadangi testamento pasirašymo procedūra buvo akivaizdžiai pažeista, nei vienas iš testamentą pasirašiusių liudytojų kartu su testatore nedalyvavo skaitant testamentą ir po to jį pasirašant. Todėl darytina išvada, kad pasirašant testamentą nebuvo testatorės valios dėl testamento turinio ir toks testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1. 80 straipsnio pagrindu. Išanalizavęs byloje surinktus teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra leistini sprendžiant ginčą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad 2006 m. spalio 30 d. sudarytas testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Pirmosios instancijos teismas testamentą pripažino negaliojančiu ir pagal CK 1. 90 straipsnį, kaip sudarytą suklydus. Kolegija sutinka su apeliantės motyvu, kad teismas nepagrįstai pripažino testamentą negaliojančiu šiuo pagrindu. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį ir toks sandoris laikomas su valios trūkumu. Sandorį sudarančio asmens valią lemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios raiška. Dėl suklydimo sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik pagal sandorį sudariusio asmens ieškinį. Testatorė testamento nepasirašė ir jis negali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1. 90 str., todėl šis pagrindas iš sprendimo šalintinas.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažindami testamentą negaliojančiu, šališkai vertino liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų parodymais užfiksuotais protokole ir nėra pagrindo jais abejoti, nes atsakovė pastabų nereiškė.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir 17,00 Lt (septyniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.