- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1249-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14024-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Aušra Baubienė
- Atsakovas
- kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“
- Ieškovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant apeliantei R. K., jos atstovui advokatui A. B., atsakovės kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ atstovui advokatui L. B. ir įstatyminiam atstovui J. V., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2423-945/2015 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei kooperatinei statybos bendrovei „Asoleta“ dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovei kartu su jos sutuoktiniu R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ pajus. 2012 m. rugsėjo 20 d. sutuoktiniui mirus, ieškovei išduotas nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis, kad jai priklauso ½ pajaus, ir paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo patvirtinamos teisės į likusią pajaus dalį. Kadangi narystė bendrovėje buvo registruota sutuoktinio vardu, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl jos įregistravimo bendrovės nare vietoj mirusio sutuoktinio. Ilgą laiką klausimą spręsti buvo vengiama ir tik ieškovei pagrasinus teismu 2014 m. balandžio 11 d. rašte, ji buvo informuota apie ginčijamą nutarimą, kuriuo jos prašymas atmestas, kadangi bendrovė rengiasi likvidavimui. Bendrovė eilę metų veiklos nevykdo ir pardavinėja turimą didelės vertės nekilnojamąjį turtą, esantį Butrimonių g. 9, Kaune. Remiantis bendrovės įstatų 8.2.4 punktu, likvidavimo atveju nariams atitektų likviduojamos bendrovės turto dalis, proporcinga kiekvieno nario pajaus dydžiui. Eliminuodami ieškovę bendrovės nariai pažeidė jos teises į nuosavybę.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia atsakovės 2014 m. balandžio 10 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo dalį, karia atsisakyta ieškovę priimti į bendrovės narius, įpareigoti atsakovę padaryti pakeitimus bendrovės registre ir išduoti ieškovei dokumentą, patvirtinantį įregistravimą į bendrovės narių registrą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentus dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu, ieškovės atstovui atsisakius kaip per klaidą į ieškinį įtraukto reikalavimo priteisti procesines palūkanas, šioje dalyje nagrinėjimą nutraukė, likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys neginčija kooperatyvinės bendrovės priimto nutarimo procedūriniu aspektu, t. y., kad nekeliamas klausimas dėl susirinkimo sušaukimo procedūrų laikymosi, kvorumo buvimo, balsavimo ir kitų procedūrinių reikalavimų atitikimo teisės aktų ir bedrovės įstatytų reikalavimams. Teismas pasisakė, kad Kooperatyvinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas nenumato savarankiško pajininko su savarankiškomis teisėmis statuso, t. y. pajumi tėra įvardijamas asmens, siekiančio tapti bendrovės nariu, įnašas į bendrovę. Teismas, vadovaudamasis minėtu įstatymu, sprendė, kad nustatytas teisinis reglamentavimas lemia, jog pajinis įnašas, iš vienos pusės, yra sąlyga tapti bendrovės nariu, iš kitos pusės, savarankiškai gali egzistuoti ribotą laiko tarpą, kadangi neigiamai išsprendus pajiniu įnašu disponuojančio asmens prašymą įtraukti jį į narių sąrašą, pajinis įnašas turi būti grąžintas. Teismas pažymėjo, kad Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrovės narių susirinkimo teisė spręsti dėl narių priėmimo į bendrovę, tačiau net asmeniui ir atitinkant visus nariui keliamus reikalavimus, vien jo pageidavimas tapti bendrovės nariu nelaikytinas pakankamu atitinkamam statusui įgyti, kadangi pasirinkdami verslo vykdymo formą ir tvarką bendrovės nariai turi teisę priimti subjektyvų, išimtinai nuo jų valios priklausantį sprendimą priimti papildomą asmenį į bendrovės narius ar ne, tuo tarpu kišimasis į privataus subjekto valią negali būti pateisinamas, kadangi nulemtų jo privačios iniciatyvos suvaržymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnio 4 punkte, 10 straipsnio 6 dalyje yra numatytos specialios situacijos, kai bendrovės narys numiršta, reglamentavimas, o nario mirtis pati savaime vertinama kaip narystės pabaigos pagrindas. Teismas pažymėjo, kad minėtame įstatyme nustatytas reglamentavimas lemia tai, kad jeigu įpėdinis ir pats iki palikimo priėmimo buvo bendrovės nariu, jis savo statusą išlaiko, tepasikeičia jo pajinio įnašo dydis, tuo tarpu jeigu įpėdinis iki palikėjo mirties nebuvo bendrovės nariu, jis teperima palikėjo turtinę teisę į pajų ir su juo susijusias teisės aktuose numatytas turtines teises, tačiau neperima nario statuso susijusių turtinių teisių, o dėl jo tapimo nariu sprendžia narių susirinkimas. Teismas nesutiko su ieškovės atstovo argumentu, kad reikšminga ieškinio reikalavimo pagrįstumui pripažintina aplinkybė, kad ieškovei su mirusiu jos sutuoktiniu pajus priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi aplinkybė, jog įnašui panaudotos lėšos ar turtas yra valdomi bendrosios jungtinės nuosavybes teise, nelaikytina reikšminga sprendžiant narystės klausimą. Teismas pažymėjo, kad atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės atveju esamas bendrovės narys išlaikytų savo su naryste siejamas teises, tepasikeistų tik jo pajinio įnašo dydis, tuo tarpu kitas nuosavybės teisės subjektas savaime neįgytų nario teisinio statuso. Teismas konstatavo, kad kai nuosavybė pasibaigia vieno iš nuosavybės subjektų, kuris kartu buvo ir bendrovės narys, mirtimi, narystės teisinis santykis pasibaigia, tuo tarpu dėl pajiniu įnašu disponuojančio asmens priėmimo į narius turi būti sprendžiama atskirai, todėl turtinės teisės į pajų, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jos įgytos, t. y. atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ar paveldėjimo, pačios savaime nesukuria narystės teisinių santykių, o dėl atitinkamomis teisėmis disponuojančių asmenų priėmimo į narius turi būti sprendžiama atskirai. Teismas įvertinęs ginčijamo nutarimo priėmimo motyvus ir jų galimą įtaką nutarimo teisėtumui, atkreipė dėmesį į tai, jog skirtingai nei nurodė ieškovės atstovas, atsisakymas priimti ieškovę į narius negali būti vertinamas kaip kitų bendrovės narių siekis nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės pajaus suteikiamų turtinių teisių apimčiai neturi įtakos tai, ar su ja atsiskaitoma netenkinus prašymo priimti į narius, ar po jos priėmimo į narius būtų atsiskaitoma ieškovės išstojimo iš bendrijos, pašalinimo ar bendrovės likvidavimo atveju. Teismas atmetė ieškovės atstovo argumentą, kad galimas atsiskaitymas su ieškove ar ieškovės dalies reikalavimų kitoje byloje atsisakymas (reikalavimų sumos sumažinimas), paneigia ieškovės teisę reikšti reikalavimą nagrinėjamoje byloje, kaip nepagrįstą, kadangi juridinio asmens organo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas šio nutarimo priėmimo metu egzistavusių aplinkybių kontekste. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė prašymą įtraukti į narius pateikė praleidusi vienerių metų nuo teisių perėmimo terminą, teismas vertino kaip pati savaime neturėjusi įtakos ginčijamo nutarimo priėmimui, kadangi nutarime ši aplinkybė net nebuvo įvardinta kaip priežastis prašymui atmesti. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovės atstovas neįvardijo konkrečių norminių ar lokalinių aktų pažeidimų priimant ginčijamą nutarimą, ir nustatęs, kad atsisakymas priimti narius nesukuria teisinių padarinių, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningas bendrovės narių pasipelnymas ieškovės sąskaita, sprendė, jog neegzistuoja sąlygos ieškinio reikalavimui patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ginčo pajaus suformavimui buvo panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos piniginės lėšos, taip pat, kad ginčo pajus buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodo, kad nors įstatymas aiškiai nereglamentuoja situacijos kuomet pajus yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau vadovaujantis protingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčiu principais, neturėtų būti suvienodinti asmenys valdantys pajų bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir tokią teisę paveldėjusių.
2) Pirmosios teismas neįvertino, kad ji (ieškovė), kaip asmuo valdžiusi pajų bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo sukūrimo momento, įgijo teisėtus lūkesčius bendrovės atžvilgiu, t. y. ne tik turtines, bet ir neturtines bendrovės teises, o pastarosios įgytos netiesiogiai per velionio sutuoktinio narystę bendrovėje. Taigi, bet kokios jos (ieškovės) velioniui sutuoktiniui iš narystės bendrovėje kylančios teisės ir pareigos tiesiogiai būtų įtakojusios ieškovės turtines teises, ir dėl to jos pajaus nuosavybės teisė buvo tiesiogiai priklausoma nuo jos velionio sutuoktinio narystės, dėl to po jos sutuoktinio mirties, ji turėtų išsaugoti tas pačias teises, kurias įgijo jos velioniui sutuoktiniui esant gyvam.
3) Likę bendrovės nariai, numatydami, kad nevykdys ieškovei jokių išmokų pajui priskirta turto dalimi, taip ją (ieškovę) eliminavo iš bendrovės narystės, pasilikdami galimybę likvidavimo atveju bendrovės turtą tarpusavyje pasiskirstyti patys, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų apie bendrovės turtinę padėtį bei likusių narių turtinės padėties gerėjimą eliminuojant ieškovę iš narystės bendrovėje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra ginčo, kad apeliantei su mirusio jo sutuoktiniu pajus priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau tai niekaip nėra susiję su neturtine teise – narystės teise, tam įstatyme ir yra numatyta galimybė tapti nariu, tačiau ši aplinkybė priimti į narius nėra prievolė atsakovei. Turtinės teisės į pajų, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jos įgytos, t. y. atidalijimo iš bendrovės nuosavybės ar paveldėjimo, savaime nesukuria narystės teisinių santykių, ir priėmimas į narius turi būti sprendžiamas atskirai. Apeliantės teiginys, kad atsisakymas priimti į bendrovės narius yra siekis praturtėti jos sąskaita, yra nepagrįstas, kadangi jos turtinės teisės yra apgintos įstatymu. Apeliantės teisės į turtą taip pat yra nepažeidžiamos, kadangi jai turi būti išmokamas pajus, kas ginčo atveju ir buvo padaryta, t. y. atitinkamoms sąlygoms ir turto dalis pagal pajaus dalį. Iš apeliacinio skundo yra akivaizdu, kad apeliantės tikslas yra gauti lėšas iš gaunamų ar numatomų gauti bendrovės pajamų, kurie negali jai priklausyti nuosavybės teise, nes tai yra bendrovės turtas. Apeliantės pajaus suteikiamų turtinių teisių apimčiai neturi įtakos tai, ar su ja atsiskaitoma netenkinus prašymo priimti į narius, ar po jos priėmimo į narius, jos išstojimo iš bendrijos, pašalinimo ar bendrovės likvidavimo atveju. Apeliantės nurodytas teiginys, kad atsakovė yra šiuo metu likviduojama ir yra pardavinėjamas jos turtas yra visiškai neįrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl juridinio asmens organo sprendimo teisėtumo. Apeliantė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia atsakovės 2014 m. balandžio 10 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo dalį, karia atsisakyta ją priimti į bendrovės narius, įpareigoti atsakovę padaryti pakeitimus bendrovės registre ir išduoti apeliantei dokumentą, patvirtinantį įregistravimą į bendrovės narių registrą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti; tuo tikslu steigiamos kooperatinės bendrovės. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kooperatinės bendrovės sąvoka. Tai įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti; jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti asmens narystės kooperatinėje bendrovėje pasibaigimo pagrindai, vienas jų – fiziniam asmeniui kooperatinės bendrovės nariui mirus.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ pajininku, iki savo mirties, buvo apeliantės sutuoktinis R. K. (b. l. 22-31, 2 t. ). Pajai yra vertybiniai popieriai, kadangi atitinka CK 1.101 straipsnio reikalavimus. Pajaus turėtojas turi teisę dalyvauti bendrovės valdyme, jis gali gauti dividendus (dalį pelno), gauti dalį likviduojamos bendrovės turto; pajus, kaip vertybinis popierius, gali būti perleidžiamas kitam asmeniui, paveldimas ir pan. (CK 1.101 str. 1, 3, 7 d.). Nors juridinio asmens ir jo dalyvių turtas atskirtas, pajus suteikia jo turėtojui tam tikrų strateginio valdymo teisių bendrovės atžvilgiu, todėl laikomas nuosavybės vertybiniu popieriumi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įsigyjant kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ pajų buvo panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos piniginės lėšos, iš esmės remiantis CK 3.88 ir 3.92 straipsnių nuostatomis teigiama kad ir apeliantė turi pajaus suteikiamas neturtines teises dalyvauti bendrijos valdyme. Minėta, kad būtent Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra kooperatinė bendrovė ir jų sąjunga, steigimą, valdymą, veiklą, pajininkų teises ir pareigas ir pan. (Kooperatinių bendrovių įstatymo 1 str.). Dėl to ir vertinimas, kas yra kooperatyvo pajininkas, atliekamas pagal minėto įstatymo nuostatas. Sutinkamai su Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 13 straipsnio nuostatomis bendrovės nario už pajų įneštas pajinis įnašas registruojamas apskaitos dokumentuose ir įstatuose nustatyta tvarka kooperatinės bendrovės nariui išduodamas pajaus vardinis dokumentas, kuriame nurodoma kooperatinės bendrovės pavadinimas, pajaus turėtojo fizinio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, pajinių įnašų vertė. Nagrinėjamojoje byloje ginčas, jog kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ pajaus turėtoju buvo nurodytas apeliantės sutuoktinis, nekyla. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo ne tik įmokėti stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą, bet ir pateikti prašymą, kuris svarstomas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, ir dėl (ne) priėmimo yra priimamas sprendimas (Kooperatinių bendrovių įstatymo 8, 16 str.). Įstatymo nuostatos skirtos šeimos turtiniams ir asmeniniams neturtiniams teisiniams santykiams patenka į įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinio režimo reguliavimo sritį. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kooperatinių bendrovių įstatymas nenustato šios prezumpcijos išimties, todėl pajininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pajų įgiję po santuokos sudarymo, valdo jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau pajų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad jis yra pajininkas Kooperatinių bendrovių įstatymo prasme ir gali naudotis bendrovės nariui suteikiamomis teisėmis, nes šis priklausymas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra svarbus sutuoktinių tarpusavio prievolėms.
Pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 straipsnio 4 punktą asmens narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia fiziniam asmeniui kooperatinės bendrovės nariui mirus. Mirusio fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams, jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius jos įstatuose nustatyta tvarka, už pajų įneštas pajinis įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendai išmokami įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis (Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 str. 6 d.). Taigi nurodytoje teisės normoje apibrėžta, kad įpėdiniui per metus laiko netapus bendrovės nariu, bendrovės sprendimu pajinis įnašas yra grąžinamas. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad tiek per įstatyme, tiek per atsakovės įstatuose nustatytą laiką apeliantė, kaip mirusio bendrovės nario įpėdinė, ne tik, kad netapo bendrovės nariu, bet ir net nepateikė prašymo, juo tapti. Apeliantei per įstatuose nustatytą terminą netapus bendrijos nariu, bendrija priėmė sprendimą pajų grąžinti, pajaus grąžinimo-pajaus suteiktos turtinės teisės klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (prijungta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-2371-920/2015). Nurodytoje byloje, kolegijos vertinimu, nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 str.), jog apeliantė pasinaudojo Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teise susigrąžinti pajinį įnašą.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įpėdinis, neišreiškęs valios dėl tapimo bendrijos nariu per vienerių metų terminą, turi teisę pateikti prašymą dėl priėmimo į narius ir vėliau. Tačiau teisė tapti kooperatyvo nariu nėra absoliuti, nes dėl asmens (ne) priėmimo į kooperatinės bendrovės narius sprendimą priima kooperatinės bendrovės narių susirinkimas kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad apeliantei neišreiškus valios per vienerių metų terminą tapti bendrovės nariu, apeliantei pareikalavus grąžinti pajų ir bendrovei priėmus sprendimą dėl pajaus grąžinimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien asmens pageidavimas tapti bendrovės nariu nelaikytinas pakankamu pagrindu atitinkamam statusui įgyti, nes bendrovės nariai turi teisę priimti išimtinai nuo jų valios priklausantį sprendimą, t. y. priimti asmenį į bendrovės narius ar ne (Kooperatinių bendrovių įstatymo 16 str.). Apeliacinio skundo argumentai, kuriuose įvardijami galimi tokio sprendimo motyvai, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamas juridinio asmens organo sprendimas yra neteisėtas.
Remiantis aukščiau aptartais argumentais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, dėl apeliantei teisės tapti kooperatyvo nariu (CPK 185 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kooperatinių bendrovių steigimo tikslus, jų narystės pagrindus bei susirinkimo kompetenciją sprendžiant dėl naujų narių priėmimo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Atsakovė prašo iš apeliantės jos naudai priteisti 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p.), todėl iš apeliantės atsakovės naudai priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (ieškovės) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ (j. a. k. 235457270) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.