Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovams, nukentėjusiajai E. F.,

viešame mišriame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2014 m. spalio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2014 m. lapkričio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 9 dalį, -1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir nebendrauti su D. B.;

3) 2015 m. balandžio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė atlikta pagal 2014 m. lapkričio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį;

4) 2015 m. gegužės 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. balandžio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė atlikta pagal 2015 m. balandžio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį;

5) 2015 m. spalio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metams laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straispnio1,4,9 dalimis, 64 straipsniu subendrinta su 2015 m. gegužės 6 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

6) 2016 m. kovo 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 23 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. spalio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

7) 2016 m. balandžio 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose (2018 m. birželio 15 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę);

8) 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

9) 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4,9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2021 m. spalio 1 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. P. 2022 m. balandžio 2 d. apie 21.00 val., namo prieangyje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. F. smūgį į veidą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pavijęs kambaryje nukentėjusiąją, tyčia sudavė atsisėdusiai ant lovos nukentėjusiajai smūgius kumščiais į veidą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai E. F. poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės, kairio žandinio sinuso vidinės sienelės lūžius, tai yra - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, K. P. 2022 m. balandžio 2 d. apie 21.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje, jos – A. Ž. akivaizdoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. F. sveikatą, ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajai A. Ž. priešintis, pareikalavo iš nukentėjusiosios A. Ž. 50 eurų, o jų negavęs, pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ 50 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

I. Į., kuriais grindžiamos teismo išvados

K. P. , apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, kaltu neprisipažino. Nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną nebuvo (duomenys neskelbtini) ir nieko nedarė. E. F. nepažįsta, A. F. pažįsta, A. Ž. žino, yra bendravę. Ką veikė 2022 m. balandžio 2 d. vakare, neprisimena. Kur gyvena (duomenys neskelbtini) nežino, ten nėra buvęs, teleskopinės lazdos neturi, teisės vairuoti transporto priemones neturi, automobilio neturi. G. R. yra jo draugas, apie pusmetį nebendrauja, 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais nebendravo. Neįsivaizduoja, kodėl nukentėjusiosios jį kaltina nusikaltimų padarymu, gal apsipažino. Jeigu būtų padaręs nusikaltimą, nukentėjusieji galėjo tą pačią dieną kreiptis į policiją, bet jie kreipėsi tik po kurio laiko. Tik viena nukentėjusioji teigia jį mačiusi, ji galėjo apsipažinti. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Su A. F. atlikinėjo bausmę Pravieniškėse. Iki įvykio su A. F. ryšių nepalaikė. Kai jam pareiškė įtarimus, prisiminė A. F., per R. G. gavo jo kontaktus ir pasiskambino. Apie įvykį su A. F. nekalbėjo, jokiame įvykyje nedalyvavo.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojo R. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 40-43), jog pažįsta K. P., nes jis būdamas vaikas, kartu su jaunesniu broliu (duomenys neskelbtini), apie metus laiko gyveno pas jį bute. Nuo tų laikų su juo palaiko ryšį. K. P. paskutinį kartą matė 2022 m. pavasarį, prieš savo suėmimą, (suimtas nuo 2022 m. gegužės 26 d.). Taip pat pažįsta ir E. F. ir jos vyrą A. F.. E. F. paskutinį kartą matė maždaug prieš dvejus metus, nes jie bendraudavo, vienas pas kitą lankydavosi. Žino, kad ji buvo reabilitacijoje, gydėsi nuo priklausomybės, nuo to laiko jos nematė. Žino, kad K. P. pažįsta A. F., nes kiek jam yra žinoma, jie buvo vienoje įkalinimo vietoje ir atlikinėjo bausmę. Kiek jam yra žinoma, tarp jų jokių konfliktų tuo metu nebuvo. K. P. niekada nėra klausinėjęs apie E. F.. Apie A. F. neklausinėjo, nes jį ir taip pažįsta, nes kartu sėdėjo. A. F., kai išgeria, nelaiko liežuvio už dantų, t. y. gali pavadinti žmogų įvairiais žodžiais, įžeisti. Prisimena, kad kai A. F. paskutinį kartą lankėsi (datos neprisimena) prisigėręs sakė, kad K. P. gaidys, ar kažką panašaus. Tačiau jis (R. G.) apie tai K. P. nesakė. Ar tuo metu buvo dar kokių nors žmonių bute, ar kas dar girdėjo, nežino, neprisimena. A. F. paskutinį kartą matė prieš suėmimą, pavasarį, tačiau jis nieko nesakė apie konfliktą su K. P., neminėjo, kad kartu su (duomenys neskelbtini) buvo sumušti. Gyrėsi, kad dirba. E. F. (kai matė ją prieš dvejus metus) tikrai negalėjo nieko sakyti apie K. P. nes jie, kiek jam yra žinoma, nepažįstami. Prie jo E. F. nieko apie K. P. nesakė, jo neįžeidinėjo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. F. konstatuota poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės, kairio žandinio sinuso vidinės sienelės lūžiai. Nosies kaulų lūžis tik įtariamas, todėl vertinant sužalojimą neimamas domėn. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 2 d. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka/koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės ir kairio žandinio sinuso vidinės sienelės lūžių E. F. sveikata sutrikdyta daugiau 10 d. laikotarpiui. Vertinant atskirai - poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o kaulų lūžiai (dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės, kairio žandinio sinuso vidinės sienelės) atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai griuvimui ar savęs žalojimui nebūdingi.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad A. F. iš jam pateiktų pagal nuotraukas asmenų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 K. P., kuris 2022 m. balandžio 2 d. įsibrovė į jo namus, sudavė smūgius jam ir jo sutuoktinei E. F. (2 t., b. l. 16-20).

Akistatos protokolu nustatyta, kad suvedus akistaton nukentėjusiąją E. F. ir įtariamąjį K. P., nukentėjusioji patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu, t. y. kad 2022 m. balandžio 2 d., vakare, namuose K. P. sudavė jai į veidą ne mažiau penkių smūgių ir ją sužalojo. K. P. nesutiko su nukentėjusiosios duotais parodymais, teigdamas, kad jos namuose nesilankė ir jos nesužalojo. Patvirtino, kad jis pažįsta A. Ž. (1 t., b. l. 99-102).

Akistatos protokolu tarp nukentėjusiosios E. F. ir liudytojo G. R. nustatyta, kad nukentėjusioji E. F. akistatos metu patvirtino savo parodymus, t. y., kad 2022 m. balandžio 4 d. jos namuose buvo K. P. ir G. R.. K. P. ją sumušė, o G. R. jos namuose vaikščiojo po kambarį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir nieko nemušė. Liudytojas G. R. nesutiko su E. F. parodymais, nurodydamas, kad E. F. jis pažįsta iš matymo, jos vardo, pavardės nežino. Ją pamatęs prisiminė, kad lankydavosi pas ją namuose, maždaug prieš metus laiko, kartu su draugais. Įvykio metu (2022 m. balandžio 2 d.) jis su K. P. jos namuose nebuvo (1 t., b. l. 105-08).

I. N. veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 138 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsakomybė numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta ir neginčytinai įrodyta, kad K. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis sudavė kumščiu E. F. smūgį į veidą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pavijęs kambaryje nukentėjusiąją, tyčia sudavė atsisėdusiai ant lovos nukentėjusiajai smūgius kumščiais į veidą, dėl ko pastaroji patyrė dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės, kairio žandinio sinuso vidinės sienelės lūžius, tai yra sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymui

Taip pat teismas pripažįsta ir neginčytinai įrodyta, kad K. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje, A. Ž. akivaizdoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. F. sveikatą, ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajai A. Ž. priešintis, pareikalavo iš nukentėjusiosios A. Ž. 50 eurų, o jų negavęs, pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ .

Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą.

K. P. teisiamojo posėdžio metu nepripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Aiškino, kad jis pas nukentėjusiuosius kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nebuvo, nukentėjusiosios E. F. nesužalojo, plėšimo nukentėjusiosios A. Ž. atžvilgiu neįvykdė. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Nukentėjusioji E. F. 2022 m. balandžio 4 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, bei 2022 m. balandžio 8 d. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad ją ir jos vyrą A. F. einančius (duomenys neskelbtini) mieste per miškelį, esantį šalia (duomenys neskelbtini) kapinių, užpuolė ir sumušė nepažįstami 4-5 vaikinai, kumščiais suduodami smūgius jai į veidą, kumščiais daužydami jos vyrą; vienas vaikinas su teleskopine lazda sudavė smūgius vyrui per kojas; vienas iš užpuolikų buvo panašus į romų tautybės asmenį; vienas užpuolikas iš jos piniginės ištraukė apie 50 eurų. Tačiau nukentėjusioji E. F. 2022 m. balandžio 15 d. papildomos apklausos metu parodė, kad ji kreipdamasi pirmą kartą į policiją dėl įvykio, kuomet buvo sužalota, ne visai teisingai nurodė įvykio aplinkybes, nes bijojo. Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. F., liudytojo A. F. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei nukentėjusiosios A. Ž. parodymų teisiamojo posėdžio metu, smurtas prieš juos buvo vartojamas nesant faktiškai jokios dingsties. Nukentėjusioji E. F. ir jos vyras A. F. buvo sumušti savo namuose, plėšimo būdu užvaldytas nėščios nukentėjusiosios A. Ž. telefonas. Pasišalinus kaltinamajam, būdami išsigandę, bijodami likti namuose, nuėjo pas S. S. ir ten prabuvo keletą dienų. Bijodami kaltinamojo apie smurto prieš juos naudojimą nepranešė policijos pareigūnams. Pablogėjus sveikatai, E. F. kreipėsi į gydymo įstaigą, gydymo įstaigos darbuotojai informavo policijos pareigūnus apie nukentėjusiosios E. F. patirtus sužalojimus. Taigi šiuo aspektu pasakytina, kad nukentėjusiosios ir liudytojas A. F. buvo išsigandę, bijojo apie įvykį pranešti policijos pareigūnams ir galimai, jei ne medicinos įstaigos darbuotojai, apie jų atžvilgiu naudotą smurtą iš viso nebūtų informavę pareigūnų. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji E. F., įtakojama baimės, pareiškime apie padarytą nusikaltimą bei apklausiama kaip liudytoja pirminiuose parodymuose nurodė kitokias įvykio aplinkybes - kitą įvykio vietą, t. y. kad ją ir jos vyrą užpuolė ne savo namuose, o einančius (duomenys neskelbtini) mieste per miškelį, esantį šalia (duomenys neskelbtini) kapinių, bei aplinkybę, kad užpuolikas iš jos piniginės ištraukė pinigus. Įvertinus minėtas aplinkybes, toks nukentėjusiosios E. F. duotų parodymų dalies netikslumas nelaikytinas kaip pagrindas pripažinti jos visus parodymus nepatikimais, nes jos tolimesni parodymai, t. y. 2022 m. balandžio 15 d., apklausa, kur ji apklausta kaip liudytoja, bei jos parodymai, duoti 2022 m. spalio 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjai, (t. 1, b. l. 82-84), kurie BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, esminėse detalėse sutapo ir su nuosekliais nukentėjusiosios A. Ž. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, bei neprieštaravo ir liudytojo A. F. parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kurie įrodymams patikrinti buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios E. F. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad K. P.prieangyje trenkė sutuoktiniui A. F. ir jai kumščiu į nosį; kambaryje K. P. jai sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiais į veidą; mušdamas sakė, kad muša už tai, kad kažkada gaidžiu jį išvadino; iš A. Ž. pasakojimų sužinojo, kad namuose buvo K. P.ir G. R., ir kad juos ji iš seniau pažįsta; iš A. Ž. pasakojimų sužinojo, kad iš jos buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas; išvykus K. P., ji iš savo vyro A. F. pasakojimų sužinojo, kad K. P. su teleskopine lazda trenkė jam per kojas; po įvykio visi išėjo iš namų, nes bijojo juose likti, ėjo pas S. S.; dėl baimės į namus negrįžo kelias dienas; S. S. pasakojo apie įvykį, bet neįvardijo kas juos sužalojo; bijodami nekvietė policijos. Kad smurtą jos atžvilgiu padarė būtent kaltinamasis K. P., nukentėjusioji E. F. nurodė ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, ir asmens parodymo atpažinti metu. Akistatos su K. P. metu, nukentėjusioji E. F. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, t. y. kad 2022 m. balandžio 2 d. vakare, namuose K. P. sudavė jai į veidą ne mažiau penkių smūgių ir ją sužalojo. Nukentėjusiosios E. F. parodymus, apie tai, kad prieš ją K. P. vartojo fizinį smurtą ir apie tai, kad atėmus galimybę priešintis buvo užvaldytas jos turtas patvirtino ir nukentėjusioji A. Ž., kuri įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad K. P. įsiveržęs į namus sudavė (duomenys neskelbtini) 3-4 smūgius ranka į veido sritį, o iš jos reikalavo 50 eurų; pinigų neturėjo ir dėl to iš baimės atsiprašinėjo K. P., kad nebūtų sumušta; pasipriešinti K. P. negalėjo, nes jis už ją stipresnis, be to, tuo metu ji laukėsi kūdikio; negavęs pinigų kaltinamasis atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną; dėl įvykio labai išsigando; apie tai, kad K. P. paėmė jos telefoną papasakojo E. F.; matė ant (duomenys neskelbtini) kūno mėlynes; buvo kalba, kad beisbolo lazda jį sumušė K. P.; kas vyko prieangyje ji nematė, tuo metu buvo kambaryje; po įvykio iš baimės vyko visi nakvoti per S. S.; (duomenys neskelbtini) ir E. F. atrodė išsigandę. Liudytojui A. F. teisiamojo posėdžio metu nurodžius, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių, ir teismui parskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad K. P.iki įvykio nepažinojo, matė pirmą kartą ir tik po įvykio iš A. Ž. sužinojo jo vardą ir pavardę, ir kad 2022 m. balandžio 2 d., apie 21.00 val., jam būnant namo prieangyje įėjęs K. P.sudavė kumščiu smūgį E. F., jam ginant (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė jam smūgį į veidą, ir į dešinę ausį; išbėgus į kiemą ir K. P. jį besivejant, išgirdo kaip K. P.išskleidė teleskopinę lazdą, ir lazda sudavė jam du smūgius per dešinės kojos blauzdą; dėl kokių priežasčių pas juos atvyko K. P. ir juos sumušė, nežino; iš žmonos pasakojimo jam žinoma, kad K. P. ją apkaltino, jog ji kažkada jį pavadino gaidžiu; dėl K. P. įsibrovimo į namus, dėl suduotų smūgių jis pretenzijų jam neturi ir pareiškimo nerašys. Liudytojas A. F. nurodė, kad perskaitytų parodymų netvirtina, aiškino, kad buvo tamsu, asmens jį sumušusį nepažinojo, nežino, ar smūgius jam sudavė kaltinamasis, nes prie jo buvo du ar trys asmenys; jo žmona (duomenys neskelbtini) buvo sužalota, tačiau nežino ar ją sužalojo K. P., nes nematė; su K. P. kalbėjosi telefonu, K. P. neprašė jo pakeisti parodymų. Teismas šio liudytojo parodymus, t. y. kad jis nematė kas sužalojo jį ir jo žmoną E. F., vertina kaip norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie jo parodymai paneigti nukentėjusiųjų E. F., A. Ž. parodymais. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. F. nurodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta, tačiau tokie jo parodymai paneigti ir kaltinamojo, ir liudytojo R. G. perskaitytais BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu parodymais, kuriais nustatyta, kad liudytojas A. F. ir kaltinamasis K. P. iki šio įvykio buvo pažįstami. Kad sužalojimus nukentėjusiosios E. F. ir jo paties atžvilgiu padarė būtent kaltinamasis K. P., liudytojas A. F. nurodė ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kur liudytojas A. F. atpažino K. P., kuris 2022 m. balandžio 2 d. įsibrovė į jo namus, sudavė smūgius jam ir jo sutuoktinei E. F.. Teismas vadovaujasi šio liudytojo parodymais dėl kaltinamojo smurto naudojimo nukentėjusiosios E. F. ir jo atžvilgiu, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie esminėse detalėse sutampa ir su nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, bei atitinka ir liudytojo S. S. parodymus, kur jis nurodė jog jis matė sužalotą nukentėjusiąją E. F..

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog nukentėjusiosios E. F., A. Ž., siekia melagingai apkalbėti kaltinamąjį, be to, tokių abejonių neišreiškė ir pats kaltinamasis. Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismas nukentėjusiųjų parodymais dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją E. F. ir dėl nukentėjusiosios A. Ž. akivaizdoje nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios E. F. sveikatą, ir taip atėmus galimybę nukentėjusiajai priešintis, pareikalavo iš nukentėjusiosios A. Ž. 50 eurų, o jų negavęs, pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ 50 eurų vertės, tiki, nes jie yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kad nukentėjusiajai E. F. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. F. padaryta poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės, kairio žandinio sinuso vidinės sienelės lūžiai. Nosies kaulų lūžis tik įtariamas, todėl vertinant sužalojimą neimamas domėn. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 2 d. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka/koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės ir kairio žandinio sinuso vidinės sienelės lūžių E. F. sveikata sutrikdyta daugiau 10 d. laikotarpiui. Vertinant atskirai - poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o kaulų lūžiai (dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės, kairio žandinio sinuso vidinės sienelės) atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai griuvimui ar savęs žalojimui nebūdingi.

Liudytojas S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo perskaityti įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad tą vakarą, kai atėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini) ir A. F., jis buvo girtas ir visų aplinkybių dėl girtumo neprisimena, tačiau parodė, jog matė, kad (duomenys neskelbtini) ir A. F. buvo sumušti; jis E. F. 2022 m. balandžio 4 d. nuvežė pas medikus, nes skundėsi, kad skauda veidą, matėsi patinimai; A. F. taip pat minėjo, kad skauda žandikaulį ir kitą dieną taip pat vyko pas medikus. Teismas vadovaujasi šio liudytojo parodymais, nes jie neprieštarauja ir nukentėjusiųjų parodymais. Nors šis liudytojas nepaminėjo, kad į jo namus atėjo kartu su (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusioji A. Ž., tačiau teismas iš kitų byloje esančių įrodymų, nukentėjusiųjų parodymų daro išvadą, kad ir nukentėjusioji A. Ž. po įvykio, būdama išsigandusi dėl kaltinamojo veiksmų, nuėjo kartu pas S. S..

Nustačius, kad kaltinamojo K. P. veiksmuose yra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, teismas konstatuoja, kad K. P. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o būtent – tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. F. smūgį į veidą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pavijęs kambaryje nukentėjusiąją, tyčia sudavė atsisėdusiai ant lovos nukentėjusiajai smūgius kumščiais į veidą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai E. F. poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinio žandinio sinuso išorinės sienelės, kairio žandinio sinuso vidinės sienelės lūžius, tai yra - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis ir mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad iki įvykio su K. P., nukentėjusioji E. F. inkriminuotų sužalojimų nebuvo patyrusi. Teismo vertinimu tarp K. P. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama K. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas K. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, pagal nukentėjusiosios A. Ž. paaiškinimus teisme, kurie dėl šių aplinkybių sutampa su jos parodymais, duotais tyrimo metu, nustatyta, jog kaltinamasis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje, A. Ž. akivaizdoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. F. sveikatą, ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajai A. Ž. priešintis, pareikalavo iš nukentėjusiosios A. Ž. 50 eurų, o jų negavęs, pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“.

BK 180 straipsnio sudėtyje įtvirtintas galimybės priešintis atėmimo požymis suponuoja kitą papildomą plėšimo objektą − asmens veiksmų laisvę. Turto pagrobimas gali būti įgyvendinamas suvaržius kito asmens teisę laisvai veikti ir galimybę apginti savo nuosavybę nuo pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis į žmogaus veiksmų laisvę papildomu plėšimo objektu laikytinas tik tada, kai šis kėsinimasis taikomas kaip svetimo turto pagrobimo būdas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pirmiausia smurtą naudojo prieš nukentėjusiosios draugę E. F., nukentėjusioji A. Ž., būdama kambaryje ir gulėdama lovoje išgirdo nukentėjusiosios riksmą, neužilgo į kambarį įbėgo kaltinamasis ir pribėgęs prie lovos liepė keltis, griebė už plaukų, dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji labai išsigando, atbėgusi nukentėjusioji E. F. užgriuvo ant jos, bandydama savo kūnu ją apsaugoti ir apginti nuo kaltinamojo smurto, ir tuo metu matant nukentėjusiajai A. Ž., prieš E. F. buvo naudojamas fizinis smurtas, suduodami smūgiai į veido sritį. Po tokių veiksmų kaltinamasis liepė eiti nukentėjusiajai į virtuvę, reikalavo pinigų, o pasakius, kad neturi, reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusioji negalėjo pasipriešinti prieš stipresnį už save asmenį – kaltinamąjį, be to ji tuo metu buvo nėščia. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, tokie kaltinamojo veiksmai vertinti kaip kitoks atėmimas galimybės priešintis.

Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.12

Neabejotina, kad K. P. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali nukentėjusiajai E. F. nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bei nukentėjusiajai A. Ž. atimant galimybę priešinti, pagrobti svetimą turtą, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad įvykio metu K. P. buvo labai agresyvus, todėl mano, kad buvo nuo kažko apsvaigęs. Teismas pažymi, kad kaltinamojo neblaivumo laipsnis, ar apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra nustatytas, apžiūra sveikatos priežiūros įstaigoje neatlikta, nėra neabejotinai nustatyta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs ir tai turėjo įtakos veiksmams, todėl sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta ir ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, kaip neįrodyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

I. B. skyrimas

K. P. padarė vieną apysunkę ir vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas 9 kartus, daugiausia už smurtinius nusikaltimus ir šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 141-149), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro duomenimis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (3 t., 14-149).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų smurtinį pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, bei į tai, kad kaltinamasis K. P. šias nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui už analogišką smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl jis BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu, sprendžia, jog tam, kad visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis už įvykdytus nusikaltimus, jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismas nenustatė motyvų, kuriais vadovaujantis kaltinamajam galėtų būti skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į jauną amžių, įvertinus jo veiksmus plėšimo metu, ir sveikatos sutrikdymo metu, mano, kad K. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, t. y. už nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą - 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokio dydžio bausmės, teismo vertinimu, užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir sulaikys ateityje K. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins viešojo intereso – nubausti kaltą dėl nusikaltimo asmenį – įgyvendinimo bei teisingumo principo užtikrinimą bei paveiks nusikaltimą padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tinkamai vertintų savo elgesį ir pakartotinai nebenusikalstų.

Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta tvarka, jas iš dalies sudedant. Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

V. Civiliniai ieškiniai

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teismas pripažino kaltinamojo neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl 50 Eur turtinės žalos padarymo nukentėjusiajai A. Ž. už pagrobtą telefoną. Pateiktas ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti bylos dokumentais, žala padaryta dėl K. P. nusikalstamų veiksmų. Tarp padarytos žalos ir kalto asmens veikų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltininkas žalos nepripažino ir su ieškiniu nesutiko. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas pripažįsta A. Ž. reikalavimą pagrįstu ir tenkinant civilinį ieškinį visiškai iš K. P. priteisia nukentėjusiajai civilinei ieškovei visą prašomą 50 Eur turtinės žalos dydį.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 171,90 eurų patikslintą civilinį ieškinį ir prašė jį priteisti iš K. P. ( 2 t., b. l. 155-159). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog E. F. buvo sužalotas tyčiniais, nusikalstamais kaltinamojo K. P. veiksmais, todėl už žalą, patirtą apmokant nukentėjusiosios gydymo išlaidas, atsakingas kaltas asmuo – K. P.. Civilinio ieškinio dydis įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo K. P. turtinei žalai atlyginti priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 171,90 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 150,37 eurų sumos ieškinį dėl nedarbingumo išmokų (1 t., 134-162). Savo ieškinį civilinis ieškovas grindžia tuo, kad E. F. dėl patirtų sužalojimų tapo laikinai nedarbinga nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. balandžio 20 d., ir už šį laikotarpį Kauno skyrius E. F. priskaičiavo 150,37 Eur ligos pašalpą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo K. P. kaltės įrodymus, laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš K. P. 150,37 Eur ligos pašalpą.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam K. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti panaikintina.

Šiame baudžiamajame procese kaltinamajam K. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 25 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskirtas advokatas P. L. teikti antrinę teisinę pagalbą (4 t., b. l. 16-17).

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti K. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. P. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš K. P. A. Ž. 50 (penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. P. 171,90 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 90 ct) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB ,,Swedbank“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. P. 150,37 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 37 ct), ligos pašalpos išlaidoms atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (mokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, į. k. 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV. K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).