Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Gabrielės Juodkaitės - Granskienės, susipažinusi su nukentėjusiojo I. B. ir jo atstovo advokato Rimvydo Kairio kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties nuteistojo K. V. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas, anot kasatorių, nenagrinėjo ir netyrė įvykio situacijos atitikties būtinosios ginties sąlygoms, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 28 straipsnį bei padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis skundas paduodamas dėl BK 28 straipsnio netinkamo taikymo ir esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

Kvestionuojant baudžiamojo įstatymo (BK 28 straipsnis) taikymo tariamą ydingumą, kasaciniame skunde dėstomos nukentėjusiajam I. B. nepalankios apeliacinės instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, aptariami E. V. parodymai, cituojama Teismų praktika, tačiau teisinių argumentų, patvirtinančių įstatymo taikymo klaidą nepateikiama. Pažymėtina, kad tokiu aspektu suformuluoti argumentai nesudaro pagrindo nagrinėti šią bylą kasacine tvarka, nes kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija faktinių bylos aplinkybių nagrinėjimui ir įrodymų vertinimui.

Esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, kuriuos nurodo kasatoriai, grindžiami analogiškai, t. y. nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad K. V. sutrikdė I. B. sveikatą esant būtinosios ginties situacijai. Be to, kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog apeliacinis skundas išnagrinėtas nevertinant ir neaptariant pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų ir vertintų įrodymų visumos, kad nepasisakyta dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad K. V. po suduoto metaliniu strypu kasatoriui I. B. į šoną ir pastarajam išbėgus, jį nusivijo ir dar kartą tuo pačiu strypu sudavė jam į šoną. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, visi bylai reikšmingi įrodymai išanalizuoti, įvertinti ir jų pagrindu pateiktos motyvuotos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Šių išvadų kasatoriai, kaip nurodyta aukščiau, teisės taikymo aspektu neginčija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo I. B. ir jo atstovo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.