Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-716/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
1-75-716/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00394-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
G. M.
Advokatai
Arnas Paliukėnas, Laurynas Staniulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-75-716/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00394-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui, nukentėjusiajam G. M., jo atstovui advokatui Laurynui Staniuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2013 m. balandžio 13 d., apie 13.55 val., Vilniuje, vairuojamu V. B. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Molėtų plento važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Geležinio Vilko gavės kryptimi, antrąja eismo juosta, įvažiavusi į nereguliuojamą sankryžą su Skersinės gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, t. y. vairuojamu automobiliu įvažiavusi į nereguliuojamą Molėtų plento - Skersinės gatvių sankryžą ir sukdama į kairę - į Skersinės gatvę - sudarydama kliūtį nedavė kelio lygiareikšmiu keliu - Molėtų plentu - priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiuojančiam motociklui „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. M., dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, motociklo vairuotojui G. M. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

R. B. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2013-04-13 dieną, apie 13.00 val. važiavo Molėtų pl. link Skersinės sankryžos. Sankryžoje norėjo sukti į kairę. Kelio danga buvo normali. Važiuojant link Skersinės sankryžos kelias nebuvo apkrautas. Važiavo antrąja eismo juosta, matė pirmąja eile judantį lengvąjį automobilį. Įvertinusi, kad saugus atstumas, kad užteks laiko pravažiuoti, ketinau važiuoti per sankryžą. Matė šalia lengvojo automobilio važiuojantį motociklą. Jai atrodė, kad iki sankryžos motociklininkui buvo likę apie 60 metrų. Ji pagalvojo, kad saugu pabaigti manevrą. Pajuto smūgį. Iš kažkur atsirado motociklininkas prie rato priekyje. Gal šis paskutiniu metu padidino greitį. Ji turėjo pravažiuoti sankryžą, tačiau motociklas atsitrenkė į priekinio rato bamperį. Ją ištiko šokas. Išlipusi ji nematė, kur tas žmogus. Nukentėjusysis gulėjo link sustojimo apie 20 metrų atstumu. Priėję žmonės jį kalbino. Jai buvo bloga. Medikė pasakė, kad vyriškį veža į ligoninę. Prieš tai šis dar paklausė, kas čia atsitiko, ar jis čia kaltas. Atgavęs sąmonę vyriškis nelabai suprato, kas atsitiko. Atvažiavo policija, atvažiavo jos šeimos narys. Atsirado daug draugų, kurie rūpinosi vyriškio daiktais, transporto priemone. Jie užsirašė vyriškio draugės telefono numerį. Po įvykio tą pačią dieną vyras nuvažiavo į ligoninę. Ten pasakė, kad vyriškis šiuo metu operuojamas, kad į reanimaciją nieko neįleidžia. Vėliau vyriškiui buvo siūloma 12 000 litų už žalą.

Nukentėjusysis G. M. teisme parodė, kad prieš du metus, balandžio 13 dieną, buvo šeštadienis, buvo gražus oras, nusprendė nuvažiuoti pas brolį į Rokiškį. Važiavo antra eismo juosta. Priartėjus prie Skersinės gatvės priešais pamatė džipą, kuris rodė, kad suka į kairę. Jis persirikiavo į pirmą eismo juostą arčiau dešiniojo krašto. Prieš jį išvažiavo „VW“ automobilis. Atstumas buvo trumpas. Jis bandė stabdyti, išvengti avarijos. Atsimena automobilį priešais priekinį ratą, smūgį, kontaktą su asfaltu. Pareigūnai jį žadino, laukė greitoji. Jam lūžo stuburas, keturi slanksteliai. Daug lūžių buvo - krūtinės ląsta, krūtinkaulis, raktikaulis, dešinės kojos penktas pirštas, sąnarys sužalotas, stuburas. Jis trenkėsi į kaltinamosios automobilio priekinį bamperį, daugiau kabino šonu ir priekiniu ratu. Jo greitis buvo 58-59 km/h. Stabdant apie pusantro metro įsijungė ABS (anti blokavimo sistema). Persirikiuoti į primą juostą jam niekas nekliudė. Persirikiavimą atliko gerokai prieš sankryžą. Jis niekam nekliudė, važiavo leistinu greičiu. Iš draudimo bendrovės žalos atlyginimo jis nėra gavęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 5 d. teisme buvo pagarsinti liudytojų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu.

Iš pagarsintų liudytojo I. B. parodymų matyti, kad jis važiavo Molėtų plentu į Riešės pusę, pirma eismo juosta. Antra eismo juosta važiavo mašina, ar Chrysler, ar kita. Ši mašina suko į kairę pusę. Iš kairės pusės jį apvažiavo motociklas. Koks motociklas nematė. Kai artėjo prie sankryžos, mašina suko į kairę. Buvo smūgis. Motociklo greičio negali pasakyti, jis jį ramiai aplenkė. Jis važiavo 60 km/h greičiu. Matyt aplenkdamas jį motociklas važiavo greičiau. Negali pasakyti ar motociklas prieš susidūrimą stabdė, nes žiūrėjo į kitą automobilį. Susidūrusios mašinos greičio negali pasakyti, jos nematė. Prieš susidūrimą motociklas važiavo arčiau antros eismo juostos. Susidūrimo metu, kitas automobilis, kuris suko į kairę buvo beveik sustojęs. Jis nuo jo buvo apie 20 metrų atstumu. Negali pasakyti ar motociklas stabdė. Motociklas važiavo priekyje, negali pasakyti ar užsidegė stabdymo šviesos. Vienas automobilis važiavo kaire juosta, jis ruošėsi sukti į kairę. Iš pradžių motociklą matė veidrodyje, motociklas važiavo negreitai, nes kartu su juo važiavusi žmona pastebėjo motociklininko avalynę. Motociklininkas važiavo su specialiais rūbais. Negali pasakyti motociklo važiavimo greičio, gali būti toks koks nurodytas jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t. 1, b. l. 172).

Iš pagarsintų liudytojo M. K. parodymų, duotų teisme, matyti, kad jis matė, kaip moteris nepraleido motociklo ir ilgai laukė kol atvažiuos greitoji. Tai įvyko Skersinės gatvėje, jie bandė išsukti į Molėtų plentą. Sankryžoje į Molėtų pusę yra dvi eismo juostos. Vienas automobilis stovėjo antroje eismo juostoje ir norėjo sukti į kairę. Motociklas važiavo per vidurį, antra eismo juosta. Motociklas bandė išvengti kliūties, antroje eismo juostoje stovinčios mašinos, todėl rikiavosi į pirmą juostą ir atsitrenkė į kaltinamosios automobilį, nes ji išlindo į pirmą eismo juostą. Motociklas važiavo panašiu greičiu kaip kiti automobiliai. Toje vietoje leistinas greitis yra 60 km/h. Prieš susidūrimą mano, kad motociklas nespėjo stabdyti, gal ir stabdė, negali pasakyti. Jis lyg bandė išvengti susidūrimo. Negali pasakyti kokiu atstumu buvo motociklas nuo susidūrimo vietos kai kaltinamoji įvažinėjo į jo juostą. Jam atrodo, kad kaltinamoji prieš darydama manevrą pilnai nebuvo sustojusi, ji po truputį judėjo. Įvykio metu motociklas, atrodo, buvo pilnai pirmoje eismo juostoje. R. B. stovėjo tik šiek tiek pirmoje eismo juostoje. Motociklas įvykio metu buvo pirmoje eismo juostoje. Motociklas prieš įvykį buvo pirmoje eismo juostoje arčiau vidurio juostos (antros eismo juostos). Motociklas bandė prieš įvykį eismo juostoje judėti link kelkraščio dešiniau. Kelkraštyje yra šaligatvis. Įvykio metu motociklininkas skrido. Motociklas manevravo link dešinės, bet buvo daugiau kairėje pusėje. Buvo ten žmonių. Su nukentėjusiuoju nėra pažįstami. Motociklas bandė apvažiuoti mašiną, kuri stovėjo antroje juostoje, kuri ruošėsi posūkiui. Iki sankryžos iki 50 metrų juostos jis jį pastebėjo. Toje dalyje jis nelenkė kiek matė (t. 1, b. l. 172-173).

Iš pagarsintų liudytojo A. G. parodymų, duotų teisme, matyti, kad įvykio dieną važiavo su M. K., privažiavę sankryžą laukė pasukti į dešinę. Sankryžos prieigoje buvo nemažai automobilių. Kaltinamoji ketino pasukti į kairę, rodė posūkį, ketino sukti. Nuo miesto buvo nemažas judėjimas. Vienas automobilis suko į kairę, tai buvo visureigis. Motociklas važiavo antra eismo juosta, ta kuri yra arčiau vidurinės juostos. Jam atsirado kliūtis – tas visureigis, jis jį apvažiavo, įvažiuodamas į pirmą juostą, prieš tai įsitikino ar tai saugu. Suprato, kad įvyks nelaimė, nes kaltinamoji įvažiavo ir įvyko susidūrimas. Kaltinamoji prieš sukdama į kairę buvo sustojusi, nes kurį laiką laukė. Negali pasakyti kokiu greičiu važiavo motociklas. Mano, kad greitis neturi įtakos. Įvykis įvyko, nes nebuvo geras matomumas, nes didesnis automobilis-visureigis užstojo kaltinamajai matomumą. Automobilį vairavo ne jis. M. K. stovėjo ir nevažiavo, nes buvo didelis srautas, laukė kol praleis. Jie laukė, norėjo įvažiuoti ir judėti motociklo važiavimo kryptimi. Laukė, nes buvo didelis srautas. Toje vietoje įvyksta avarijų. Motociklo greitis lyginant su kitais automobiliais nebuvo didesnis. Jis prieš persirikiuodamas net pristabdė, atsisuko pasižiūrėti ar nėra kliūčių. Motociklas nuo sankryžos buvo 15-20 metrų atstumu. Įvykio metu motociklas buvo jau pirmoje eismo juostoje. Įvykiui įvykti buvo visos aplinkybės, 12 val., buvo daug sniego, nematomumas, neatsargumas, sankryža buvo užkrauta. Motociklą pradėjo matyti kai jis buvo 15-20 metrų atstumu nuo sankryžos. Nematė kurioje pirmos juostos dalyje buvo motociklas. Su G. M. jie nepažįstami. Nematė ar motociklas ką nors lenkė (t. 1, b. l. 173).

Iš specialisto išvados ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad R. B. kraujyje etilo alkoholio po įvykio nerasta (t. 1, b. l. 51, 52).

Iš specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu G. M. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b.l. 29).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad 2013-04-13 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje Molėtų plento – Skersinės gatvės sankryžoje, kurioje, pagal kelio ženklus, Skersinės gatvė Molėtų plento atžvilgiu yra šalutinis kelias. Ties sankryža, Molėtų plento asfaltuotą važiuojamąją dalį sudaro 4 eismo juostos, t.y. po 2 eismo juostas, skirtas važiuoti kiekviena iš krypčių. Eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės (nuo Geležinio Vilko g.), eismo juostų plotis – 3,7 m. Leistinas maksimalus greitis šioje Molėtų plento atkarpoje yra 60 km/h. R. B. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „VW New Beetle“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo sankryžos ribose, Molėtų plento eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo miesto centro pusės, skersai važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu. Automobilis priekine dalimi, nukreipta link Skersinės gatvės, apie 1,2 m atstumu buvo įvažiavęs į minėtos eismo pusės pirmąją eismo juostą, kita (galinė) dalis buvo antroje eismo juostoje. Ties automobilio priekine dalimi, minėtos eismo pusės pirmos eismo juostos viduryje, gulėjo įvykio metu G. M. vairuotas motociklas „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) A. A. važiuojamosios dalies, minėtos eismo pusės pirmoje eismo juostoje, ties gulinčiu motociklu ir automobilio priekine dalimi, buvo išsibarsčiusios susidūrusių transporto priemonių dalių nuolaužos ir šukės. Jų buvo rasta ir už sankryžos ribų (t. 1, b.l. 6-11).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad abi 2013-04-13 d. eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės, t. y. R. B. vairuotas automobilis „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis V. B.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas (duomenys neskelbtini); techninė apžiūra atlikta) ir G. M. vairuotas motociklas „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantis G. M.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“; techninė apžiūra atlikta) buvo apgadinti (sugadinti); pagrindiniai automobilio apgadinimai lokalizuojasi jo priekinėje dalyje, kas leidžia spręsti, kad transporto priemonė su motociklu susidūrė priekine dalimi (t. 1, b. l. 12-27).

Iš eismo įvykio ekspertizės akto matyti, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilio „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja R. B. važiuodama Molėtų pl. antra eismo juosta link Santariškių, ir sankryžoje su Skersinės g. sukdama į kairę, pradėjo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kada priešpriešiais link Riešės pirma eismo juosta, arčiau jos kairiojo krašto, apie 59 km/h greičiu važiavusio G. M. vairuojamas motociklas „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. (duomenys neskelbtini)nuo susidūrimo vietos buvo 16,6-15,2 m atstumu, atitinkamai automobilio „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos R. B. nurodytiems 20-30 km/h važiavimo greičiams prieš eismo įvykį. Susidūrimo metu motociklas „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi trenkėsi į automobilio „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjusio kairio posūkio kreive, priekinės dalies dešine pusę, pradinio kontakto metu tarp jo išilginės simetrijos ašies ir automobilio dešiniojo šono esant bukam kampui, atviram link transporto priemonių galinių dalių. Susidūrimo metu automobilis „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slinkdamas kiek į priekį, sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo skersai Molėtų pl. važiuojamosios dalies. Susidūrimo metu motociklas „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ir nukrito ant dešiniojo šono ties automobilio priekine dalimi. Automobilis „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su motociklu „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė Molėtų pl. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Riešės, pirmoje eismo juostoje, arčiau jos kairiojo krašto. Nesant eismo įvykio vietoje užfiksuotų motociklo „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakų, nustatyti kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo vairuotojai G. M. ir R. B., negalima. Betarpiškai prieš susidūrimą motociklo „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis buvo apie 59 km/h, o automobilio „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - apie 8 km/h. Motociklo „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis vairuotojui G. M. važiuojant nustatytu apie 59 km/h greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje buvo apie 41 m, o važiuojant leistinu maksimaliu 60 km/h greičiu-apie 42 m. Motociklo „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. M. važiuodamas apie 59 km/h greičiu, automobilio „VW New Beetl“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai R. B. sukėlus grėsmę eismo saugumui,- pradėjus įvažiuoti į Molėtų pl. važiuojamosios dalies kairę pusę,- neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su jos vairuojamu automobiliu. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. B. sankryžoje su Skersinės g. sukdama j kairę, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. M.. Motociklo „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. M. susidariusioje kelio eismo situacijoje, kad išvengti susidūrimo, privalėjo savalaikiai efektyviai stabdyti motociklą. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „VW New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. B. sankryžoje su Skersinės g. sukdama į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „(duomenys neskelbtini) Adventure“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudarė pastarojo vairuotojui G. M. kliūtį, susidūrimo su kuria jis neturėjo techninės galimybės išvengti (t. 1, b. l. 193-201).

Iš teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad G. M. nustatyta odos nubrozdinimai abejose plaštakose, kaktoje, stuburo kaklinio VII slankstelio lanko ir keterinės ataugos lūžis, stuburo krūtininio III ir IV slankstelių kompresiniai lūžiai, krūtininio II, III, IV ir V slankstelių lankų lūžiai, krūtininio II ir III slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtininio V slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis, dešinės pėdos V piršto pamatinio pirštakaulio išnirimas, kairio raktikaulio lūžis, kairės pusės III, IV, V šonkaulių stuburinių galų lūžiai, potrauminė stuburo krūtininės dalies kifozė, potrauminė krūtininės dalies radikulopatija. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, galimai aptariamo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 2.4. punktą G. M. prarado 40 procentų pastovaus bendro darbingumo. Remiantis tyrimui pateiktais medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais, 2013-02-21 G. M. griuvo paslydęs lauke, ko pasekoje jam buvo diagnozuotas kairės pėdos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu I padikaulio srityje. Sužalojimas galėjo būti kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Asmens sveikatos istorijoje iš Centro poliklinikos yra įrašai tik susiję su 2013-04-13 patirtu autoįvykių, todėl pasisakyti apie ankstesnes traumas nėra galimybės. Medicininių duomenų apie patirtas traumas po 2013-04-13 eismo įvykio, nėra. Nesant medicininių duomenų apie ankstesnę G. M. būklė, kategoriškai pasisakyti ar stuburo iškrypimo progresavimas yra susijęs tik su 2013-04-13 eismo įvykio metu patirta trauma, nėra galimybės, tačiau tikėtina, kad būtent stuburo trauma ir yra progresuojančios kifozės priežastimi. Prarastas bendras darbingumas yra susijęs su 2013-04-13 patirta trauma. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, G. M. buvo nedarbingas nuo 2013-04-13 iki 2014-09-16. Remiantis paskutiniais medicinos dokumentuose esančiais gydytojų įrašais, G. M. diagnozuota stuburo lūžio padariniai ir krūtinės nervų šaknelių sutrikimai, funkcinė klasė 3, laipsnis III, vidutinis funkcijos sutrikimas. Šiuo konkrečiu atveju, gydymo trukmė neprognozuojama (t. 2, b. l. 46-52).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. B. vairuodama automobilį bei sukdama į kairę nereguliuojamoje sankryžoje nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui, dėl ko susidūrus transporto priemonėms motociklo vairuotojui G. M. buvo padaryti įvairūs kūno sužalojimai, ko pasakoje G. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokią tiesą byloje patvirtina R. B., nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai ir ekspertų išvados. R. B. teisme pripažino, kad įvertinusi situaciją vairuojamu automobiliu suko į kairę ir nespėjus pravažiuoti sankryžos susidūrė su motociklus. Nukentėjusysis G. M. parodė, kad vairuojant motociklą prieš jį išvažiavo automobilis, su kuriuo kontakto išvengti jam nepavyko. Transporto priemonių susidūrimą patvirtino ir teisme apklausti liudytojai I. B., M. K. ir A. G.. Medicinos specialistai nustatė, kuo teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam G. M. dėl įvykio buvo padaryti įvairūs sužalojimai, jis neteko 60 proc. darbingumo, dėl ko remiantis specialistų nurodytomis teisės normomis pasekmės atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Atlikus eismo įvykio tyrimą ekspertai nurodė, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojos R. B. veiksmai, dėl kurių sankryžoje sukdama į kairę, ji nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui ir sudarė šio vairuotojui G. M. kliūtį, susidūrimo su kuria šis neturėjo techninės galimybės išvengti. Tokiu būdu remiantis apklaustų asmenų parodymais, ekspertų išvadomis apie eismo įvykį ir technines sąlygas jam kilti – teismas nustatė ir pripažįsta R. B. padarytą Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimų pažeidimą, nes ji sukdamas automobiliu į kairę privalėjo, tačiau nedavė kelio G. M. vairuojamam ir priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui. Esant nustatytiems neteisėtiems veiksmams, kilusiems padariniams reikšminga tiksliai įvertinti priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisykles pažeidusio įvykio dalyvio veiksmų ir kilusių pasekmių. Nustatydamas priežastinį ryšį teismas teisiškai vertino būtinąsias padarinių kilimo sąlygas ir priežastinio ryšio pobūdį. Ekspertų įvardinta pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga bei pripažinta aplinkybė, kad G. M. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo – verčia teismą pripažinti, kad būtent R. B. veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Tuo tarpu nukentėjusiojo G. M. veiksmuose Kelių eismo taisyklių ar kitų pažeidimų nebuvo nustatyta. Kaltinamosios teismui išsakytas manymas, kad G. M. prieš sankryžą padidino greitį, nėra įrodytas byloje, jį paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Be to, net ir nustačius nukentėjusiojo pažeidimą dėl leistino greičio viršijimo tai būtų ne pagrindinė, bet išvestinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nešalinanti R. B. atsakomybės. Išnagrinėjus bylą neabejotinai nustatyta, kad R. B. tinkamai įvykdžius minėto Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, eismo įvykis ir jo padariniai nebūtų atsiradę. Tokiu būdu teismas nustatė, kad R. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė ir dėsninga (būtina) padarinių, t. y. G. M. padaryto sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga. Teismas konstatuoja, kad tiesioginis ir būtinas baudžiamajai atsakomybei realizuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tik vairuotojos R. B. atžvilgiu.

Įvertinus neteisėtus, t. y. priešingus teisės normų reikalavimams, kaltinamosios veiksmus, nusikalstamas pasekmes sužalojant kitą asmenį bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir padarinių, kurie nuketėjusiajam kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, R. B. kaltę kaip neatsargumą - jos veiką teismas pripažįsta kaip teisingai kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

R. B. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1, b. l. 68), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 1, b. l. 69), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 70). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad R. B. yra pakaltinama ir būdama įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

R. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos tik iš dalies, gailėjosi, tačiau nesušvelnino sukeltų pasekmių bent daliniu žalos atlyginimu ar kitu būdu, todėl teismas tokio jos prisipažinimo ir gailesčio neturi pagrindo pripažinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pagrindų atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės nėra. Tokiu būdu skirdamas bausmę R. B. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, R. B. kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. R. B. padarė neatsargų nusikaltimą sukeldamas sunkias pasekmes, iki tol ji nebuvo teista ar patraukta baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 65), nebuvo bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 66). Kaltininkė yra ištekėjusi, dirbanti, teisme atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinus išdėstytas ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismo pripažįsta, kad atsakomybės tikslai ir bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinti paskiriant kaltinamajai švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – piniginę baudą – kurios dydį įvertinus baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Baudos dydis pinigine išraiška skaičiuotinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. 897 pakeitimą. įsigaliojusį nuo 2015-01-01 d.

Įvertinus tai, kad R. B. nusikalto vairuodama transporto priemonę, t. y. naudodamasi specialia teise, tačiau teisės normų pažeidimų dėl šios teisės netinkamo naudojimosi iki tol nebuvo padariusi, jos netinkamo naudojimosi šia specialia teise praeityje teismas nenustatė, įvykio metu buvo blaivi, neturėjo tikslo šiurkščiai pažeisit Kelių eismo taisyklių nuostatas įvykio metu, teturimais duomenimis naujų nuskalstamų veikų naudodamasi šia teise kaltininkė nėra padariusi, todėl teismas nemato pagrindo skirti nuteistajai baudžiamosios poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nukentėjusysis G. M. teisme pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 111-113), prašydamas iš draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir R. B. priteisti 40 213,15 Lt (11646,13 eurų) turtinės ir 200 000 Lt (57 924 eurų) neturinės žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinio ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškovas reikalavo atlyginti 47 807,49 Lt turtinę ir 20 000 Lt neturinę žalą. Teisme abejones dėl neturtinės žalos dydžio ieškovas pašalino patikslindamas tikrąjį reikalavimą kaip 200 000 Lt, tuo tarpu reikalavimą dėl turtinės žalos dydžio nurodė kaip 47 807,49 Lt, nors jo nepagrindė nei ieškinyje, nei aiškindamas ir įrodinėdamas turtinės žalos dydį teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad G. M. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas.

Spręsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieškovas ne kartą keitė ne tik reikalavimo dydį, bet ir nurodytų turtinių praradimų vertę pinigais, skirtingai aiškino turto įsigijimo aplinkybes, nenurodė teismui parduoto motociklo vertės ir gautų už motociklą piniginių lėšų dydžio. Įstatymas įpareigoja ieškovą surinkti ir pateikti duomenis, pagrindžiančius pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tokiu būdu, teismas civiliniam ieškovui remiantis įstatymo nuostatomis gali priteisti tik įrodytos žalos dydį, kurį įvertina privalomai atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas pripažįsta, kad D. M. civilinio ieškinio dydis ir reikalavimai šiame procese gali būti pripažinti pagrįstais tik tokia apimtimi, kuri įrodyta ir nekelia abejonių dėl galimybės ieškovui nepagrįstai praturtėti. Tokiu būdu teismas pagal ieškovo nurodytą žalos dydį nusprendžia, kad G. M. turi teisę gauti turtinės žalos atlyginimą už sugadintus ar prarastus daiktus: šalmą 1100 Lt (vertę nurodė teisme), striukę (vertę nurodė teisme), striukę 500 Lt (vertę nurodė teisme), kelnes 300 Lt, marškinius 180 Lt (vertę nurodė ieškinyje ir pretenzijoje draudimo bendrovei), pokelnes 100 Lt, nugaros-krūtinės apsauga 900 Lt, batai 1000 Lt (vertę nurodė ieškinyje ir pretenzijoje draudimo bendrovei), akiniai 150 Lt (vertę nurodė teisme), pirštinės 120 Lt (vertę nurodė teisme), fotoaparatą 247,99 Lt (vertė čekyje), „iPhone“ telefoną 81,82 Lt (vertė pagal sąskaitą pritaikius 1735,54 Lt nulaidą), laisvų rankų įrangą – ausinuką 89 Lt (vertė čekyje). Ieškovas pateiktais dokumentais įrodė, kad sumokėjo 2140 Lt avansą už vestuves, kurių nerengė, taip pat, kad reikalinga, gydymui ir vaistams išleido 831,12 Lt. Kita vertus teismas negali pripažinti pagrįstomis pretenzijas dėl prarastos auksinės grandinėlės, kurios vertė nėra įrodyta objektyviais duomenimis, taip pat išlaidas maistui, kurio racionas nesiskiria nuo įprasto ir iki įvykio ieškovo neabejotinai vartojamo maisto, taip pat neįrodyta, kad visas išlaidas transportui ieškovas patyrė būtent dėl rūpesčių ar kelionių, susijusių tik su dėl įvykio. Taip pat teismas netenkina ieškovo turtines pretenzijas dėl 70 Lt santuokos registracijos mokesčio praradimo, nes neįvykus santuokos registracijai, ieškovas turi teisę šias išlaidas susigrąžinti savarankiškai per Valstybinę mokesčių inspekciją. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad ieškovui priteistiną turtinės žalos dydį sudaro 8039,93 Lt, kas atitinka 2325,52 eurų sumą. Tokiu būdu būtent tokį turtinės žalos dydį G. M. teismas priteisia iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, su kuria kaltinamoji buvo sudariusi civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Spręsdamas ieškovo dėl reikalavimo atlyginti 28 000 Lt žalą už sugadintą motociklą teismas negalėjo tiksliai apskaičiuoti šios žalos dydžio neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos dėl ieškovo negalėjimo nurodyti parduoto motociklo sandorio kainos, ekspertų likutinės vertės motociklui nustatymo. Dėl šios priežasties esant išimtiniam atvejui teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d. dalyje dėl žalos motociklui atlyginimo pripažįsta ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios žalos dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio ir jo parodymų turinį teismas nustatė, kad specialistų diagnozuoti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, jo pobūdis ir trukmė, nukentėjusiojo parodymai ir medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad G. M. dėl sukeltų pasekmių įvykio metu patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie visumoje kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis prarado 60 procentų darbingumo (t. 2, b. l. 22), neįvyko jo suplanuotos vestuvės. Šios aplinkybės ir nustatyti liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai, patirti nepatogumai, pakeisti įprasto gyvenimo pomėgiai - atitinka neturtinės žalos turinį. Tokiu būdu sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į R. B. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (sunkus sveikatos sutrikdymas), į jos kaltės rūšį (neatsargumas), eismo įvykio metu patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, jų sunkumą, šalių turtinę padėtį, nukentėjusiojo gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius sveikatai. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo nurodytas neturtinės žalos įvertinimas 57 924 eurų (200 000 litų) suma yra aiškiai per didelis. Remiantis jau minėtais kriterijais teismas pagal minėtus kriterijus neturtinę žalą įvertina kaip atitinkančią 12 000 eurų dydį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo“ 11 str. nuostatas teismas atitinkamai dalį neturtinės žalos, t. y. 5000 eurų, priteisia iš atsakingos už įvykį sutartiniais santykiais draudimo bendrovės, likusią dalį iš R. B..

Proceso metu G. M. patyrė išlaidas dėl advokatų, kurie dalyvavo kaip jos atstovai, darbo apmokėjimo. Šias išlaidas buvo prašoma priteisti iš kaltininkės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui buvo pateikti operacijų išrašai, patvirtinantys 8 000 litų sumokėjimą advokatų profesinei bendrijai „AVOCAD“. Šios bendrijos atstovas advokatas ir nukentėjusiojo atstovas teisme paaiškino, kad pinigai paimti avansu, iš kurio dalis gali būti nukentėjusiajam grąžinti. Teismui proceso metu buvo pateiktos dvi sąskaitos, patvirtinančios bendrą 5218,13 Lt vertės teisinių paslaugų suteikimą nukentėjusiajam. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog G. M. yra patyręs būtent tokio dydžio, t. y. 1511,27 eurų atitinkančias, išlaidas dėl advokatų, kuri dalyvavo procese kaip jos atstovai, paslaugų apmokėjimo. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad įvertinus proceso sudėtingumą, trukmę, reikalingas teisines paslaugas – nukentėjusysis turi teisę gauti įrodyto dydžio procesų išlaidų atlyginimą, kurias teismas ir priteisia iš kaltu pripažintos R. B..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti 35 MGL (1318,10 eurų) dydžio baudą.

Iš R. B. priteisti G. M. naudai 7000 (septynis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteisti G. M. naudai 2325,52 EUR (du rūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis eurus ir 52 eurocentus) turtinės žalos ir 5000 EUR (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

G. M. pripažinti teisę į ieškinio dalies dėl turtinės žalos motociklui „(duomenys neskelbtini)“ patenkinimą, klausimą dėl šios žalos dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš R. B. priteisti G. M. 1511,27 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus vienuolika eurų ir 27 eurocentus) proceso išlaidų už advokato paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas