- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-710/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Danske Bank A/S“, Danijos AB Danske Bank A
- Ieškovas
- J. K.
- Advokatai
- Jonas Platelis, Vaidas Mackonis
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Danske Bank A/S“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-578/2010 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui Danijos AB Danske Bank A/S dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kur tretysis asmuo UAB „Divide et impera“, ir atsakovo Danijos AB Danske Bank A/S priešieškinį ieškovui J. K. dėl skolos priteisimo, kur tretieji asmenys UAB „Divide et impera“, D. T. ir L. T., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Divide et impera“ 2005-11-07 buvo sudaryta overdrafto sutartis Nr.O200511-1517 (toliau – overdrafto sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė UAB „Divide et impera“ 200000 Lt overdrafto limitą. Atsakovas, nesinaudodamas overdrafto sutartyje numatytomis užtikrinimo priemonėmis (UAB „Divide et impera“ lėšų, esančių įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje, bei būsimų įplaukų į ją, įkeitimu), kreipėsi į ieškovą, kaip UAB „Divide et impera“ akcininką, reikalaudamas sudaryti sandorį dėl papildomo UAB „Divide et impera“ prievolės pagal overdrafto sutartį užtikrinimo.
2006-02-03 tarp šalių buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr.FA-F200509-0960/O200511-1517 (toliau – laidavimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo solidariai atsakyti atsakovui, jeigu UAB „Divide et impera“ neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal su atsakovu sudarytą faktoringo sutartį Nr.F200509-0960 bei pagal 2005-11-07 overdrafto sutartį. Pagal laidavimo sutarties 4.p. ieškovas įsipareigojo atsakyti atsakovui solidariai su UAB „Divide et impera“, jeigu UAB „Divide et impera“ neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal nurodytas faktoringo ir overdrafto sutartis ar bet kurią iš sutarčių. Ieškovo teigimu, laidavimo sutartis buvo pasirašyta grasinimo ir ekonominio spaudimo pasekmėje.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti tarp šalių sudarytą 2006-02-03 laidavimo sutartį Nr.FA-F200509-0960/O200511-1517 negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį – priteisti iš atsakovo 198264,97 Lt skolą, 8673Lt sumą už ieškovo patirtas teisines ir turto vertinimo išlaidas ir 9 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad UAB „Divide et impera“ sukčiavimo būdu, pagal suklastotus sandorius iš atsakovo pasiskolino virš vieno milijono litų. Tam, kad užtikrintų prievolių įvykdymą, UAB „Divide et impera“ akcininkai pasirašė laidavimo sutartis. Ieškovas įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl sąskaitų-faktūrų suklastojimo. Tai įrodo ieškovo nesąžiningumą ne tik atsakovo, bet ir kitų finansinių įstaigų atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010-02-23 sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog pagal teismų praktiką, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-378/2005 AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt.).
Teismas nurodė, kad ginčijama laidavimo sutartis tarp šalių pasirašyta praėjus trims mėnesiams nuo faktoringo ir overdrafto sutarčių sudarymo, tačiau dar nesuėjus UAB „Divide et impera“ įsiskolinimo pagal overdrafto sutartį padengimo terminui. Kadangi UAB „Divide et impera“ jau buvo panaudojusi visą overdrafto limitą, laidavimo sutarties pasirašymas 2006-02-03 ieškovui buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas ir reikalingas bei naudingas tik atsakovui. Byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti nei netikėti, kad atsakovas, turėdamas informaciją apie galimus UAB „Divide et impera“ ir jos dalyvių nusikalstamus veiksmus, panaudojo šią negatyvią informaciją tam, kad priverstų ieškovą pasirašyti laidavimo sutartį. Savo veiksmais, atsakovas realiai grasindamas ieškovui jo reputacijos sumenkinimu ir neigiamais ekonominiais padariniais, privertė ieškovą pasirašyti ginčijamą laidavimo sutartį. Laidavimo sutarties pasirašymas neatitiko tikrosios ieškovo valios dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų. Nesant ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, tikėtina, kad ieškovas ginčijamos laidavimo sutarties būtų nepasirašęs.
Kadangi 2006-02-03 laidavimo sutartis Nr.FA-F200509-0960/O200511-1517 ieškovo buvo sudaryta dėl atsakovo ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, ji pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.91str. 1d.), o priešieškinys, kurio reikalavimai kildinami iš 2006-02-03 laidavimo sutarties, atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas AB Danske Bank A/S pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai labiau leidžia tikėti, kad ginčijama laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, yra nepagrįsta, nes paremta vien ieškovo motyvais ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų.
Viena, ieškovo pozicija prieštaringa. Laidavimo sutartis buvo sudaryta 2006-02-03, o ieškinį dėl jos ginčijimo ieškovas pareiškė tik 2008-02-05. Atsakovui dar 2006 m. laidavimo sutarties pagrindu pareiškus ieškinį ieškovui (vėliau bylos buvo sujungtos ir bankas tapo atsakovu (ieškovu pagal priešiešknį)), ieškovas atsiliepime tik paminėjo, kad laidavimo sutartį pasirašė bankui panaudojus spaudimo priemones, tačiau iš esmės atsiliepimą grindė kitais motyvais. Tik vėliau, t.y. praėjus 2 metams po laidavimo sutarties sudarymo, pateiktą ieškinį ieškovas jau grindė aplinkybėmis, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta ekonominio spaudimo pasėkoje. Į teisėsaugos institucijas dėl neva patirto spaudimo ieškovas taip pat nesikreipė.
Antra, apygardos teismas nenurodė motyvų ir įrodymų, kurių pagrindu padarė išvadą, kad atsakovas panaudojo ieškovo atžvilgiu ekonominį spaudimą. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas jam grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo nesąžiningų veiksmų, ir nesant ekonominio spaudimo, laidavimo sutartis nebūtų sudaryta. Atsakovo teisių, nustatytų overdrafto sutartyje įgyvendinimas UAB „Divide et impera“ atžvilgiu negali būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningi veiksmai atsakovo atžvilgiu. Be to, teismas nepagrįstai nurodė praktikos neatitinkantį teiginį, kad laidavimo sutartys įprastai pasirašomos kartu su tomis sutartimis, iš kurių kyla pagrindinės prievolės.
Trečia, nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad atsakovas turėjo informaciją apie galimus UAB „Divide et impera“ ir jos dalyvių nusikalstamus veiksmus ir ją panaudojo, kad priverstų ieškovą pasirašyti laidavimo sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas laidavimo sutarties dieną t.y. 2006-02-03) ar iki jos žinojo apie ieškovo nusikalstamus veiksmus. Baudžiamoji byla UAB „Divide et impera“ atžvilgiu buvo pradėta praėjus mėnesiui po laidavimo sutarties sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Panaikinus skundžiamą sprendimą, tenkintinas priešieškinys, nes ieškovas kaip laiduotojas turi prievolę padengti visą UAB „Divide et impera“ skolos atsakovui likutį pagal overdrafto sutartį.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas jau atsiliepime į atsakovo 2006-06-19 ieškinį mini, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta panaudojus spaudimo priemones. Vėliau ieškovo galimybė įgyvendinti procesines teises buvo apribota dėl nuo 2006-07-25 iki 2007-11-14 jam paskirtos kardomosios priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apygardos teismas padarė pagrįstą ir sprendime aptartais įrodymais pagrįstą išvadą, kad ieškovui buvo daromas ekonominis spaudimas sudaryti ginčijamą laidavimo sutartį.
3. Laidavimo sutarties pasirašymo dieną ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas tik dėl ieškovo pateiktų galimai suklastotų sąskaitų AB bankui „Nord/LB Lietuva“, bet ne tokių sąskaitų atsakovui. Reiškia, laidavimo sutarties pasirašymo dieną teisėsaugos institucijos neturėjo informacijos, susijusios su ieškovo atsakovui pateiktų galimai suklastotų sąskaitų egzistavimu ir atsakovo grasinimai buvo realiai egzistuojantys ir jų atsiradimas priklausė nuo atsakovo nesąžiningų veiksmų.
4. Atsakovo pateikiama informacija yra prieštaringa. Atsakovas 2008-06-02 triplike teigė, kad vienas iš motyvų, dėl kurių buvo reikalaujama pasirašyti laidavimo sutartį – ženkliai pablogėję bendrovės finansiniai rodikliai, nors tai patvirtinančių dokumentų nepateikta. Be to, atsakovo darbuotojų parodymuose akivaizdūs prieštaravimai. Atsakovo darbuotojas N. A. kaip priežastį, dėl kurios buvo reikalingas laidavimas, nurodė, jog atsakovui tuo metu pasirodė, kad ieškovo pateikti finansiniai duomenys gali būti padirbti. Kiti atsakovo darbuotojai nurodė kitas priežastis, dėl kurių buvo inicijuojamas laidavimo sutarties pasirašymas. Be to, atsakovo darbuotojai grasino, kad ieškovui ir kitiems dviems akcininkams nepasirašius laidavimo sutarčių atsakovas kreipsis į FNTT.
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje konstatuotos visos sąlygos sandoriui, sudarytam dėl ekonominio spaudimo, pripažinti negaliojančiu. Dėl šių sąlygų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-7-378/2005. Apygardos teismas šias sąlygas konstatavo: a) atsakovas reikalavo sudaryti laidavimo sutartį, ji nebuvo siūloma derybų būdu; b) atsakovas grasino informuosiąs teisėsaugos institucijas apie jam ieškovo pateiktas suklastotas sąskaitas; c) sandoris nepalankus ieškovui, nes juo laiduojama asmeniniu turtu; d) nesant ekonominio spaudimo ir grasinimų laidavimo sutartis nebūtų sudaryta, nes ji ieškovui nesuteikia naudos ir yra žalinga.
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. CK 6. 154 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgija reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartis (CK 6. 156 sr. 2 d.). Jeigu asmens valia sudaryti sutartį dėl priežasčių, nustatytų įstatymuose, neteisingai išreiškiama, tokie sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs ir būtų apgintas civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą pripažinti laidavimo sutartį sudarytą 2006-02-03 negaliojančia, patenkino dėl atsakovo prieš jį panaudoto realaus grasinimo sumenkinti reputaciją ir neigiamais ekonominiais padariniais. Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad UAB „Divide et impera“, kurios vienas iš akcininkų yra ieškovas J. K. 2005-11-04 sudarė faktoringo ir 2005-11-07 overdrafto sutartis su atsakovu AB „Sampo Bankas“ (šiuo metu Danijos Danske Bankas A/S, toliau tekste - bankas). Ieškovas laidavimo sutartį su atsakovu sudarė 2006-02-03, kuria įsipareigojo solidariai atsakyti atsakovui, jeigu UAB „Divide et impera“ nevykdys savo prievolių pagal minėtas sutartis.
Ieškovas laidavimo sutartį ginčija tuo pagrindu, jog ją pasirašė dėl atsakovo darbuotojų panaudoto jo atžvilgiu grasinimo ir ekonominio spaudimo. Buvo grasinama, kad jeigu nepasirašys laidavimo sutarties, bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio turimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu dėl dokumentų, susijusių su UAB „Divide et impera“ veikla, klastojimo. Atsakovo darbuotojai grasino sustabdyti UAB „Divide et impera“ veiklą ir dėl (duomenys neskelbtini) D. T. nusikalstamų veikų, pinigų nukreipimo į tranzitinę sąskaitą kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
Pirmosios instancijos teismas tokius ieškovo argumentus pripažino realiu grasinimu ir ekonominiu spaudimu ieškovui.
Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu ir teisiniu kvalifikavimu nesutinka. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Taigi, laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai tokiu interesu yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir tokiu būdu siekti normalios, netrikdomos asmens, už kurį laiduojama, veiklos. Esant atitinkamoms sąlygoms, laiduotojas pats turi interesą sudaryti laidavimo sutartį. Sudarant tokią sutartį, prisiima ūkinės veiklos riziką kartu su asmeniu, už kurį laiduojama. Ieškovas, būdamas verslininkas, UAB „Divide et impera“ akcininkas, turėjo ir galėjo gauti informaciją, apie šios bendrovės finansinę ir ūkinę būklę, todėl galėjo laisvai apsispręsti sudaryti laidavimo sutartį ar jos nesudaryti. Ieškovui buvo žinoma apie UAB „Divide et impera“ finansinės veiklos sutrikimus, nes buvo sudaromos įmonės kreditavimo sutartys, pagal kurias įsipareigojimai bankams buvo vykdomi netinkamai. Normalizuoti bendrovės veiklą buvo ieškovo interesas.
Sutartys, tame tarpe ir laidavimo, sudaromos pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Pasiūlymas sudaryti sutartį akcininkui bendrovės, kurios atsiskaitymai su atsakovu pagal kreditavimo sutartis yra sutrikę, negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas. Aišku, toks pasiūlymas negali būti daromas įstatymo draudžiamais veiksmais ar darant neteisėtą poveikį kitos šalies apsisprendimui.
Jeigu ir laikyti įrodyta aplinkybę, kad banko darbuotojai informavo ieškovą apie UAB „Divide et impera“ neskaidrią veiklą ir ketinimą apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas ieškovui. Teisėti veiksmai negali būti laikomi grasinimu ar ekonominiu spaudimu. Be to, kaip suprato ir ieškovas, tokia informacija būtų teikiama apie UAB „Divide et impera“, bet ne apie jį patį, todėl ši informacija neatitinka CK 1.91 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos realaus grasinimo sąvokos. Informacijos apie UAB „Divide et impera“ išviešinimas žalos ieškovo reputacijai taip pat negalėjo padaryti.
Įvertinusi išdėstytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas.
Dėl skolos priteisimo
Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį ir pripažindamas 2006-02-03 laidavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pažymėjo, kad todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinį, kurio reikalavimai kildinami ir pripažintos negaliojančia laidavimo sutarties. Bylos aplinkybių ir įrodymų, reikšmingu sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos sprendimą, aktualus tampa priešieškinio patenkinimo klausimas ir su tuo susijusių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas.
Kolegija pažymi, kad J. K. prievolė ieškovui pagal priešieškinį yra solidari. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, pagal laidavimo sutartį (Sutarties 1 ir 4 p.) J. K. ir UAB „Divide et impera“ atsakomybė yra solidari. Iš į bylą pateikto 2006-05-02 banko rašto dėl įsipareigojimų nevykdymo, matyti, kad bankas pasinaudojo teise vienašališkai nutraukti overdrafto sutartį nuo 2006-05-17 dėl tos priežasties, kad UAB „Divide et impera“ nevykdo įsipareigojimų pagal 2007-11-07 overdrafto sutartį. Esant solidariai J. K. atsakomybei, kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti prievolės įvykdymo iš bet kurio solidaraus skolininko (CK 6.6 str. 4 d.). Pareikšdamas ieškinį bankas realizavo savo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš solidaraus skolininko J. K..
2009-06-19 Danske Bankas rašte Nr. dnk0908929 „Dėl UAB „Divide et impera“ įsiskolinimo“ yra nurodytas UAB „Divide et impera“ skolos atsakovui (ieškovui pagal priešieškinį) likutis 2009-04-30 dienai yra 198 264,97 Lt, iš kurių 171 344, 97 Lt negrąžinto overdrafto, 4 069,07 Lt priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, 16, 06 Lt priskaičiuotas ir nesumokėtas įsipareigojimo mokestis, 16 834, 87 Lt priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai ir 6 000 Lt priskaičiuota ir nesumokėta bauda. Tokią sumą priteisti ir grįsdamas minėtame rašte nurodytu paskaičiavimu apeliantas prašė ir apeliaciniame skunde. Ieškinyje, kurį apeliaciniu skundu prašoma patenkinti, vadovaujantis overdrafto sutarties 40 punktu taip pat buvo prašoma priteisti 9 procentų dydžio palūkanas nuo ieškovui priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal laidavimo sutartį ieškovui kyla prievolės. Dar atsiliepimą į AB SAMPO banko (dabar Danijos Danske Bankas A/S) ieškinį, J. K. grindė aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo kaip kreditoriaus tariamu neapdairumu nesinaudojant overdrafto sutartyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis bei tuo, kad buvo dengiamos kitos faktoringo operacijos, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, taip pat laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybėmis (pasirašyta spaudimo pasekmėje). Pirmosios instancijos teisme J. K. rėmėsi faktais ir aplinkybėmis, siekdamas įrodyti banko elgesio nesąžiningumą, kaip kreditoriaus neapdairumą, tačiau pačios reikalaujamos priteisti skolos neginčijo. Nesant nuginčytam skolos faktui, nereikšmingos priešieškinio išsprendimui tampa aplinkybės, susijusios su banko kaip kreditoriaus veiksmais, neva nulėmusiais didesnę nei galėjo būti UAB „Divide et impera“, o kartu ir laiduotojo už šią bendrovę J. K. solidarią prievolę bankui. Todėl dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą panaikina ir priima naują – ieškinį atmeta, o priešieškinį (atsakovo ieškinį, kuris, sujungus bylas, laikomas priešieškiniu) patenkina, todėl ir bylinėjimosi išlaidų, susidariusių iki panaikinamo sprendimo priėmimo, paskirstymas turi būti peržiūrėtas (CPK 93 str. 4 d.).
Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė išlaidas sumokėdamas žyminį mokestį už ieškinį (2006-06-19 ieškinys buvo pareikštas dėl 226 920 Lt sumos ir už jį sumokėtas 5538,4 Lt žyminis mokestis), taip pat išlaidas dėl atstovavimo, iš kurių prašoma priteisti 8319 Lt išlaidų, susidariusių iki 2006-11-13 ir 9 639 Lt išlaidų, susidariusių teikiant atstovavimo paslaugas pagal 2007-10-30 sutartį.
Kadangi apeliacinės instancijos teisme patenkintas mažesnis reikalavimas, atitinkamai priteistina proporcingai mažesnė už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio suma - 4 965 Lt.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta atstovavimo pirmosios instancijos teismo procese suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomenduojamų dydžių. Atsižvelgus į tai, kad byla buvo nagrinėjama keletą metų, vyko daug posėdžių, buvo sujungtos kelios bylos į vieną, nagrinėjamas klausimas yra sudėtingas, nors ir nepareikalavo specialių žinių ar naujos praktikos formavimo, teisėjų kolegija pagrįsta atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų suma laiko 7 tūkstančius.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme susidarė 97,45 Lt. išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme. Jos taip pat priteistinos iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusios šalies, proporcingai patenkintų kitos šalies reikalavimų daliai.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) turėjo išlaidas sumokėdamas žyminį mokestį (4 965 Lt) ir išlaidas dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme – 3873,21 Lt. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme susidarė 8,1 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. Jos taip pat priteistinos iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusios šalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti, o priešieškinį dėl negrąžinto overdrafto, palūkanų, įsipareigojimo mokesčio, delspinigių ir baudos, palūkanų priteisimo patenkinti.
Priteisti apeliantui akcinei bendrovei Danske Bank A/S (j. a. k. 301694694) iš ieškovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 198 264,97 Lt (šimtą devyniasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis litus devyniasdešimt septynis centus).
Priteisti apeliantui akcinei bendrovei Danske Bank A/S (j. a. k. 301694694) iš ieškovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) devynių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti apeliantui akcinei bendrovei Danske Bank A/S (j. a. k. 301694694) iš ieškovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7000 Lt (septynis tūkstančius litų) išlaidų, turėtų dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 84,78 litų (aštuoniasdešimt keturis litus, septyniasdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti apeliantui akcinei bendrovei Danske Bank A/S (j. a. k. 301694694) iš ieškovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3873,21 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris litus dvidešimt vieną centą) išlaidų, turėtų dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,1 Lt (aštuonis litus dešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.