Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto advokato M. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d.ir 2023 m. balandžio 6 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei I. M. bei pagal atsakovės I. M. priešieškinį ieškovui M. M. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei I. M. bei pagal atsakovės I. M. priešieškinį ieškovui M. M. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo atstovui advokatui M. M. buvo paskirta 100 Eur bauda.

3. Teismas nurodė, kad 2023 m. kovo 28 d. byloje buvo paskirtas teismo posėdis, kuriame taip pat buvo numatyta išklausyti liudytojų parodymus. 2027 m. kovo 27 d. gautas ieškovo atstovo prašymas atidėti teismo posėdį, kadangi atsakovei pateikus patikslintą priešieškinį nesuėjo terminas pasirengti bylos nagrinėjimui. 2023 m. kovo 28 d. teisėjos rezoliucija prašymas netenkintas, nurodant, kad tikslinga apklausti iškviestus liudytojus. Į 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdį atvyko šaukimais šauktos atsakovės prašymu kviestos liudytojos. Ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Telefonu susisiekus su ieškovu ir jo atstovu, ieškovas nurodė, kad jo advokatas jam pranešė, jog posėdis atidėtas, ieškovo atstovas nurodė, kad atvykti negali, nes yra išvykęs, galvojo, kad posėdis bus atidėtas.

4. Teismas taip pat nurodė, kad dėl posėdžio atidėjimo sprendžia teismas, o ne šalys ar jų atstovai, nagrinėjamu atveju ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko nesant svarbių priežasčių, buvo gaišinamas teismo, kitos šalies ir jos atstovės bei liudytojų laikas, patiriamos papildomos bylinėjimosi išlaidos. Posėdis atidėtas ir liudytojai pakartotinai kviečiami, siekiant sudaryti galimybę ieškovui užduoti jiems klausimus.

5. Teismas sprendė, kad šalies atstovui už procesinių pareigų nesilaikymą, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 3 dalimi, skirtina 100 Eur bauda, kadangi advokatas, negavęs duomenų, kad teismo posėdis bus atidėtas, į jį neatvyko, savo atstovaujamajam taip pat pranešė, kad posėdis atidedamas ir taip trukdė teismui tinkamai organizuoti darbą.

6. Ieškovo M. M. atstovas advokatas M. M. pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti jam skirtą baudą, kadangi byloje posėdis negalėjo būti surengtas, nes nebuvo pasibaigęs 14 dienų terminas pasirengti bylos nagrinėjimui. Advokatas telefonu susisiekė su teisėjos padėjėja, kuri nurodė, kad jokios problemos nėra, tik reikia parašyti prašymą atidėti teismo posėdį. Tai, kad teisėjos rezoliucija jo prašymas netenkintas, jam pranešta tik 2023 m. kovo 28 d. telefonu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi atmestas advokato M. M. prašymas dėl jam skirtos baudos panaikinimo.

8. Teismas nurodė, kad prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo sprendžia teismas, todėl advokatas, pateikęs tokį prašymą, privalėjo sekti, kokia jo eiga. Prašymas išspręstas per trumpą laiko tarpą, likus pakankamai laiko ieškovui bei jo atstovui atvykti į teismo posėdį. Procesą byloje organizuoja teisėja, kuri, įvertinusi, kad liudytojai iškviesti, šaukimai jiems tinkamai įteikti, nėra pakankamai laiko teismo posėdžio atšaukti, informuojant ir liudytojus, būtų gaišinamas jų laikas, patiriamos papildomos išlaidos byloje juos iš naujo kviečiant, sprendė, kad tikslinga numatytą dieną posėdį rengti. Advokatas, savavališkai priėmęs sprendimą, nevykti į teismo posėdį, netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Advokato skambutis į teismą nepateisina jo neatvykimo į teismo posėdį. Teismas, susipažinęs su advokato nurodytais motyvais dėl baudos panaikinimo, nenustatė pagrindo panaikinti skirtos baudos.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovo M. M. atstovas advokatas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d.ir2023 m. balandžio 6 d. nutartis, kuriomis jam paskirta 100 Eur dydžio bauda.

10. Nurodė, kad baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitinka šios procesinės sankcijos paskirties, tikslų, pritaikyta sankcija yra neproporcinga ieškovės atstovo neatvykimo į posėdį pasekmėms. Byloje nenustatyta, kad ieškovo atstovas tyčia siekė vilkinti procesą ir juo piktnaudžiavo, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, taip pat nenustatytas nepakankamo ieškovo atstovo rūpestingumo faktas. Visos civilinį procesą reglamentuojančios normos, įskaitant ir CPK 246 straipsnio 1, 3 dalis, numatančios ieškovo ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties padarinius, turi būti aiškinamos ne formaliai, bet ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).

12. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atstovui advokatui skyrė baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

13. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

14. CPK 8 straipsnyje yra nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.

15. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

16. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam iki trijų šimtų eurų baudą.

17. Taigi, iš šių teisės normų analizės matyti, kad turi būti užtikrinamas greitas ir efektyvus bylos nagrinėjimas, teismas ir šalys turi imtis visų įmanomų priemonių, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas. CPK normos taip pat labai aiškiai nustato šalims (jų atstovams) pareigas civilinio proceso metu: šalys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, aktyviai domėtis bylos eiga, jeigu negali dalyvauti teismo posėdyje, privalo per protingą terminą informuoti apie tai teismą, nurodyti svarbias nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

18. Apeliantas savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad atsakovei 2023 m. kovo 14 d. pateikus patikslintą priešieškinį, bylą nagrinėjančios teisėjos 2023 m. kovo 20 d. dienos rezoliucija buvo nustatytas 14 dienų terminas pasiruošti bylos nagrinėjimui. Taigi, apelianto nuomone, teismo posėdis negalėjo įvykti 2023 m. kovo 28 d., nes dar nebuvo suėjęs pasirengimo bylos nagrinėjimui terminas, teismo posėdis turėjo būti atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo teiginiais nesutinka.

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. kovo 28 d. 9.30 val. teismo posėdžio metu turėjo būti apklausiami liudytojai, teismo posėdis numatytas visai dienai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateikto priešieškinio ir patikslinto priešieškinio turinį, sprendžia, kad juose nurodomos aplinkybės iš esmės sutampa, nėra esminių skirtumų tarp šių procesinių dokumentų. Taigi susipažinti su patikslinto priešieškinio turiniu nereikia didelių laiko sąnaudų. Ši byla yra elektroninė, ieškovo atstovui yra suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, taigi jis gali ir privalo sekti bylos medžiagą, įskaitant kitos šalies pateikiamus dokumentus, todėl pastebėjęs naujai įkeltą kitos šalies procesinį dokumentą, privalo su juo susipažinti.

20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors ir buvo pateiktas patikslintas priešieškinis ir nustatytas 14 dienų terminas pasiruošti bylos nagrinėjimui, patikslintame priešieškinyje nebuvo nurodytos tokios aplinkybės arba iškelti nauji teisiniai klausimai, dėl kurių nebūtų galėjusi vykti liudytojų apklausa 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu.

21. CPK 154 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismo posėdžių vietą, datą ir laiką skiria teismas. CPK 158 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismo posėdžiui pirmininkauja bylą nagrinėjantis teisėjas arba šio Kodekso 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paskirtas teisėjų kolegijos pirmininkas.

22. Remiantis bylos aplinkybėmis ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad dėl posėdžio atidėjimo sprendžia teismas, o ne šalys ar jų atstovai ir šiuo atveju nebuvo pagrindo atidėti teismo posėdžio, o buvo būtina apklausti į teismo posėdį pakviestus liudininkus. Pažymėtina, kad asmuo pakviestas į teismo posėdį dalyvauti kaip liudytojas, dėl to patiria tam tikrų nepatogumų, jam gali tekti koreguoti savo planus, todėl šalys turi į tai atsižvelgti ir gerbti kitų asmenų laiką.

23. Nors apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas, jis, išskyrus tai, kad nebuvo praėjęs 14 dienų terminas nuo patikslinto priešieškinio priėmimo, nenurodo jokių kitų svarbių tai pateisinančių priežasčių.

24. Kaip minėta, teismo posėdis byloje buvo numatytas 2023 m. kovo 28 d. 9.30 val. Apeliantas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teismui pateikė 2023 m. kovo 27 d., jis buvo išspręstas bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija 2023 m. kovo 28 d. 7.59 val., t. y. iki teismo posėdžio likus 1,5 valandos.

25. Apeliantas yra advokatas, todėl jam yra keliami didesni rūpestingumo, pareigingumo ir atidumo reikalavimai. Kaip minėta, jam suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, todėl jis pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, privalėjo sekti jo priėmimo eigą ir pamatęs, kad teisėja nusprendė bylos nagrinėjimo neatidėti, atvykti į teismo posėdį. Pažymėtina, kad apelianto darbo vieta (kontora) yra Vilniaus mieste, todėl 1,5 valandos yra pakankamai laiko atvykti į teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme.

26. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad apeliantas, kaip ieškovo atstovas, netinkamai vykdė savo pareigas ir be jokios pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį. Taigi, teismas jam pagrįstai skyrė baudą, kurios naikinti nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d.ir2023 m. balandžio 6 d. nutartis palikti nepakeistas.