Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2014 m. balandžio 29 d. nutarimą taikyti J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2008-02-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., laisvės atėmimu 10 metų ir 6 mėnesiams. Bausmės pradžia: 2007-04-18, bausmės pabaiga: 2017-10-18. Anksčiau teistas 1986 m. birželio 4 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 121 str. – 2 metams ir 6 mėnesiams, 1988 m. sausio 25 d. paleistas atlikus bausmę.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014-04-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galioja nuo 2012-07-01).

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 str. 2 d. 3 p.), jo nusikalstamo elgesio rizika ateityje nustatyta žema (19 balų pagal OASys), tačiau neatliktos bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 24 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 10 metų 6 mėnesiai), dar labai didelė ir tikrai nėra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui. Be to, įstatyme numatyta atlikta bausmės dalis yra tik formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, atsižvelgiama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis J. K. per visą bausmės atlikimo laiką penkis kartus baustas drausmine tvarka ir nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo jo polinkį ignoruoti jam taikomas poveikio priemones bei neleidžia jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką vertinti kaip nepriekaištingą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, visuomenės interesą, bausmės paskirtį bei tikslus, nurodytus BK 41 str. 2 d., ir kt. Nuteistasis J. K. bausmę atlieka už smurtinį labai sunkų nusikaltimą, t.y. kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties sumušė savo sugyventinę, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė, kaltės nepripažįsta iki šiol, neišgyvena dėl padaryto nusikaltimo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo pavojingumą visuomenei. Byloje esanti psichologo išvada patvirtina, kad stresinėse situacijose nuteistojo emocinės reakcijos ne visuomet atitinka esamą situaciją, gana greitai pasiduoda provokacijoms, su artimaisiais ryšių nepalaiko. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma šiuo atveju esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, neatsveria.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs aukščiau paminėtas, taip pat ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, ir pagrįstai nuteistajam J. K. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino teisingai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.