Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p. ir 9 p., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, bei visiško sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2010-06-15 baudžiamuoju įsakymu paskirta 75 MGL dydžio (9375Lt) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 75 MGL dydžio (9375Lt) bauda. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Į paskirtą bausmę (baudą) įskaityta bausmė, atlikta pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2010-06-15 baudžiamąjį įsakymą.

Baudžiamoji byla E. B. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) padarymo, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Baudžiamoji byla R. K. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) padarymo, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Iš nuteistųjų R. K. ir E. B. solidariai Valstybės įmonei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a/s (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, priteista 152048 litai.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Tuo pačiu Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendžiu nuteistas G. K., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. B. ir R. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2004-04-08 iki 2004-06-09, organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 5a, (duomenys neskelbtini)) apskaitos dokumentų klastojimą, jam vadovavo bei šiuos suklastotus dokumentus panaudojo neteisėtai, versliškai bei stambiu mastu versdamiesi komercine veikla ir taip apgaule išvengdami didelės vertės prievolės sumokėti PVM valstybės biudžetui, o būtent:

2004 m. balandžio mėnesio pradžioje (tiksli data ir laikas nenustatyti), E. B. kartu su R. K. įkalbėjo G. K. savo vardu nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš P. S. ir tapti formaliu šios bendrovės direktoriumi, bei tam tikslui davė pinigų. Po to, susitarę su G. K. dėl to, kad šis klastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, jam pateikė tiesos neatitinkančius duomenis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamą medieną, kuriuos G. K., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Plungėje arba kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, savo ranka įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų blankus ir juos patvirtino savo parašu, tokiu būdu suklastojant šias PVM sąskaitas - faktūras: GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-06-09 ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-15 apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 79, (duomenys neskelbtini)), viso už 20440 Lt su išskirtu 3118 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-15, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-22, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-26 apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 2a, (duomenys neskelbtini)), viso už 29745 Lt su išskirtu 4537 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-16 apie medienos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r.), viso už 5082,79 Lt su išskirtu 775,34 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-26 apie medienos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.), viso už 12355 Lt su išskirtu 1884 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-14 apie medienos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 4-3, (duomenys neskelbtini)), viso už 7603 Lt su išskirtu 1160 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-21 ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-23 apie medienos pardavimus N. K. individualiai įmonei (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini)), viso už 16772 Lt su išskirtu 2558 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-21, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-29 ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-06 apie medienos pardavimus V. K. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.), viso už 45287 Lt su išskirtu 6908 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-22 ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-03 apie medienos pardavimus D. T. įmonei (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r.), viso už 17601 Lt su išskirtu 2685 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-17 ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-26 apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r.), viso už 18537,42 Lt, su išskirtu 1074,04 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas 2004-04-19 apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 9, (duomenys neskelbtini)), viso už 71178 Lt su išskirtu 1095 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-27, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-03, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-18, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-20 apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 20-35, (duomenys neskelbtini)), viso už 89333 Lt su išskirtu 13627 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-20 apie medienos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r.), viso už 4220 Lt su išskirtu 644 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-24 apie medienos pardavimą A. J. siuvimo įmonei (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. ), viso už 19824 Lt su išskirtu 3024 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-18 apie medienos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 151-4, (duomenys neskelbtini)), viso už 11237 Lt su išskirtu 1714 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-17 apie medienos pardavimą R. K. įmonei (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 4-33, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r.), viso už 5054 Lt su išskirtu 771 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-06, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-17, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-17, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-18 ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-21 apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.), viso už 44359 Lt su išskirtu 6767 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-03, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-04-30, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-20, GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2004-05-26 apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.), viso už 62541,77 Lt su išskirtu 8151,57 Lt PVM.

Taip pat, E. B. ir R. K. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu per tą patį laikotarpį, Plungėje (tiksli vieta ir laikas tyrimo metu nenustatyti) G. K. pasirašymui pateikė PVM sąskaitas-faktūras su tiesos neatitinkančiais duomenimis ir taip organizavo sekančių dokumentų suklastojimą: GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-15 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-19 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-20 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-28 data, apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.), viso už 132718 Lt su išskirtu 20245 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-16 data ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-27 data, apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r.), viso už 12885,31 Lt su išskirtu 1965,56 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-14 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-15 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-17 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-20 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-23 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-27 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-28 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-29 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-30 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-03 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-04 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-05 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-06 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-07 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-10 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-11 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-12 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-13 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-14 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-17 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-17 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-18 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-18 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-21 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-24 data ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-25 data, apie medienos pardavimus UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.), viso už 373128,49 Lt su išskirtu 56917,99 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-15 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-19 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-26 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-03 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-05 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-07 data apie medienos pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) 15, (duomenys neskelbtini)), viso už 77208 Lt su išskirtu 11777 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-05 data, apie medienos pardavimą B. G. įmonei (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 60, (duomenys neskelbtini)), viso už 13637 Lt su išskirtu 2080 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-15 data, apie medienos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini)), viso už 6397 Lt su išskirtu 976 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-22 data, apie medienos pardavimą A. Š. siuvimo įmonei (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 5, (duomenys neskelbtini)), viso už 12703 Lt su išskirtu 1938 Lt PVM; GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-21 data, GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-04-29 data ir GEB Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodyta 2004-05-06 data, apie medienos pardavimus V. K. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.), viso už 45287 Lt su išskirtu 6908 Lt PVM.

Taip pat, E. B. ir R. K. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu, per tą patį laikotarpį (tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyti) susitarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų klastojimo ir pateikė jiems tiesos neatitinkančius duomenis apie tariamai šios bendrovės vykdytus medienos pardavimus bei gautus apmokėjimus, kuriuos šie įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų blankus bei juose pasirašė suklastotu G. K. parašu, tokiu būdu organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų suklastojimą, o būtent: PVM sąskaitos -faktūros GEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytos 2004-05-31 data apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios medienos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 3545,66 Lt su išskirtu 540,86 Lt PVM, bei kasos pajamų orderio kvito LAE Nr. (duomenys neskelbtini) apie tą pačią dieną tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą apmokėjimą grynais už šią medieną, kasos pajamų orderio kvito LAE Nr. (duomenys neskelbtini) apie tariamai 2004-07-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 1000 Lt apmokėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą medieną, kasos pajamų orderio kvito GEB Nr. (duomenys neskelbtini) apie tariamai 2005-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 5120 Lt apmokėjimą grynais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą medieną bei kasos pajamų orderių LAE Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie tariamai 2004 m. gegužės 24 ir 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus apmokėjimus grynais, viso 19824 Lt už parduotą medieną iš A. J. įmonės.

Taip pat E. B. ir R. K. nuteisti už tai, kad jie tuo pačiu metu, veikdami grupėje, patys arba per formalų šios bendrovės direktorių G. K., pateikdami šiuos suklastotus dokumentus minėtiems pirkėjams, juos panaudojo medienos, įgytos iš tyrimo metu nenustatytų šaltinių, pardavimų bei apmokėjimų su išskirta PVM dalimi, įforminimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule, pasinaudodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, neįvykdę 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. numatyto reikalavimo ir pagal Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklėse, patvirtintose VMI prie LR FM 2002-12-24 Viršininko įsakymu Nr.373, nustatytą tvarką nepranešę mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią komercinę veiklą, todėl nebūdami įsiregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, neteisėtai, versliškai bei stambiu mastu kartu vykdydami komercinę veiklą, išvengė 2002m. kovo 05 d. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 71str. 6d. numatytos didelės vertės turtinės prievolės - sumokėti į valstybės biudžetą 152048 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Apeliaciniais skundais nuteistieji E. B. ir R. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – juos išteisinti. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad Telšių rajono apylinkes teismo 2011-05-25 nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant šį nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl ko šis nuosprendis yra naikintinas.

Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje baudžiamojoje byloje metu galiojo Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 2 p. redakcija, kurioje buvo numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. Pagal Prokuratūros įstatymo 14 str. 1 d. Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-01-29 įsakymu Nr. 1-20 patvirtintų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo 5 p. numatyta, kad tiriant nusikalstamą veiką nustačius dar kitos nusikalstamos veikos požymius, turi būti surašomas tarnybinis pranešimas ir pradedamas šios nusikalstamos veikos tyrimas. 2003-04-11 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-47 patvirtintose rekomendacijose dėl naujojo Lietuvos Respublikos BPK 169 ir 171 str. taikymo 18 p. numatė, kad jeigu prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą arba kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą ar kitaip, pats nustato ir kitos (dar netiriamos) nusikalstamos veikos požymius, jis privalo surašyti tarnybinį pranešimą (Lietuvos Respublikos BKP 166 str. 1 d. 2 p.), kurio rezoliucinei daliai keliami tokie patys reikalavimai kaip ir ant skundo, pareiškimo ar pranešimo užrašomai rezoliucijai pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teigia, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2004-06-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., dėl to, kaip nurodoma tarnybiniame pranešime, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2003-09-08 iki 2004-05-31. Nurodo, kad jie nebuvo net kaltinami tokio nusikaltimo padarymu. Jie buvo kaltinami ir nuteisti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų klastojimo organizavimo ir klastojimo, neteisėto vertimosi versliškai ir stambiu mastu komercine veikla bei sukčiavimo, išvengiant didelės vertės prievolės sumokėti PVM valstybės biudžetui, t. y. dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d., 182 str. 2 d. Šios veikos būtent savo faktinėmis aplinkybėmis visiškai skiriasi nuo nusikaltimo sudėties veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., dėl kurios buvo pradėtas tyrimas. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., net pagal objektą priskiriama visiškai kitam Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies skyriui - t.y. nusikaltimams finansų sistemai, o veikos, dėl kurių nuteisti jie, priskiriamos nusikaltimams nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai bei nusikaltimams valdymo tvarkai, susijusiems su dokumentų klastojimu. Todėl nuteistųjų nuomone, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu galiojusiais minėtais teisės aktais, byloje, nustačius veikų, dėl kurių padarymo jie nuteisti, požymius, ikiteisminio tyrimo įstaiga ar prokuroras privalėjo priimti procesinį sprendimą dėl tų veikų ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo atlikti privalomi anksčiau minėtų procesinių normų numatyti veiksmai, t. y. surašyti tarnybiniai pranešimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal veikų, už kurias jie nuteisti, požymius. Taigi, nesant privalomo procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo pagrindo byloje priimti bet kokį nuosprendį. Tokiu atveju teismas turėjo perduoti bylą prokurorui dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo, kadangi byloje esantis kaltinamasis aktas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d., 182 str. 2 d., negalėjo būti surašytas ikiteisminiame tyrime, kuriame ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik dėl aplaidžios buhalterinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos, tačiau pirmos instancijos teismas šių imperatyvių Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepaisė ir nepagrįstai bei neteisėtai jų atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Be to, nurodo, kad Telšių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 242 str. 1 d.) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.). Remiantis 2003-06-20 LAT senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.7 p. nuostatomis apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Taigi, pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turėjo remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Iš ko seka, kad byloje esantys įrodymai turėjo būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tik toks vertinimas galėjo sudaryti prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytas išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek kaltinantys, tiek ir teisinantys įrodymai. Telšių rajono apylinkės teismas aukščiau išdėstytų reikalavimų nesilaikė.

Teigia, kad jie viso proceso metu davė nuoseklius, bylos aplinkybes atitinkančius parodymus, kad jie su G. K. pažįstami. Nurodo, kad jokių pinigų iš G. K. negavo ir pridėtinės vertės mokesčio nepasisavino. Taip pat, neorganizavo ir neinicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, apie bendrovės veiklą nieko nežinojo. Nuteistųjų nuomone, šiuos jų nuoseklius, atitinkančius kitas bylos aplinkybes parodymus pirmos instancijos teismas nepagristai, nemotyvuotai atmetė, remdamasis kaltinamojo G. K. duotais parodymais, bei vertindamas kitų liudytojų duotus parodymus, tačiau šioje byloje teismas neteisingai vertindamas ne įrodymu visetą, o tik atskirus duomenis, padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuoja, kad jų kaltė įrodyta liudytojo V. M. parodymais, kuris atpažino E. B. ir teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo jis, prisistatęs šios bendrovės direktoriumi, taip pat pirmos instancijos teismas, kaip jų kaltę įrodančias aplinkybes vertino ir tai, kad liudytojas A. J. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu atpažino R. K., kuriam tariamai sumokėjo pinigus už pirktą medieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojo V. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintus bylos nagrinėjimo teisme metu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo du asmenys, kurių vardai buvo E. ir G., liudytojo D. T. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo du asmenys, liudytojo K. I. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad du kartus pirko medieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigus perdavė jis, o pasirašė įmonės atstovas - G. K., tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos A. J. jokių, jų (apeliantų) kaltę patvirtinančių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, o bylos nagrinėjimo teisme metu jis paneigė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas du kartus ir nė karto tokių parodymų, kokius pagarsino bylos nagrinėjimo teisme metu teismas nedavė, bei nurodė visai kitas, prieštaringas įvykio aplinkybes. Šių prieštaravimų teismas nepašalino, jų nuosprendyje neaptarė ir neįvertino, todėl teismas jų kaltės liudytojo A. J. parodymais grįsti neturėjo jokio pagrindo. Liudytojas V. K. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė ne tik tai, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, tačiau posėdžio metu paklaustas ar tarp teismo salėje sėdinčių kaltinamųjų, tarp kurių buvo ir jie, nėra asmenų pasivadinusių E. ir G. vardais, V. K. patvirtino, kad tokių asmenų nėra. Be to, jis nurodė, kad E. ir G. vardais prisistatę asmenys, apie kuriuos parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu, medieną galėjo parduoti kaip fiziniai asmenys. Teismas šių aplinkybių vėlgi nevertino, jų nuosprendyje neaptarė. D. T., K. I. aplamai jokių, jų kaltę patvirtinančių aplinkybių nenurodė, todėl teismo pozicija, kad D. T. ir K. I. patvirtino jų kaltę patvirtinančias aplinkybes, apeliantams nesuprantama.

Teismo išvada, kad jų kaltę patvirtino ir liudytojas Ž. A. bylos nagrinėjimo teisme metu parodydamas, kad pirko medieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo E. B. ir atvažiuodavo su R. K., visiškai nepagrįsta, nes šis liudytojas teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė melagingus parodymus, taip pat parodė, kad jie (apeliantai) galėjo parduoti medieną jo vadovaujamai bendrovei, kaip fiziniai asmenys ar kitos įmonės, nusisijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla atstovas. Nors teismas, siekdamas pašalinti šiuos liudytojo parodymuose esančius prieštaravimus tenkino apeliantų gynėjo prašymą ir nusprendė dar kartą teismo posėdyje apklausti šį liudytoją, bei jį įpareigojo pasiruošti atsakyti į klausimus susijusius su bylai svarbiomis aplinkybėmis, tačiau šiam liudytojui neatvykus į teismo posėdį šį savo sprendimą pakeitė, bei pakartotinai apklausai liudytojo į teismą nebešaukė, o jų gynėjo prašymą tai padaryti nemotyvuotai atmetė. Esant tokio pobūdžio liudytojo parodymuose prieštaravimų, kurių teismas nepašalino, visos abejonės turėjo būti vertinamos jų naudai, tačiau teismas pasielgė priešingai, pripažino šias abejones kaip juos kaltinančiais įrodymais.

Nors teismas konstatavo, kad liudytojas R. K. tariamai patvirtino, kad pardavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo E. B. kartu su G. K., tačiau šių aplinkybių liudytojas tikrai nepatvirtino. Liudytojas nurodė, kad jis tik jį „suvedė“, t. y. supažindino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu G. K., su kuriuo jis ir susitarė dėl medienos pirkimo, todėl šio liudytojo parodymai turėjo būti vertinami kaip jį teisinantys įrodymai, tačiau teismas juos įvertino priešingai.

Be to, nurodo, kad teismas, grįsdamas jų kaltę, liudytojo A. R. parodymų patikimumo nevertino ir nepasisakė dėl jų prieštaravimo kitiems bylos duomenims. Liudytojas A. R. teisme parodė, kad pažįsta juos, o G. K. - nepažįsta. Tačiau iš byloje esančio A. R. 2004-05-31 paaiškinimo matyti, kad A. R. nurodė būtent G. K., kaip asmenį, kuris kreipėsi dėl patalpų nuomos ir jas nuomojo. Paaiškinime A. R. nurodo tik G. K., apie juos paaiškinime net neužsimenama. Teismas neatsižvelgė ir į 2004-05-31 E. S. paaiškinimą, kuriame taip pat net neužsimenama apie juos, o kaip asmuo, kuris kreipėsi dėl angaro nuomos sandėliavimui ir su kuriuo buvo suderintos visos nuomos aplinkybės, nurodomas būtent G. K.. Teigia, kad 2011-05-09 teismo posėdžio metu jų gynėjas pareiškė prašymą dėl liudytojų A. R. ir E. S. papildomos apklausos, siekiant išsiaiškinti minėtus esminius prieštaravimus jų parodymuose ir paaiškinimuose, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė.

Teigia, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. patvirtino, kad dėl medienos pardavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tartis atvykdavo visi trys, nes teismo posėdyje jis tik nurodė, kad visi trys yra buvę atvažiavę, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių, jis neprisimena. PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys, kurių įgaliojimus jis patikrindavo, tačiau ir šie liudytojo parodymai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotiems rezultatams. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo du asmenys, kurių vienas likdavo sėdėti automobilyje ir dėl vykdomų sandorių su juo nebendraudavo, o kitas tardavosi dėl sandorių ir išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas V. B. G. K. atpažino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą išrašinėjusi PVM sąskaitas-faktūras. Be to, liudytojas nurodė, kad jam matytas ir R. K. veidas, tačiau jis nepatvirtino, kad pastarasis atvykdavo kartu su G. K.. Nors tarp pateiktų atpažinimui nuotraukų buvo ir E. B. nuotrauka, tačiau liudytojas jo neatpažino. Esant paminėtiems esminiams prieštaravimams liudytojo parodymuose duotose bylos nagrinėjimo teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu, teismas privalėjo imtis priemonių juos pašalinti, o nepavykus to padaryti, teismas šiais įrodymais neturėjo pagrindo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Nurodo, kad teismas nepašalino prieštaravimų ir liudytojo D. P. parodymuose, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į susitikimą su juo dėl medienos pirkimo-pardavimo atvyko trise, t. y. jie ir G. K.. G. K. prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, E. B. vadybininku, R. K. tik dalyvavo susitikime. Tariamai E. B. dalyvaudavo parduodamos medienos matavimuose, G. K. išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras už parduodamą medieną. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu minėtas liudytojas parodė, kad visi trys, tame tarpe ir R. K. pirmo susitikimo metu prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, nors visas medžio pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybes jis derino su bendrovės direktoriumi G. K..

Nors liudytojas R. K. patvirtino, kad dėl medienos pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjosi su E. B., o sąskaitą faktūrą išrašė G. K., liudytojas S. T. patvirtino, kad dėl medienos pardavimo kreipėsi E. B. ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, tačiau nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino, kad E. B. veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ar bent tokiu jiems prisistatė, todėl teismas padaryti išvadą, kad ir šie liudytojai paneigė E. B. nurodytas aplinkybes, kad jokiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdytuose medienos pirkimo-pardavimo sandoriuose nedalyvavo, neturėjo jokio pagrindo.

Be to, teismas konstatavo, kad jų kaltė grindžiama VMI patikrinimo medžiaga, specialisto išvada, rašysenos specialisto išvada, tačiau iš šių dokumentų matyti, kad VMI patikrinimo medžiaga ir jos pagrindu duota specialisto išvada susijusi tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų patvirtinančių jų kaltę padarius nusikalstamas veikas. Rašysenos specialistas, atlikęs jų rašysenos lyginamąjį tyrimą su UAB „(duomenys neskelbtini)‘ buhalteriniuose dokumentuose padarytais rankraštiniais įrašais, taip pat nenustatė, kad šiuose dokumentuose rankraštinius įrašus padarė jie, t.y. tariamai suklastojo šiuos dokumentus, todėl ir remiantis šiais įrodymais teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad jie padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistųjų nuomone, teismas pripažino juos kaltais padarius nusikalstamas veikas remdamasis tik kito kaltinamojo G. K. parodymais, kuriuos nuosprendyje įvardijo kaip nuoseklius, teismui nekeliančiais abejonių. Tačiau teismas pripažinęs kaltinamojo G. K. parodymus nuosekliais, nekeliančiais abejonių tame pačiame nuosprendyje juos kritikuoja, abejoja jų teisingumu nurodydamas, kad „liudytojų parodymai atskleidė, kad G. K. taip pat aktyviai dalyvavo sudarant medienos pardavimo sandorius, susitikinėjo su pirkėjais, važiuodavo į medienos pardavimo vietas, o prasidėjus bendrovės veiklos patikrinimui, G. K. pasiėmė turėtus buhalterinius dokumentus iš P. K., ką patvirtino liudytojai P. K. ir A. P., o jau sekančią dieną dokumentai „paslaptingai dingo“ - sudegė su R. K. automobiliu. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą prielaidą, kad G. K. suprato apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip fiktyvios bendrovės įkūrimą ir neteisėtą įmonės komercinę veiklą. Paminėti liudytojų parodymai, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai - VMI patikrinimo medžiaga, Specialisto išvada, Rašysenos specialisto išvada patvirtina, kad G. K. ir jie veikė bendrai, ir turėdami bendrą tikslą, nupirko iš P. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas; nevykdė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. numatyto reikalavimo, t. y. nepranešė mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią komercinę veiklą, todėl nebūdami įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą teisėtos komercinės ūkinės veiklos ir teisėtų sandorių nevykdė; klastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus apie tariamai šios bendrovės vykdytus medienos pardavimus, šiuos dokumentus panaudojo neteisėtai, versliškai, bei stambiu mastu versdamiesi neteisėta komercine veikla, nevykdė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.LX-751 71 str. 6 d. numatytos prievolės, kur nurodoma, kad bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įforminamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą ir taip apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti PVM valstybes biudžetui“. Vėliau, prieštaraudamas savo padarytoms išvadoms, teismas skirdamas G. K. bausmę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, t. y. teismas konstatavo, kad G. K. nurodytos aplinkybės visiškai atitinka kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes patvirtinančias jo paties, ir apeliantų kaltę, tačiau įvertinus G. K. parodymus duotus bylos nagrinėjimo teisme metu galima daryti pagrįstą išvadą, kad šios teismo išvados nepagrįstos, nes teisiamojo posėdžio metu G. K. nors prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau parodė, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ir jos direktoriumi tapo E. B. paprašytas, tačiau ši įmonė buvo įgyta tesėtai komercinei veiklai vykdyti. PVM sąskaitas-faktūras pasirašinėjo jis pagal realiai įvykusias ūkines operacijas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavus medieną kitiems ūkio subjektams. PVM sąskaitos-faktūros buvo perduodamos jo pasamdytam buhalteriui, kad pastarasis jas įtrauktu į buhalterinę apskaitą. Kiek buhalteris priskaičiavo mokesčių, tiek jis sumokėjo. Likusių PVM sąskaitų-faktūrų buhalteriui pateikti nespėjo, nes bendrovės veikla truko tik apie mėnesį ir šie dokumentai dingo juos vežant į valstybinę mokesčių inspekciją. Jei šie dokumentai nebūtų dingę, tai bendrovė būtų deklaravusi ir valstybei sumokėjusi PVM. Iš šių G. K. parodymų turinio matyti, kad pastarasis nepripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. klastojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, nes savo parašais jis tik patvirtino realiai įvykusias ūkines operacijas tarp ūkio subjektų. Šiuos G. K. parodymus faktiškai patvirtino ir G. K. pasamdytas buhalteris liudytojas P. K.. Teismas šių esminių prieštaravimų nepašalino, nuosprendyje jų neįvertino ir tuo iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus.

Be to, nurodo, kad teismui konstatavus, kad G. K., ir jie veikė bendrai, t. y. teisėtos komercinės ūkinės veiklos ir teisėtų sandorių nevykdė; klastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus apie tariamai šios bendrovės vykdytus medienos pardavimus, šiuos dokumentus panaudojo neteisėtai, versliškai, bei stambiu mastu versdamiesi neteisėta komercine veikla, nevykdė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.LX-751 71 str. 6 d. numatytos prievolės, kur nurodoma, kad bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įforminamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą, ir taip apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti PVM valstybes biudžetui ir prokurorui atsisakius G. K. pakeisti kaltinimą į sunkesnį kaltinimą, teismas tokią valstybės kaltintojo poziciją turėjo įvertinti kaip susitarimą su kaltinamuoju G. K., kad pastarasis duos parodymus apie kitus asmenis tariamai dalyvavusius nusikalstamų veikų padaryme ir G. K. pagrindą apkalbėti kitus asmenis, kad ir nedalyvavusius G. K. galimai darytose nusikalstamose veikose, tačiau teismas šių aplinkybių nepagrįstai visiškai nevertino.

Taip pat nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą medieną turėjo įsiskolinimą, kurį vėliau, įskaitant PVM padengė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Analogiškas aplinkybes nurodė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K.. R. K. įmonės savininkas R. K. parodė, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei PVM sumokėjo jo įmonė. Analogiškus parodymus davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė ir bendrovės savininko žmona Z. B.. Tokiu būdu, eilė liudytojų nurodė aplinkybes, kad galimai padaryta valstybei žala yra mažesnė, nei pareikštas civilinis ieškinys. Tuo tarpu VMI atstovė šių aplinkybių negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai priteisė pareikštą civilinį ieškinį pilna apimtimi. Pažymėtina, kad eilės įmonių atstovai aplamai nebuvo kviečiami į teismo posėdį, kad būtų išsiaiškintas civilinio ieškinio pagrįstumas, todėl nesant objektyvių duomenų apie civilinio ieškinio pagrįstumą, šis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti ir juos išteisinti, prokurorė prašė nuteistųjų E. B. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų E. B. ir R. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., 326 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame Lietuvos Respublikos BK straipsnyje. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y., būtent, už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Apeliacinės instancijos kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendžiu, nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais ir motyvais, daro išvadą, kad kaltinimai šioje byloje suformuluoti netinkamai, nesuderinti, t. y. nuteistajam G. K. nusikalstamos veikos inkriminuotos netinkamai, bendrininkų veiksmai aiškiai neatskleisti, ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3–5 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Iš prokuroro surašyto kaltinamojo akto matyti, kad G. K. kaltinamas laikotarpyje nuo 2004-04-08 iki 2004-06-09 klastojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus: 2004 m. balandžio mėnesio pradžioje (tiksli data ir laikas nenustatyti), pagal susitarimą su R. K. ir E. B., gavęs iš jų pinigų, savo vardu iš P. S. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, bei tapo formaliu šios bendrovės direktoriumi. Po to, pats jokios ūkinės ir komercinės veiklos šioje bendrovėje neorganizuodamas ir jokių teisėtų prekybinių sandorių šios bendrovės vardu nevykdydamas, Plungėje ir kitose tyrimo metu nenustatytose vietose, savo ranka įrašė R. K. ir E. B. jam pateiktus tiesos neatitinkančius duomenis apie tariamai šios bendrovės vykdytus medienos pardavimus, tokiu būdu suklastojo PVM sąskaitas-faktūras. Taip pat, jis, per tą patį laikotarpį, Plungėje (tiksli vieta ir laikas tyrimo metu nenustatyti), savo parašu patvirtino žinomai tiesos neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamus medienos pardavimus, E. B. ir R. K. jam pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose, viso už 45287 Lt su išskirtu 6908 Lt PVM, taip suklastodamas šiuos dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, nes E. B. ir R. K., panaudodami šiuos suklastotus dokumentus, apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti 152048 Lt PVM į valstybės biudžetą. Kaltinamajame akte G. K. kaltinimas pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Pažymėtina, kad G. K. atžvilgiu baudžiamoji byla dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) padarymo, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 str.1 d., 2 p.).

Nuteistasis G. K. pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad E. B., su kuriuo yra daug metų pažįstami, jam pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. Jis sutiko, nuvažiavo į Klaipėdą, susitiko su P. S., nuėjo į notaro kontorą, sumokėjo apie 3000 litų, nupirko uždarąją akcinę bendrovę, vėliau nuvažiavo į Pakruojį, kur įmonę įregistravo, perregistravo įmonės buveinės adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 5a ir pradėjo dirbti. Jam buvo perduotas įmonės registravimo pažymėjimas, PVM sąskaitų-faktūrų blankai, 2 antspaudai. Su E. B. sutarė, kad už darbą jam mokės 2 tūkstančius litų. R. K. surasdavo rąstus, o E. B. nurašydavo įmonių duomenis. Kaltinamasis G. K. parodė, kad veiklą vykdė E. B. su R. K., jo prašė tik pasirašinėti PVM sąskaitas-faktūras, kurias jis pasirašydavo nors E. B. ir R. K. jam spaudimo nedarė. Jis pats asmeniškai buvo sudaręs sutartį su viena įmone, suprato, kad pirks medieną ir ją parduos, o jis atstovaus įmonę. E. B. ir R. K. dirbo su miškais, sudarinėjo sandorius, o jis tik pasirašydavo sąskaitas. Įmonių duomenis jam paduodavo E. B. arba R. K.. Sandoriuose nedalyvavo, todėl apie juos negali nieko papasakoti. Pinigai būdavo pervedami į įmonės sąskaitą, juos nuimdavo banke su čekių knygute ir perduodavo juos R. K., kad jis sumokėtų už medieną. Turėjo buhalterį, kurį surado jis pats. Suvokė, kad valstybei reikia mokėti PVM. Sąskaitas, kurias išrašė, nespėjo pateikti buhalteriui, nes veikla truko labai neilgai. Jam taip pat davė pinigų, kad jis sumokėtų mokesčius.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. K. ir kitų apklaustų liudytojų parodymus pagrįstai pažymėjo, kad G. K. taip pat aktyviai dalyvavo sudarant medienos pardavimo sandorius, susitikinėjo su pirkėjais, jis pasiėmė turėtus buhalterinius dokumentus iš P. K., o kitą dieną dokumentai „paslaptingai dingo“ - sudegė su R. K. automobiliu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą prielaidą, kad G. K. suprato apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip fiktyvios bendrovės įkūrimą ir neteisėtą įmonės komercinę veiklą. Liudytojų parodymai, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai - VMI patikrinimo medžiaga, Specialisto išvada, Rašysenos specialisto išvada patvirtina, kad G. K., E. B. ir R. K. veikė bendrai, ir turėdami bendrą tikslą, nupirko iš P. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas; nevykdė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. numatyto reikalavimo, t. y. nepranešė mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią komercinę veiklą, todėl nebūdami įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, teisėtos komercinės ūkinės veiklos ir teisėtų sandorių nevykdė; klastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus apie tariamai šios bendrovės vykdytus medienos pardavimus, šiuos dokumentus panaudojo neteisėtai, versliškai, bei stambiu mastu versdamiesi neteisėta komercine veikla, nevykdė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 71 str. 6 d. numatytos prievolės, kur nurodoma, kad bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įforminamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą, ir taip apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti PVM valstybes biudžetui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinime nurodyta, kad G. K. laikotarpyje nuo 2004-04-08 iki 2004-06-09 klastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, savo parašu patvirtino žinomai tiesos neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamus medienos pardavimus, E. B. ir R. K. jam pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose, viso už 45287 Lt su išskirtu 6908 Lt PVM, taip suklastodamas šiuos dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, nes E. B. ir R. K., panaudodami šiuos suklastotus dokumentus, apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti 152048 Lt PVM į valstybės biudžetą, t. y. kaltinamajame akte aprašyta G. K. inkriminuota nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, aplinkybes, veikos aprašymas atitinka Lietuvos Respublikos BK normą, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota (Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), turinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad toks nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka bylos medžiagos. Remiantis kaltinamojo G. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, darytina išvada, kad visi trys kaltinamieji E. B., R. K. ir G. K., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2004-04-08 iki 2004-06-09, organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų klastojimą, jam vadovavo bei šiuos suklastotus dokumentus panaudojo neteisėtai, versliškai bei stambiu mastu versdamiesi komercine veikla ir taip apgaule išvengdami didelės vertės prievolės sumokėti PVM valstybės biudžetui. Taigi remiantis bylos medžiaga, darytina išvada, kad visi trys kaltinamieji veikė bendrininkų grupe. Todėl teisėjų kolegijai neaišku, kodėl kaltinant G. K. laikotarpyje nuo 2004-04-08 iki 2004-06-09 klastojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus kaltinimas pateikiamas tik pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), bet ne pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) ir 182 str. 2 d. kaip kitiems dviems kaltinamiesiems E. B. ir R. K., taip pat neaišku, kodėl G. K. neinkriminuojamos tokios pačios nusikalstamų veikų sudėtys, jeigu iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamas veikas G. K. padarė bendrininkų grupe su kitais dviem kaltinamaisiais E. B. ir R. K.. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad faktiškai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neatitinka nuosprendyje išdėstytų ir įrodytomis pripažintos G. K. nusikalstamos veikos aplinkybių, nes kolegija laiko, kad buvo padaryta sunkesnė nusikalstama veika nei G. K. buvo kaltinamas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nors yra pakankamai duomenų, kad visų trijų kaltinamųjų veikos padarytos bendrininkų grupėje, tačiau prokuroras atsisakė pakeisti G. K. pateiktą kaltinimą į sunkesnį kaltinimą (Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2 d.). Konstatavęs, kad teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga pagal faktines aplinkybes neatitinka G. K. pateiktų kaltinimų, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ši byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 255 str.), priėmė G. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 09 26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų klastojimą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad esant skirtingoms kaltinime nurodytoms aplinkybėms ir faktinėms veikos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaltinamojo akto atitiktį Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimams ir imtis atitinkamų veiksmų, bet šis teismas ne tik nesiėmė tokių veiksmų, bet ir ignoravo dalį veikos kvalifikavimui reikšmingų nusikalstamos veikos aplinkybių ir jų nevertino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2011).

Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tai gali būti padaryta tik prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatytos tvarkos. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, prokuroras Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta tvarka prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nepateikė, apeliacinės instancijos teismas to padaryti nepasunkindamas nuteistojo padėties savo iniciatyva negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2011), todėl byla perduotina prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., 326 str. 1 d. 5 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. ir R. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendį, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), baudžiamoji byla G. K. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str.1 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) padarymo, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), bei 182 str. 2 d., baudžiamoji byla E. B. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003-04-10 įstatymo Nr.IX-1495 redakcija) padarymo, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 2 d (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei 182 str. 2 d., baudžiamoji byla R. K. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) padarymo, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, panaikinti, ir baudžiamąją bylą Nr. 1A-347-332/2011 dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto perduoti Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą pažeidimams ištaisyti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti.

G. K., E. B. ir R. K. palikti paskirtąsias kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.