Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

gynėjams advokatams: Aivarui Surbliui, Jolantai Teresei Litvinskienei, Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. Š. , A. K. , V. K. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžio, kuriuo:

- G. Š. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p., ir nuteista laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

- A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 159 str., 178 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., ir nuteistas:

- pagal LR BK 159 str. laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. penkiolikai metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirtąsias bausmes ir bausmę, paskirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

- V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., ir nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose..

Priteista iš G. Š. , A. K. , V. K. solidariai neturtinės žalos atlyginimo: 100000 (šimtas tūkstančių) litų V. Š. (sūnui); 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų V. Š. ; 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų V. Š. .

Priteista iš A. K. ir V. K. solidariai 80000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo J. Š. .

Priteista iš A. K. ir V. K. solidariai V. Š. 12639 litai turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš G. Š. , A. K. ir V. K. po 48 litus 80 centų proceso išlaidų valstybei.

Priteista iš G. Š. , A. K. , V. K. išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti: po 1000 litų V. Š. (sūnui); po 166 litus 67 centus V. Š. ; po 166 litus 67 centus V. Š. (tėvui).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. , A. K. ir V. K. nuteisti už tai, kad G. Š. sukursčius padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, o A. K. į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką ir A. K. bei V. K. , veikdami bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė žmogų ir pagrobė svetimą turtą, o būtent: G. Š. , turėdama tikslą sunkiai sužaloti, t. y. sumušti, duoti smūgius į akį ir tarpkojį, ,,ištiesinti kuprą“, sulaužyti koją buvusiam sutuoktiniui A. Š. , 2005 m. spalio 16 d., apie vidurdienį, Klaipėdos miesto turgavietėje, esančioje Tilžės gatvėje, pažadėdama 300 litų užmokestį, palenkė padaryti nusikaltimą A. K. , kuris į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį brolį V. K. (gim. (duomenys neskelbtini), ir 2005-10-16 apie 17 val. 30 min., M. D. nuvežus juos prie G. Š. nurodyto A. Š. priklausančio garažo, esančio autogaražų bendrijoje (duomenys neskelbtini), G. Š. laukiant automobilyje nusikalstamo sumanymo įvykdymo, A. K. ir V. K. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, apie 19 val., pro atviras duris įsibrovė į garažą. Garaže A. K. stumdamas rankomis iš už nugaros pargriovė A. Š. ant žemės ir gulinčiam A. Š. sudavė medine lazda ne mažiau kaip 15-20 smūgių, o kartu buvęs V. K. tuo pačiu metu spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir metaline lazda sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, veidą, rankas, krūtinę, pečius, nugarą, dešinę koją. A. K. ir V. K. , A. Š. suduodami ne mažiau kaip 30 smūgių pastarajam padarė muštines galvos ir veido žaizdas, galvos skliauto ir veido nubrozdinimus, poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, daugybinius veido kaulų-nosies kaulų ir pertvaros, abiejų skruostikaulių, viršutinio žandikaulio Le Fort III tipo, apatinio žandikaulio kūno bei alveolinės ataugos lūžius, atvirą daugybinį skeveldrinį kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato kaulų lūžimą, daugybinius galvos smegenų sumušimo židinius bei židinines ir difuzines kraujosruvas smegenų minkštuosiuose dangaluose, dešinės alkūnės lūžį, dešinės plaštakos II delnakaulio bei III piršto pamatinio pirštikaulio ir kairės plaštakos II-III pirštų pamatinių pirštikaulių lūžius, dideles susiliejančias poodines minkštųjų audinių kraujosruvas dešinio peties sąnario, žasto, alkūnės sąnario, dilbio riešo ir plaštakos užpakaliniame bei šoniniame paviršiuose, kairio dilbio nugariniame ir vidiniame paviršiuose, kairės plaštakos bei II, III, IV pirštų nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje ir dešinės šlaunies šoniniame paviršiuje, poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos šoniniame paviršiuje, o dėl galvos smegenų sumušimo išsivysčius išoriniam nukraujavimui, galvos smegenų pabrinkimui ir įvykus aspiracijai krauju, A. Š. mirė, t. y. taip sukeliant A. Š. dideles fizines kančias bei skausmą ir nuo patirtų sužalojimų pastarajam įvykio vietoje mirus, viršydami išankstinio susitarimo ribas, A. K. ir V. K. tyčia itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Š. . Po to A. K. ir V. K. pagrobė A. Š. priklausiusius daiktus: 1125 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6170, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su abonentine kortele, 150 Lt vertės paveikslą, 100 Lt vertės automobilio „N. P. “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius su signalizacijos pulteliu.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nuteistoji G. Š. prašo objektyviai ir teisingai įvertinti byloje surinktus duomenis dėl jos kaltės pagal inkriminuotą nusikalstamą veiką, kvalifikacijos ir bausmės dydžio bei civilinio ieškinio, susijusio su neturtinės žalos priteisimo teisėtumu, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendį jos atžvilgiu pakeisti ir nusikalstamą veiką iš LR BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į LR BK 24 str. 5 d. 140 str. 1 d. arba į 138 str. 2 d. 9 p. bei paskirti teisingą bausmę o taip pat panaikinti solidariai priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji A. K. , V. K. ir G. Š. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistųjų ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. K. , V. K. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistosios G. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai A. K. ir V. K. pripažino kaltais padarius LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. numatytą nusikaltimą bei paskyrė teisingas bausmes. Visgi tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, teismas netinkamai įvertino nuteistosios G. Š. veiksmų įtaką sutrikdant sveikatą bei nužudant A. Š. bei tokiu būdu netinkamai pritaikė civilinės materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. K. ir V. K. nurodo, kad pirmosios instancijos eismas nepakankamai išnagrinėjo ekspertizės aktų išvadas, nes jose nurodomas skirtingas A. Š. suduotų smūgių į galvą skaičius, o byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent nuteistųjų turėtais įrankiais buvo suduoti visi smūgiai. Tačiau, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės aktu Nr. EKM 44(151)/07(01) tik konstatuota, jog galva buvo sužalota ne mažiau kaip 4 (keturiais) smūgiais tyrimui pateikta lazda ar kitu panašių savybių daiktu Tačiau iš bylos aplinkybių aišku, kad smūgiai į galvą nukentėjusiajam buvo suduoti ne tik nuteistųjų turėta medine lazda, bet ir kitu įrankiu (iš specialisto išvados Nr. 254/05(01) aišku, kad sužalojimas nukentėjusiojo kaktos viršutinės dalies dešinėje pusėje padarytas daiktu ar įrankiu, kurio paviršius turėjo savybę palikti metalizacijos geležimi pėdsakus). Atitinkamai ekspertizės akte Nr. EKM 44(151)/07(01) taip pat konstatuota, jog smūgių galėjo būti ir daugiau, ypač jei smūgiai buvo suduoti mažesnio kontaktavusio paviršiaus kietais bukais daiktais, tačiau tikslaus jų skaičiaus nustatyti negalima. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, ekspertizės aktuose Nr. 2095/06(03) ir Nr. EKM 44(151)/07(01) esminių prieštaravimų dėl nukentėjusiajam į galvą suduotų smūgių skaičiaus nėra. Be to, tai, kad nuteistieji, vartodami smurtą A. Š. atžvilgiu, naudojo medinę bei metalinę prasiilginančią lazdas nustatyta ir pačių A. K. , V. K. parodymais bei juos patvirtinančiais nuteistosios G. Š. , liudytojų M. D. , J. J. parodymais bei specialisto išvada Nr. 388 (ant savadarbės beisbolo lazdos rastas A. Š. kraujas). Pažymėtina ir tai, kad pats A. K. dar pirmosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė įvykio metu nukentėjusiajam sudavęs pagaliu apie 15-20 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas bei panašų smūgių skaičių daiktu panašiu į pagalį ar armatūrą į galvos sritį ir kitas kūno vietas sudavė jo bendrininkas. Atitinkamai jau specialisto išvadoje Nr. M 938/05(03) nurodyta, jog sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie paaiškinami nuo 20 iki 30 smūgių keliais įrankiais. Ekspertizės akte Nr. EKM 44(151)/07(01) taip pat nurodyta, kad A. Š. mirtis įvyko prieš 8-14 valandų iki jo lavono apžiūrėjimo įvykio vietoje laiko (2005-10-17 11.00 val.), o kažkurį laiką (tiksliai nustatyti jo negalima, nes tai galėjo tęstis ne tik dešimtimis minučių, bet ir valandomis iki antrinio sąmonės sutrikimo dėl galvos smegenų pabrinkimo) A. Š. galėjo būti aktyvus, nors orientacija aplinkoje galėjo būti sutrikusi. Tiesa, apeliantai ginčija, kad A. Š. koordinacija nebuvo sutrikusi, nes jis buvo priėjęs prie durų, tačiau šią aplinkybę ekspertai įvertino atlikdami ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. EKM 44(151)/07(01) ir abejoti ekspertų išvada dėl A. Š. orientacijos sutrikimo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Tokiu būdu, nors A. Š. mirties laikas tiksliai ir nenustatytas, tačiau įvertinant tai, kad po patirtų sužalojimų A. Š. dar buvo aktyvus (ekspertizės aktas Nr. EKM 44(151)/07(01), o taip pat įvykio vietos apžiūros metu nustatyti sutepimai krauju, rodantys nukentėjusiojo blaškymąsi esant sutrikusiai orientacijai patalpoje po patirtų sužalojimų), nukentėjusiojo mirties laikas iš esmės atitinka nustatytą A. K. ir V. K. smurto prieš A. Š. vartojimo laiką (2005-10-16 apie 19 val.), o abiejų nuteistųjų tik teisme iškelta gynybinė versija apie tai, kad galbūt A. Š. galėjo sumušti dar kažkas po jų pavartoto smurto, niekuo nepagrįsta. Tiesa, nuteistieji nurodo, kad A. Š. garaže užtruko vos kelias minutes, todėl negalėjo jo taip stipriai sužaloti, o juo labiau vėliau, nukentėjusiajam praradus sąmonę, apkrauti jo įvairiais daiktais. Iš liudytojo J. J. , o taip pat nuteistosios G. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b. l. 58-59) aišku, jog nuteistieji A. K. ir V. K. smurtą prieš A. Š. vartojo apie 5 minutes laiko, tačiau iš pačių nuteistųjų parodymų taip pat aišku ir tai, kad A. Š. pargriautas ir mušamas nesipriešino, o nuteistieji smūgius nukentėjusiajam sudavė iš anksto pasiruošta savadarbe medine beisbolo lazda ir metaliniu strypu, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, visiems nustatytiems sužalojimams padaryti kelių minučių visiškai pakako. Taigi, nors byloje nėra tiksliai nustatyta, kuriuo konkrečiu įrankiu padarytas kiekvienas iš nustatytų sužalojimų, tačiau tai ir nėra būtina, o atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad visus sužalojimus A. Š. medine bei metaline lazdomis padarė nuteistieji A. K. ir V. K. .

Kaip jau anksčiau minėta, nuteistųjų veika atimant gyvybę A. Š. , visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. ir kvalifikuoti nuteistųjų veiką pagal kitus LR BK straipsnius nėra pagrindo. Tuo tarpu nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal LR BK 178 str. 1 d. (A. K. – taip pat ir LR BK 159 str.) apeliantai neginčija. Visgi nuteistieji A. K. ir V. K. prašo sušvelninti jiems paskirtą bausmę, atsižvelgiant į jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžiu jokių nuteistųjų A. K. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o apeliacinės instancijos teismas LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nuteistiesiems taip pat nepripažįsta. Atitinkamai skirdamas bausmes A. K. ir V. K. , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvykdytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes), kaltės formą (tyčinis nusikaltimas), įvykdytų nusikaltimų tikslą (siekiant pasipelnyti), asmenybes (A. K. teistas, charakterizuojamas neigiamai; V. K. neteistas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatytos dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės (LR BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Be to, vertindama pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems A. K. ir V. K. paskirtų bausmių pagrįstumą teismas atsižvelgia į tai, kad visi nusikaltimai, už kuriuos nuteisti A. K. ir V. K. , baigti, o A. Š. nužudytas peržengiant susitarimo su nusikalstamų veikų iniciatore ribas. Be to, atsižvelgiama į tai, kad abu nuteistieji buvo LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. bendravykdytojai, vykdant nusikaltimą panaudojo įrankius, kurie panaudojant juos smūgiams suduoti kelia didelį pavojingumą ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, o abiejų vaidmuo įvykdant šį nusikaltimą buvo lygiavertis. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. K. už LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. paskirta didesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti ir A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės, nes subendrinant bausmes, paskirtas pagal LR BK 159, 178 str., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., taikytas bausmių apėmimo būdas, o galutinė bausmė tolygi bausmei, paskirtai pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. Tuo tarpu skiriant bausmę V. K. atsižvelgta tiek į tai, kad jis anksčiau neteistas, tiek į tai, jog nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis ir, taikant LR BK 91 str. 3 d. nuostatas, paskirta žymiai mažesnė negu vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kurios švelninti nėra pagrindo Atitinkamai apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 6, 9 p., paskirta bausmė tolygi bausmei, paskirtai pagal LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. ir nėra jokio pagrindo teigti, kad ji yra aiškiai per griežta.

Nuteistoji G. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neatlikta įrodymų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, nepašalinti prieštaravimai, neišdėstyti motyvai dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, o nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtiems deklaratyviems teiginiams konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo. Antai nuteistoji nurodo, kad jos veikos motyvas buvo paties vyro ją žeminantis elgesys po santuokos, o ne kerštas dėl nutrūkusios santuokos. Tačiau, visų pirma, nuteistosios ginčijami nusikalstamos veikos motyvai (kerštas dėl nutrūkusios santuokos ar buvusių sutuoktinių elgesys po santuokos) konkrečiu atveju neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tiesa, nusikalstamos veikos motyvai turi būti įvertinti skiriant bausmę, tačiau įvertinus nuteistosios G. Š. , liudytojų G. M. , A. V. , J. Š. parodymus akivaizdu, kad nusikaltimą G. Š. įvykdė dėl asmeninių paskatų (buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių). Iš kitos pusės, akivaizdu, jog sukurstyti G. Š. nuteistieji A. K. ir V. K. nusikalstamą veiką įvykdė siekdami turtinės naudos (siekdami gauti iš G. Š. 300 litų), t. y. dėl savanaudiškų paskatų, o visų bendrininkų veika, esant bendrai tyčiai, kvalifikuojama pagal nusikaltimo vykdytojo(-ų) padarytą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamojo kodekso straipsnį su nuoroda arba be nuorodos (priklausomai nuo vaidmens) į LR BK 24 atitinkamas dalis. Tiesa, konkrečiu atveju jau pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad turėdami bendrą tikslą kuo labiau sumušti A. Š. , nusikaltimo vykdytojai peržengė susitarimo su kurstytoja G. Š. ribas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vykdytojų ekscesas negali eliminuoti bendro visiems nuteistiesiems savanaudiškų paskatų požymio, kuris esant vykdytojo ekscesui turi būti vertinamas kaip nusikalstamą veiką, kurią apėmė bendrininko tyčia, kvalifikuojantis požymis arba sunkinanti aplinkybė tuo atveju, jeigu atitinkamame baudžiamojo kodekso straipsnyje savanaudiškos paskatos nėra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Atitinkamai LR BK 135 str. 2 d. 9 p. savanaudiškos paskatos yra numatytos kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl nuteistosios veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. Tiesa, apeliaciniame skunde G. Š. nurodo, jog apie kokį nors konkretų jos prašymą padaryti nukentėjusiajam konkretų sunkų kūno sužalojimą iš viso nėra duomenų, todėl, jos nuomone, veika turėtų būti perkvalifikuota iš LR BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p. į LR BK 24 str. 5 d., 140 str. 1 d., tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks nuteistosios prašymas yra visiškai nepagrįstas. Antai apeliantė nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji kategoriškai teigė nemačiusi jokių įrankių pas nuteistuosius, o pamatė tik šiems grįžus iš nusikaltimo vietos, tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu) G. Š. parodė, kad V. K. išeidamas su savimi turėjo panašų į vamzdį metalinį daiktą, kuris išsitraukdavo kaip teleskopas, o A. K. turėjo kažkokį ilgą pagalį ar panašiai (T. 3, b. l. 58-59). Atitinkamai, nors apeliantė nurodo, kad jokių įrankių nematė ir M. D. ir tai neva patvirtina jos parodymus, tačiau pats M. D. nei ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu), nei teisme neneigė davęs A. K. medinę savadarbę beisbolo lazdą prieš vykstant į Palangą. Atitinkamai dar 2006-03-22 vykusios apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad G. Š. automobilyje matė jo turėtą medinę lazdą, nes nuteistoji sėdėjo už vairuotojo, o lazdą jis sėdėdamas priekyje buvo pasidėjęs prie kojų, ir G. Š. dar pasakė, kad su tokia lazda gerai sužalotų lytinius organus A. Š. . Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad nuteistoji G. Š. iš anksto matė įrankius, kurie bus panaudoti sumušant jos vyrą ir tam pritarė. Apeliantė mano, kad ją neva teisina tai, jog A. K. parodymai apie pačios nuteistosios prašyto pavartoti smurto intensyvumą ir siektų pasekmių nėra nuoseklūs, o ir pats V. K. apie jokį konkretų nukentėjusiajam siektą padaryti kūno sužalojimą neužsiminė, o tik parodė, jog siekė „pamokyti“ G. Š. buvusį vyrą. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, A. K. skirtingų apklausų metu duoti parodymai dėl G. Š. prašyto pavartoti smurto prieš A. Š. intensyvumo ir sužalojimų sunkumo („biškį sumušti“, „ištiesinti kuprą“, „sumušti“, „sulaužykit koją ar panašiai, kad jis nepapultų į reanimacijos skyrių, o į traumatologinį“, „stipriai sumušti“, „suduoti smūgius į tarpukojį, į akį, į veidą, kad būtinai matytųsi kraujosruvos“, „sulaužyti ranką pasakė tiksliai, kai pasakiau, jog nespirsiu į klyną“) neduoda pagrindo šiuo atžvilgiu vertinti A. K. parodymų kaip nenuoseklių ir jais nesiremti. Priešingai, pati nuteistoji teisme patvirtino norėjusi, kad A. Š. nuteistieji duotų į akį, tarp kojų, nors apklausos ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b. l. 58-59) parodė siekusi tiesiog nesmarkiai sumušti nukentėjusįjį. Be to, dar pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b. l. 4-5) A. K. parodė, kad jiems su broliu grįžus į automobilį G. Š. klausė, ar gerai sudaužė, o jie atsakė, kad gerai, buvo normaliai kraujo. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nors nuteistoji G. Š. nusikaltimu siektų pasekmių savo sąmonėje ir nedetalizavo (sveikatos sužalojimo masto nustatymas apskritai reikalauja specialių žinių), tačiau suprato, jog jos veiksmai užsakant kitus asmenis sužaloti nukentėjusįjį, kelia pavojų A. Š. sveikatai, numatė, kad jos vyrui bus sutrikdyta sveikata ir to siekė, o sveikatos sutrikdymo masto savo sąmonėje nedetalizavo ir norėjo bet kaip kuo sunkiau sužaloti A. Š. , t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu. Atitinkamai tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, o konkrečiu atveju nustačius vykdytojų ekscesą viršijus susitarimo ribas, - pagal sunkiausius siektus padarinius. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistoji G. Š. pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. pripažinta kalta ir nuteista visiškai teisėtai ir pagrįstai.

Apeliaciniu skundu G. Š. taip pat nesutinka dėl neturtinės žalos atlyginimo V. Š. (nužudytojo sūnui), V. Š. ir V. Š. (nužudytojo tėvui) priteisimo solidariai iš G. Š. , A. K., V. K. ir mano, kad tarp jos veikos ir padarytos žalos nėra priežastinio ryšio, nes neturtinė žala atsirado būtent dėl gyvybės atėmimo, o ne dėl sveikatos sutrikdymo. Be to, nuteistoji pažymi, kad nukentėjusiajam V. Š. (sūnui) padarytą turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, teismas priteisė tik iš A. K. ir V. K. bei tokiu būdu padarė prieštaringas išvadas dėl žalos priteisimo iš G. Š. . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog tragiškos pasekmės (viršijus susitarimo ribas) kilo dėl nuteistųjų A. K. ir V. K. nusikalstamų veiksmų, nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Visgi pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos kurstytoja ir iniciatorė buvo G. Š. ir be jos nusikalstamo sumanymo nebūtų kilusios jokios pasekmės, todėl ji kaip ir A. K. bei V. K. turi atlyginti neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai žala nukentėjusiajam padaroma bendrais kaltininkų veiksmais (LR CK 6.279 str. 1 d.). Be to, solidarioji atsakomybė taikoma ir tais atvejais, kai žala galėjo atsirasi dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš šių asmenų veiksmų, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kuriuos jie atsakingi, rezultatas (LR CK 6.279 str. 4 d.). Be to, LR CK 6.279 str. 2 d. nurodyta, kad nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę. Atitinkamai byloje nustatyta, kad visi nuteistieji siekė kuo skaudžiau sutrikdyti A. Š. sveikatą, o nuteistoji G. Š. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, neapimančia gyvybės atėmimo. Tuo tarpu A. Š. nužudė būtent nusikaltimo vykdytojai A. K. ir V. K. , kurie veikdami netiesiogine tyčia peržengė susitarimo su G. Š. ribas. Taigi, įvykus vykdytojų ekscesui, visų nuteistųjų tyčia nebuvo bendra ir atitinkamai negalima teigti, kad gyvybė atimta visų nuteistųjų bendrais veiksmais. Be to, byloje konstatavus, jog G. Š. tyčia vykdant nusikaltimą neapėmė gyvybės A. Š. atėmimo, o tai įvyko nusikaltimo vykdytojams viršijus susitarimo ribas, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis galėjo būti nužudytas dėl G. Š. veiksmų (nors ji ir buvo nusikalstamos veikos sutrikdant sveikatą A. Š. iniciatorė) ir tai negali būti veiksmų, už kuriuos ji pati atsakinga (sveikatos sutrikdymas) rezultatas. Tokiu būdu G. Š. dėl gyvybės A. Š. atėmimo negali atsakyti solidariai kartu su A. K. ir V. K. , o iš nuteistosios priteistinos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti išskirtinos, nekeičiant bendrų priteistų civilinių ieškinių dalių. Iš kitos pusės, negalima paneigti to, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems V. Š. (nužudytojo sūnui), V. Š. ir V. Š. atsirado ir dėl G. Š. veiksmų užsakant kuo sunkiau sutrikdyti A. Š. sveikatą bei realizuojant šį sumanymą. Atitinkamai nustatant iš G. Š. priteistinos neturtinės žalos dalies dydį, atsižvelgiama į tai, kad dėl jos veiksmų A. Š. (A. K. ir V. K. veikiant susitarimo ribose) buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistoji G. Š. nesutinka ir su jai paskirta laisvės atėmimo bausme bei mano, kad ji yra aiškiai per griežta. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžio aišku, kad skirdamas bausmę G. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą (tiesa, neteisingai pažymėjo, kad nusikaltimas sunkus, nes LR BK 135 str. 2 d. 9 p. numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 6 d.), jos vaidmenį (nusikaltimo iniciatorė), atsakomybę sunkinančias (veiką padarė bendrininkų grupė) ir lengvinančias (nėra) aplinkybes, o taip pat nuteistosios asmenybę (charakterizuojama kaip kerštaujanti, pikta moteris). Tiesa, apeliantė ginčija liudytojų G. M. ir A. V. parodymus dėl jos kaip asmenybės ir nurodo, kad jie buvo A. Š. draugai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jau vien įvykdyto nusikaltimo aplinkybės (smurto vartojimą prieš buvusį sutuoktinį užsakė specialiai, nusikaltimui įvykdyti pasitelkė net du bendrininkus, kurie atitinkamai pasirūpino sužaloti skirtais įrankiais, nuteistiesiems atsilygino pagal išankstinį susitarimą ir pan.) be jokios abejonės nuteistąją charakterizuoja neigiamai. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą G. Š. įvykdė tiesiogine neapibrėžta tyčia, apimančia net sunkų sveikatos sutrikdymą, o nusikalstamas sumanymas visiškai realizuotas (kilo sunkiausi numatyti padariniai), nusikaltimą sukurstė įvykdyti dėl asmeninių paskatų (nesugebant išspręsti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių teisėtu būdu). Tuo tarpu, nors nuteistoji anksčiau ir nebuvo teista, tačiau LR BK 55 str. nuostatos taikomos tik asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį, o ne sunkų nusikaltimą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajai G. Š. skirta bausmė, nežymiai viršijanti LR BK 135 str. 2 d. 9 p. numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkį, nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Nukentėjusysis V. Š. (sūnus) taip pat nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžiu ir prašo pripažinti G. Š. kalta pagal jo dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktą kaltinimą LR BK 24 str. 4, 6 d. ir 129 str. 2 d. 6 ir 9 p. numatyto nusikaltimo padarymo ir atitinkamai paskirti griežtesnę bausmę. Tačiau, nors apeliantas mano, kad byloje yra pakankamai duomenų (konkrečiai jokių duomenų nenurodo) pripažinti G. Š. kalta organizavus ir padėjus įvykdyti savo buvusio sutuoktinio nužudymą, tačiau įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, o teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamai byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad nuteistoji G. Š. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, apimančia bet kokio masto sveikatos sutrikdymus, tačiau neapimančia gyvybės atėmimo, o LR BK 129 str. numatytas nusikaltimas yra tyčinis, o už jo padarymą asmuo gali būti pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas tik tais atvejais, kai byloje esančiais įrodymais yra neabejotinai nustatyta kaltininko tyčia (tiesioginė arba netiesioginė) atimti gyvybę. Be to, nuteistasis mano, kad dėl jo prašymo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, turėjo būti priimtas atskiras nuosprendis. Tačiau pažymėtina, jog nuosprendis kaip baigiamasis teismo procesinis dokumentas (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) yra vienas, o atskiri nuosprendžiai pagal skirtingus kaltinimus toje pačioje baudžiamojoje byloje nėra priimami. Atitinkamai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesant pagrindo G. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 24 str. 5 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. į LR BK 24 str. 4, 6 d., ir 129 str. 2 d. 6, 9 p., nėra pagrindo ir griežtinti G. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. paskirtą bausmę.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. Š. (sūnus) taip pat prašo visiškai patenkinti jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo dydį. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis V. Š. prašo iš G. Š. , A. K. ir V. K. priteisti 500000 (penkis šimtus tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti bei nurodo, kad jis pats pirmas rado itin žiauriai nužudytą tėvą, dėl tėvo netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, neteko tėvo išlaikymo, buvo priverstas mesti mokslus ir eiti dirbti. Nukentėjusiojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visgi, nors byloje ir nustatyta, kad A. Š. buvo nužudytas itin žiauriai, nuteistiesiems A. K. ir V. K. veikiant netiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų, o nukentėjusysis V. Š. pirmas rado nužudytą tėvą, tačiau įvertinus nuteistųjų turtinę padėtį, teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. Š. priteista pakankamai didelė 100000 Lt (šimto tūkstančių litų) pinigų suma (20000 Lt iš G. Š. ir 80000 Lt solidariai iš A. K. bei V. K. ) atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir didinti priteistino civilinio ieškinio dalies nėra pagrindo. Kartu, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos priteisimas tėra materialinė kompensacija, o visiško žalos atlyginimo principo realizavimas nusikaltimų žmogaus sveikatai, o ypač gyvybei atveju iš viso neįmanomas, tačiau siekis kuo efektyviau realizuoti šį principą negali peraugti į keršto įgyvendinimą finansinėmis priemonėmis. Atitinkamai tiek siekdamas pakeisti kaltinimą nuteistajai G. Š. , tiek prašydamas padidinti priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusysis V. Š. vadovaujasi emocijomis ir jausmais, tačiau ne byloje esančiais įrodymais ir teisiniais argumentais.

Visgi, nors apeliantai dėl to nuosprendžio ir neskundžia, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendyje nėra nurodyta LR BK 129 str. 2 d. redakcija, o tai yra būtina, nes 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 10 str. buvo pakeistas LR BK 129 str. (pakeitimas įsigaliojo 2007-07-21) ir už LR BK 129 str. 2 d. numatytą nusikaltimą buvo numatytas didesnis laisvės atėmimo bausmės minimumas. Visgi nusikalstamą veiką nuteistieji įvykdė 2005-10-16, o LR BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tuo tarpu LR BK 3 str. 3 d. pažymėta, jog baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Tokiu būdu nuteistųjų A. K. ir V. K. veika turėjo būti kvalifikuota pagal veikos padarymo metu galiojusio LR BK 129 str. 2 d. (2000-09-26 redakcija). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, iš Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžiu paskirtų bausmių aišku, kad teismas taikė būtent LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. (2000-09-26 redakcija), o švelnesnių bausmių pagal LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. (2000-09-26) paskyrimas, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, visų pirma. prieštarautų LR BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai. Taigi LR BK 129 str. 2 d. 6,9 p. redakcijos nenurodymas nuosprendyje laikytinas nusikalstamos veikos kvalifikavimo netikslumu, nepakeičiančiu nuosprendžio esmės, ir jį teismas privalo ištaisyti. Be to, ištaisytina ir Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esanti techninė klaida pažymint, jog V. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir sėmime nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2008 m. kovo 3 d. išbūtas laikas, nes Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendis priimtas 2008 m. kovo 3 d., o ne 2008 m. kovo 5 d. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis pateikė prašymą panaikinti areštą jo motinos E. K. nekilnojamajam turtui, tačiau byla apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinių skundų ribose (LR BPK 320 str. 3 d.) ir jokie apeliacinių skundų papildymai negalimi, todėl kaip nutarta jau 2008-11-21 vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, minėtas nuteistojo prašymas nagrinėtinas bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, LR BPK 361, 362 str. numatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos eismo 2008-03-03 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. Š. , A. K. , V. K. solidariai priteista atlyginti neturtinę žalą V. Š. (sūnui), V. Š. ir V. Š. .

Priteisti iš G. Š. 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) V. Š. (sūnui), 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) V. Š. , 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) V. Š. (tėvui).

Priteisti iš A. K. ir V. K. solidariai neturtinės žalos atlyginimo: 80000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) V. Š. (sūnui), 16000 Lt (šešiolika tūkstančių litų) V. Š. , 16000 Lt (šešiolika tūkstančių litų) V. Š. (tėvui).

Nuteistųjų A. K. , V. K. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendyje esantį netikslumą ir nustatyti, kad nuteistieji A. K. ir V. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal LR BK 129 str. 2 d. 6, 9 p. (2000-09-26 redakcija).

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-03 nuosprendyje esančią techninę klaidą nurodant, kad V. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir sėmime nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2008 m. kovo 3 d. išbūtas laikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.