- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2YT-937-446/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01349-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Kelmės rajono skyrius, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jo tėvas A. D. po savo sutuoktinės E. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo tėvai A. ir E. D. gyvendami santuokoje įsigijo kelis žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkio paskirties pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kur jie abu iki savo mirties ir gyveno. Abiejų sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pašlijus tėvų sveikatai, pareiškėjas 2013 metais atsikraustė į tėvų namus, kur gyvena iki šiol. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo mamai E. D., pareiškėjas ir jo tėvas liko gyventi tėvų įsigytame name, rūpinosi visu tėvų santuokoje įsigytu turtu - tiek nekilnojamuoju, tiek namų apyvokos, buities daiktais, ūkio padargais. E. D. mirties dieną pareiškėjas buvo vienintelis mirusios įstatyminis įpėdinis, sūnus R. D. jau buvo miręs. Pareiškėjas nesikreipė dėl mirusios motinos palikimo paveldėjimo, nes neprieštaravo, kad visas turtas būtų jo tėvo nuosavybėje. Tėvui mirus, pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo paveldėjimo ir tik tuomet sužinojo, kad tėvas nėra priėmęs motinos palikimo, todėl jis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. D. palikimo perėjimą valstybei, nevykdė jos turto paveldėjimo procedūrų. Prašo sprendimą dėl prašymo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjo tėvas A. D. po savo žmonos E. D. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Turto bankas nėra gavęs parnešimo apie galimą palikėjos E. D. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto valdymą, neprieštarauja pareiškėjo R. D. pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedūros dėl E. D. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos. Prašo pareiškėjo R. D. pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties ir santuokos liudijimų matyti, kad pareiškėjo tėvai A. D. ir E. D. susituokė (duomenys neskelbtini), E. D. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su A. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iš pažymų apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas matyti, kad abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę (duomenys neskelbtini), kur abu gyveno iki savo mirties. Iš nekilnojamojo turto registro pažymėjimų, namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis A. D. ir E. D. įsigijo nekilnojamojo turto: 0,86 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1,21 ha ir 0,72 ha žemės sklypus, gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos E. D. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre, pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo atstovės paaiškinimų matyti, kad A. D. ir E. D. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, duomenų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą mirus vienam iš sutuoktinių – E. D. - nėra.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal E. D. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. A. D. – mirusios E. D. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų, Testamentų registro išrašo matyti, kad po E. D. mirties nei įstatyminis įpėdinis – pareiškėjas, nei ją pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad sutuoktinis A. D. būtų atsisakęs palikimo nėra, pirmos eilės įpėdinis – mirusios palikėjos sūnus, pareiškėjas R. D. nurodo, kad jis į motinos palikimą nepretendavo, iš jo pateikto mirties liudijimo matyti, kad kitas palikėjos sūnus R. D. palikėjos mirties momentu jau buvo miręs, duomenų apie kitus įpėdinius teismui nepateikta.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. D. po savo sutuoktinės E. D. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdamas, savo nuožiūra tvarkydamas, naudodamasis žemės sklypais, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėją E. D. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminis įpėdinis – mirusios palikėjos sūnus R. D. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė, pateikdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patvirtino, kad neprieštaravo, jog motinos palikimą priimtų jo tėvas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po E. D. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis A. D..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas, jam suteikus valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, todėl iš pareiškėjo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.