Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-10-23 · Civilinė byla Nr. 2S-835-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-23
Bylos Nr.
2S-835-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
L. G.
Ieškovas
G. M. G.
Civilinė byla Nr. 2S-835/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. spalio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas Konstantas Ramelis,kolegijos teisėjai Egidijus Žironas (pranešėjas) ir Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir 2007 m. liepos 20 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės G. M. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. M.-G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. G., prašydama nutraukti santuoką su atsakovu L. G., įregistruotą 1998-08-01 Kauno miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, valdomą bendros jungtinės nuosavybės teise, o kreditorinį įsiskolinimą pagal 2002-07-26 būsto pirkimo kreditavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pripažinti šalių asmeninėmis skolomis po 1/2.

Atsakovas L. G. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką su ieškove nutraukti dėl jos kaltės, nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2001 m. spalio mėnesio, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo nuosavybė, išregistruoti iš VĮ Registrų centras ieškovės vardu įregistruotą nuosavybės teisę į šį butą, priteisti iš ieškovės neturtinę žalą.

Atsakovas L. G. prašė teismą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę G. M.-G. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium, nesilankant bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pastovaus būsto poreikio Lietuvoje ieškovė neturi, kadangi nuolat gyvena Liuksemburge, o atvykusi į Lietuvą apsistoja Kaune pas savo motiną. Ieškovei pranešus, jog atvykusi į Lietuvą ji norėtų apsistoti ginčo bute, atsakovas ją informavo apie užrakto pakeitimą, ir jai buvo pasiūlyta sulaukti teismo sprendimo, išvengiant bendravimo buityje, nes tai neigiamai atsilieptų atsakovo sveikatai bei greitam ir objektyviam bylos nagrinėjimui. Ieškovė, atsakovo teigimu, su pasiūlymu nesutiko. Nurodo, kad bute ieškovės ir jos vaiko daiktų nėra. Kadangi bute yra tik vienas izoliuotas kambarys, sutuoktiniai neturėtų galimybės buityje atsiriboti vienas nuo kito, o ieškovės apsistojimas ginčo bute pažeistų atsakovo asmeninius interesus, neigiamai įtakotų sveikatą ir darbinę veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-07-17 nutartimi atmetė atsakovo L. G. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium – nurodė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad įpareigojus ieškovę gyventi skyrium ji turės gyvenamąją vietą. Teismas atsižvelgė į abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrą ir padarė išvadą, jog ieškovės noras laikinai apsistoti bute yra teisėtas, kadangi butas sutuoktiniams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, jame yra trys kambariai. Atsakovas neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas taptų neįvykdomu, sunkiai įvykdomu arba kad yra reali grėsmė jo interesams.

Šalies argumentai

Ieškovė G. M.-G. prašė iki bus išnagrinėta byla įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis trijų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2007-07-16 atvykusi į Vilnių negalėjo patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį butą. Atsakovas, pakeisdamas durų užraktą, apribojo jos teisę naudotis ir jai priklausančiu turtu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-07-20 nutartimi tenkino ieškovės G. M.-G. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir įpareigojo atsakovą L. G. iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, netrukdyti ieškovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ginčo butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes yra įgytas santuokoje. Šiame bute yra ieškovės asmeniniai daiktai. Teismas sprendė, jog atsakovas neturi teisės neleisti ieškovei kaip bendrasavininkei naudotis butu ir riboti jos kaip savininkės teises. Nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, nes gali būti padaryta žala ieškovės interesams.

Šalies argumentai

Atsakovas L. G. 2007-07-24 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-07-17 nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės, neįvertino susiklosčiusių aplinkybių ir jų neigiamos įtakos atsakovo neturtinei teisei – sveikatai. Atsakovo sveikatos būklė yra pablogėjusi nuo 2003 m. ir toliau silpnėja, kadangi diagnozuoti nauji susirgimai, kurių atsiradimą įtakojo ieškovės nesąžiningumas pasinaudojant atsakovo pastangomis atnaujinti šeimyninius santykius. 2005 m. sužinojus, kad kūdikis, kurio susilaukė ieškovė, nėra jo vaikas, atsakovui buvo diagnozuotas depresijos epizodas, jis buvo intensyviai gydomas. Atsakovas stresą patiria kiekvieną kartą, kad ieškovė su vaiku atvykusi į Lietuvą apsistoja sutuoktinių bute. Teismas neįvertino šalių finansinės padėties ir to, kad ieškovė turi finansines galimybes atvykus į Lietuvą išsinuomoti butą, o atsakovo finansinė padėtis yra suprastėjusi. Teismas neįvertino, jog nepritaikius atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus padaryta žala jo sveikatai, ypač psichinei. Įstatymas nenustato nuosavybės teisės prioriteto prieš kitas žmogaus teises.

Atsakovas L. G. 2007-07-25 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-07-20 nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti. Teismas, įpareigodamas atsakovą L. G. iki bus išnagrinėta civilinė byla netrukdyti ieškovei naudotis butu, neatsižvelgė, jog šis įpareigojimas gali būti taikomas, kai yra reali grėsmė sutuoktinio turtiniams ar neturtiniams interesams. Ieškovės turtui grėsmės nėra, nes bute nėra ieškovės ar vaiko asmeninių daiktų, dalintinų namų apstatymo ir apyvokos daiktų ieškovė ieškinyje taip pat nenurodė. Teismas, nurodoma skunde, nenustatė grėsmės ieškovės neturtiniams interesams. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburge ir į Lietuvą ji atvyksta trumpam, o atsakovas nuolat gyvena ir dirba Vilniuje. Teismas neįvertino šalių finansinės padėties ir ieškovės galimybės atvykus į Lietuvą išsinuomoti butą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, jog jam buvo diagnozuotas depresijos epizodas, ir kad matymasis su ieškove pakenktų jo psichinei sveikatai. Nurodo, jog šiuo metu yra pablogėjusi jo sveikatos būklė. Įstatymas nenustato nuosavybės teisės prioriteto prieš kitas žmogaus teises. Teismas nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais.

Atsiliepimas

Ieškovė G. M.-G. atsiliepimais į atsakovo atskiruosius skundus prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-07-17 ir 2007-07-20 nutartis palikti nepakeistas, o atsakovo atskiruosius skundus atmesti. Nurodo, jog nuo pat proceso dėl santuokos nutraukimo inicijavimo pradžios atsakovas L. G. nesutiko santuokos nutraukti sutuoktinių bendru sutarimu, tokiu būdu išvengiant neigiamos įtakos jo dvasinei bei fizinei sveikatai. Ieškovė nurodo patirianti ne mažesnį stresą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ji atsakovo atžvilgiu atliktų neteisėtus ar amoralius veiksmus, dėl ko atsakovas galėtų patirti fizinį ar emocinį skausmą. Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškė tik 2007-07-17, nors santuokos nutraukimo procesas teisme buvo pradėtas 2006 m., ir ieškovė iki to laiko ne kartą netrukdoma lankydavosi sutuoktiniams priklausančiame bute, dėl ko atsakovas jokių pretenzijų nereiškė. Tik 2007 m. liepos mėnesį ieškovė buvo informuota apie įėjimo į butą durų užrakto pakeitimą. Dėl savo didesnių pajamų ieškovė neprivalo nuomotis kito buto vien tam, kad patenkintų atsakovo ambicijas. Be to, gyvendama Liuksemburge ji patiria ir didesnes išlaidas, augina vaiką. Nurodo, jog nuo pat teisminio ginčo pradžios atsakovas ignoruoja ieškovės nuosavybės teises į bendrąjį jungtinį sutuoktinių turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikydamasis pozicijos, kad butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise.

Atskirieji skundai netenkinami.

Laikinosios apsaugos priemonės – teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus ir užkirsti kelią žalai šiems interesams atsirasti. Pagal LR CPK 145 str. 3 d. tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. LR CK 3.65 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vieno iš sutuoktinių teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-07-17 nutartimi atmetė atsakovo L. G. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti ieškovę G. M.-G. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium, nesilankant bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tas pats teismas 2007-07-20 nutartimi tenkino ieškovės G. M.-G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą L. G. iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, netrukdyti ieškovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas L. G. atskiraisiais skundais ginčydamas šių nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, skunduose nurodo, jog ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos LR CK 3.65 str. 2 d. 3 p., pritaikymas ir atsisakymas pritaikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, numatytą LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p., pažeidžia jo kaip sutuoktinio interesus. Savo interesų pažeidimą atsakovas L. G. grindžia tuo, jog ieškovės naudojimasis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena atsakovas, keltų jam dvasinius išgyvenimus ir neigiamai įtakotų jo sveikatą.

LR CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 str. 2 d. 3 p.). Kiekvienu atveju teismas dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas 2007-07-20 tinkamai sprendė dėl pagrindo taikyti LR CK 2.65 str. 2 d. 3 p. nustatytą laikinąją apsaugos priemonę buvimo. Byloje nustatyta, jog atsakovas trukdo ieškovei G. M.-G. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). To neginčija ir pats atsakovas L. G., pripažindamas, jog pakeitė buto durų užraktą. Teismas taip pat tinkamai sprendė dėl ieškovės teisėto intereso naudotis šiuo butu buvimo, kadangi ginčo butas, kaip įgytas po santuokos sudarymo, vadovaujantis LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d. įtvirtinta prezumpcija, sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė kaip bendraturtė turi teisę naudotis ginčo butu. Apeliantas nepagrįstai ieškovės turinius interesus sieja tik su jos ir vaiko asmeninių ar dalintinų namų apstatymo ir apyvokos daiktų bute buvimu, kurių nebuvimas sąlygoja, jog ieškovės turtiniai interesai negali būti pažeisti. Nustačius ieškovės teisėto intereso naudotis jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu buvimą ir jo pažeidimo faktą, pripažįstama teismo diskrecijos teisė spręsti, ar prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjami ir vertinami bylos įrodymai bei aplinkybės iš esmės, o tik sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės skyrimo pagrįstumo. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai – jos padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių, šiuo atveju vieno iš sutuoktinių interesų gynybą iki bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas L. G. neįrodė, jog ieškovė, įgyvendindama savo kaip bendrasavininkės teisę naudotis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeistų jo turtines ar asmenines neturtines teises ar teisėtus interesus.

LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p. numatyta teismo teisė, atsižvelgiant į vieno iš sutuoktinių interesus, taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir esant galimybei įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Todėl sprendžiant dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo turi būti nustatytos abi sąlygos – vieno sutuoktinio interesų pažeidimas ir jo interesus pažeidžiančio kito sutuoktinio galimybė gyventi skyrium. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą ieškovę G. M.-G. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium, nesilankant bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kolegija pripažįsta, kad atsakovas savo prašymo dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė tinkamais įrodymais, konkrečiais faktais, leidžiančiais daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti atsakovo teisėti interesai ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

Byloje nustatyta, jog sutuoktiniai faktiškai kartu negyvena, nes ieškovė G. M.-G. dirba ir gyvena Liuksemburge, o šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute ji apsistoja grįžusi į Lietuvą. Byloje nėra duomenų, jog šalių santykiai yra itin blogi ar konfliktiški, dėl ko būtų būtina apsaugoti atsakovo psichinę sveikatą, įpareigojant ieškovę gyventi skyrium. Kaip matyti iš atsakovo atskirųjų skundų argumentų, jo nurodyti sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti konkrečių ieškovės veiksmų, kuriais jis grindžia ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas neįrodė, jog ieškovės periodiškas naudojimasis butu ar kad jų bendravimas ieškovei apsistojus sutuoktiniams priklausančiame bute sąlygotų jo sveikatos sutrikdymą, žalotų psichiką ar kad pats naudojimosi butu faktas kokiu nors būdu pažemintų atsakovą. Nenustačius priežastinio ryšio tarp to, jog ieškovė atvykusi į Lietuvą gyventų šalims priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir galimo atsakovo sveikatos būklės pablogėjimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant būtinybės įpareigoti ieškovę gyventi skyrium. Nesant atsakovo interesų pažeidimo, teisėjų kolegija pripažįsta nesant pagrindo spręsti dėl ieškovės finansinių galimybių gyventi skyrium.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės. Dėl šios priežasties kolegija nevertina apelianto argumentų dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo, kadangi šalių reikalavimų pagrįstumą ir aplinkybę, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės faktiškai iširo santuoka, įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamas Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-07-17 ir 2007-07-20 nutartis. Skundžiamos nutartys paliekamos nepakeistos (LR CPK 337 str. 1 p.), nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas teisingai (LR CPK 144 str. –148 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartį ir 2007 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkas Konstantas RamelisTeisėjai Neringa ŠvedienėEgidijus Žironas