- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- I1-2063-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00304-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Iveta Pelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. O. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 7777,77 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad atlikdamas laivės atėmimo bausmę Vilnius PN patiria įvairias Vilniaus PN administracijos pareigūnų represijas. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. priimtas įsakymas, kuriuo prižiūrėtojams, artimai kontaktuojantiems su pareiškėju, nurodyta, kad išvedant iš kameros jam būtų dedami antrankiai. Pareiškėjas teigia, kad nuolat varžoma jo laisvė ir judėjimas, kurie ir taip, jau yra suvaržyti teismo skiriant realų laisvės atėmimą. Dėl šių neteisėtų veiksmų ne kartą raštiškai kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas pareikti nutartį dėl taikomų represijų, tačiau iki šiol prašomos nutarties nėra gavęs.
Skunde teigia, kad dėl nuolat dedamų antrankių ir reikalaujamų atsakymų, pareiškėjas buvo iškviestas į apsaugos priežiūros skyrių pokalbiui su viršininku, tuomet viršininkas paaiškino, jog nutarties nėra, tik yra patvirtintas direktoriaus įsakymas, skirtas dirbantiems pareigūnams. Pareiškėjas dėl Vilniaus PN veiksmų kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), tačiau Departamentas žino šią situaciją ir ją toleruoja.
Pareiškėjas teigia, kad dedami antrankiai jam sukėlė didelį psichologinį sukrėtimą – šoką. Šia tema pareiškėjas bendrauja su psichologu, pas psichiatrą nesilanko, nes nenori vaistais žaloti savo organizmo, bei dar labiau save nepataisomai traumuoti. Neteisėti reikalavimai leisti uždėti antrankius, veikia tiek psichologiškai, tiek psichiškai žinant, jog kiekvieną kartą, kai pareiškėjas išeis iš kameros bus pažeidžiami įstatymai, o pareiškėjas ir vėl jaus suvaržymą. Paaiškina, kad su antrankiais vedamas į lauką pasivaikščioti 2 kartus per dieną, einant koridoriumi girdi pašaipas tiek iš kitų nuteistųjų, tiek iš pareigūnų.
Nurodo, kad kiekvieną dieną telefonu skambino artimiesiems, tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. tai daro tik kartais, nes nesugeba su surakintomis rankomis ir telefono ragelio laikyti ir klausyti, ką operatorė kalba ir tuo pačiu rinkti numerį, bei klausyti kaip prižiūrėtojai reiškia nepasitenkinimą, nes pareiškėjas per ilgai spaudžia telefono klaviatūrą. Teigia, kad kalbant vaizdo ryšiu su artimaisiais, jie pamatė, jog pareiškėjas yra surakintas, ir pareiškėjui paaiškinus, kokius suvaržymus jis patiria, jo artimieji susisiekė su žiniasklaidos atstovu. Informaciją apie jam taikomus suvaržymus viešins po pandemijos apribojimų sušvelninimų, nes pareiškėjui apmaudu kaip statutiniai valstybės tarnautojai nepaiso įstatymų bei žlugdo pareiškėjo asmenybę. Pareiškėjo artimieji per vaizdo skambučius yra padarę fotonuotraukų, įrodančių, jog pareiškėjas yra surakintas.
Paaiškina, kad į dušą pareiškėjas taip pat vedamas su antrankiais ir nurodo, jog pareigūnams nesvarbu, kaip pareiškėjas nešis į dušą higienos priemones. Nurodo, kad nesvarbu kur jis vedamas, visur būna su antrankiais.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl patiriamų represijų buvo paskelbęs bado akciją, nevalgė 11-12 parų, dėl šios priežasties pasireiškė autoagresija, teko vykti į ligoninę dėl chirurgų pagalbos. O nuvykus į gydymo įstaigą atsirado realus pavojus užsikrėsti mirtinu COVID-19 virusu. Pasak pareiškėjo, dėl to kalti Vilniaus PN, nes sąmoningai ignoravo ir nekreipė dėmesio į pareiškėjo teisėtus badavimo ir savęs žalojimo reikalavimus. Vilniaus PN ne tik nevykdė pavestų funkcijų pagal statutą, bet ir sudarė tokias sąlygas užsikrėsti mirtinu COVID-19 virusu.
Dėl skunde nurodytų neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, sukeltų ir patiriamų padarinių, pareiškėjas patyrė dvasinį-emocinį sukrėtimą, psichologinį-moralinį spaudimą, kentėjimą dėl diskomforto, apribojimus ir užkardymus į teisėtas ir žmogiškas kalinimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus PN administracija gavo pareiškėjo paaiškinimą Nr. 29-1922, kuriame jis skundžiasi tuo, jog buvo perkeltas į kitus pataisos namus. Minėtame paaiškinime pareiškėjas perspėja Vilniaus PN administraciją kas nutiks, jeigu jo prašymas būti perkeltam į jo pageidaujamus pataisos namus nebus tenkinamas ir išdėsto raštiškus grasinimus Vilniaus PN administracijai.
2020 m. spalio 21 d. įvyko Vilniaus PN patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdis, kurio metu buvo svarstoma dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą. Minėto posėdžio metu, atsižvelgus į pareiškėjo išreikštus grasinimus, buvo nutarta pareiškėją įtraukti į linkusiųjų užpulti įskaitą. Vilniaus PN vadovybės sprendimu, iš kameros pareiškėjas yra išvedamas tik uždėjus antrankius. Šis sprendimas buvo priimtas, kadangi pareiškėjas ne kartą yra pareiškęs grasinimus užpulti bei sužaloti Vilniaus PN darbuotojus bei kitus įstaigoje laikomus nuteistuosius. Grasinimai buvo reiškiami tiek žodžiu, tiek raštu, todėl Vilniaus PN administracija privalo imtis visų saugumo priemonių, siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų, kitų suimtųjų ir nuteistųjų bei paties pareiškėjo saugumą. Vilniaus PN pabrėžia, kad antrankiai pareiškėjo atžvilgiu naudojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kuriame nurodoma, jog pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Pažymi, kad antrankių naudojimas prieš pareiškėją ir taikomi papildomi apribojimai bei intensyvesnė priežiūra priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pareiškėjas grasindamas ir naudodamas fizinį smurtą prieš kitus asmenis bei žalodamas save pažeidė pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose. Taigi, pareiškėjas bet kokiu atveju žinojo, kad pažeidinėjant bausmės atlikimo vidaus tvarką, bausmės atlikimo sąlygos pasikeičia į blogesnę pusę.
Nurodo, kad visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Vilniaus PN su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, reikalavimas atlyginti žalą negali būti pripažintas pagrįstu.
Pažymi, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado reikalaujama neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 25 d.) iš kameros išvedamas su antrankiais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. atvykęs iš kitos pataisos įstaigos į Vilniaus PN, pokalbio metu pareigūnams išsakė ketinimus žaloti save, jeigu nebus patenkinti jo reikalavimai pasirinkti kamerą bei sieks bet kokiu būdu išvykti iš Vilniaus PN. Grasinimus išsakė impulsyviai. Taip pat pareiškė, kad jeigu kameroje su juo kartu bus kitų nuteistųjų, jiems bus „labai blogai“ ir nurodė, kad praeityje dažnai save žalojo, siekdamas atkreipti dėmesį į savo problemas ir pagreitinti jų sprendimą.
Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui adresuotame 2020 m. spalio 20 d. paaiškinime raštu išdėstė nesutikimą, su jo pervežimu į Vilniaus PN bei informavo, kad nuo 2020 m. spalio 20 d. „įjungia savo sprendimų metodiką“ ir yra priverstas sąmoningai daryti nusikaltimus, kol nebus pervežtas į jo pageidaujamus pataisos namus. Duodamas Vilniaus PN administracijai laiko pareikštiems reikalavimams išspręsti, pareiškėjas nurodė, kad pirmą nusikaltimą padarys po 1 mėnesio, t. y. 2020 m. lapkričio 20 d. Teigė nežinantis, ką teks „daužyti, mušti ar badyti“, „nesirenka žmonių ar tai nuteistasis ar pareigūnas“, pažymėdamas, jog „nieko asmeniško, tik raštiškai įspėju ir savo ketinimų neatsisakysiu“ , „tik nepamirškit, laikas eina tik...tak“, „perspėkite savo personalą, jog neprarastų budrumo bei nuovokumo“ (citatos).
Vilniaus PN patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdyje, vykusiame 2020 m. spalio 21 d., nutarta pareiškėją V. O. įtraukti į linkusiųjų užpulti įskaitą.
Pareiškėjas 2020 m. spalio 27 d. aštriabriauniu daiktu sužalojo kitą kameroje esantį nuteistąjį. Kratos metu pareiškėjo kameroje rastas ir paimtas aštriabriaunis daiktas (pagamintas iš rašiklio). Dėl minėto incidento pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „š. m. spalio 26 d. buvo pasakyta KŽS, jog iškviestų J. P. Jie nereagavo. Spalio 27 d. rytą rezultatai. Situaciją KŽS žino“ (kalba neredaguota). Nukentėjusysis nuteistasis paaiškino, kad pareiškėjo buvo užpultas gulintis lovoje, duriant aštriu daiktu. Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 25-492 pareiškėjui skirta nuobauda.
Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus PN teigdamas, kad pataisos namuose vykdoma nusikalstama veika, nes nuo 2020 m. lapkričio 13 d. jam dedami antrankiai išvedant iš kameros. Paaiškino, kad dėl tokio elgesio yra priverstas skelbti bado akciją, tačiau į jo reikalavimus pareigūnai nekreipia jokio dėmesio, dėl to yra „priverstinai pastūmėtas į autoagresiją“. Pareiškėjas prašė jam pateikti motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą atsakymą, kodėl verčiamas kęsti tokias represijas. Vilniaus PN direktorius, pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjui paaiškino dėl kokių priežasčių ir kokiais pagrindais jam dedami antrankiai išvedant iš kameros, taip pat nurodė, kad pareiškėjui atsisakius grasinimų prieš įstaigos darbuotojus, kitus nuteistuosius, nustojus save žaloti bei parodžius pastangas pasikeisti, bausmės atlikimo sąlygos taip pat pagerėtų. Nesutikdamas su Vilniaus PN atsakymu į skundą, pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. pateikė skundą Departamentui, kuriame, be kita ko, taip pat paaiškino, kad jo reikalavimai dėl badavimo ir savęs žalojimo buvo pagrįsti ir teisėti. Departamentas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) (redakcija galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d.) 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; 2) konvojuodami arba pristatydami į policijos įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą asmenis, atlikdami šių asmenų apžiūrą. Suimtųjų (nuteistųjų), likusių užpulti įrašymą į įskaitą ir jų priežiūros ypatumus reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN reiškia nepasitenkiną dėl jo perkėlimo, žodžiu teigia, jog į kitą pataisos įstaigą išvyks bet kokia kaina, netenkinus jo pageidavimų – imsis neteisėtų veiksmų kitų nuteistųjų atžvilgiu bei pažymėjo, kad kylančias problemas sprendžia ir žalodamas save. Vilniaus PN direktoriui pateiktame 2020 m. spalio 20 d. paaiškinime pareiškėjas raštu išdėstė aiškius ir nedviprasmiškus grasinimus tiek pataisos namų personalo, tiek kitų nuteistųjų atžvilgiu, t. y. nurodė, kad sąmoningai darys smurtinius nusikaltimus, nesirinkdamas asmens (-ų), prieš kurį (-ius) bus panaudotas fizinis smurtas, savo ketinimų neatsisakys, jeigu per pareiškėjo nustatytą terminą jo pagedavimai nebus patenkinti, taip pat nurodė įspėti pataisos namų personalą „neparasti budrumo bei nuovokumo“. Pažymėtina, kad pareiškėjas dalį savo grasinimų įvykdė – užpuolė ir aštriabriauniu daiktu sužalojo kartu su juo kameroje buvusį kitą nuteistąjį. Teikdamas paaiškinimą dėl įvykusio incidento, pareiškėjas raštu nurodė, kad kito nuteistojo sužalojimas yra „rezultatas“ to, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius neįvykdė „kas buvo pasakyta“. Pareiškėjas yra įtrauktas į asmenų linkusių užpulti įskaitą Instrukcijos nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat pripažįsta, kad yra likęs save žalotis ir tokio elgesio imasi siekdamas reikalavimų patenkinimo bei jam pageidaujamų palankių sprendimų priėmimo. Atsižvelgiant į rašytiniais įrodymais nustatytas faktines aplinkybės, teismui abejonių, kad pareiškėjas yra ne tik linkęs save žaloti bei ir užpulti nekyla, todėl pareiškėjui būtina intensyvesnė priežiūra, siekiant apsaugoti tiek jį patį, tiek kitus su pareiškėju bendraujančius ar šalia jo esančius asmenis (pareigūnų, kitus neteistuosius). Minėta, kad pareiškėjas dalį raštu išdėstytų grasinimų jau įvykdė – sužalojo kartu bausmę atliekantį nuteistąjį, todėl kyla reali grėsmė, jog atsiradus galimybei gali užpulti ir kitus asmenis. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareigūnų teisė prieš agresyvius ir linkusius žalotis asmenis naudoti antrankius. Teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį daro išvadą, kad antrankių uždėjimas išvedant pareiškėją iš kameros, yra adekvati ir proporcinga priežiūros priemonė, nevaržanti pareiškėjo teisių daugiau nei būtina.
Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų pakeitęs savo elgesį ar atsisakęs grasinimų vykdyti smurtines nusikalstamas veikas kitų asmenų atžvilgiu bei žaloti save, o taikomos priemonės (antrankių uždėjimas) tapo pertekline. Priešingai, iš pareiškėjo surašytų dokumentų, juose vartojamų formuluočių, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu savo ketinimų nėra atsisakęs, savo elgesio ir nuteistojo pareigų vykdyti neketina, pageidavimų patenkinimo rezultato sieks neteisėtais, galimai nusikalstamais, veiksmais. Antrankiai išvedant iš kameros pareiškėjui uždedami po to, kai jis sužalojo kitą nuteistąjį (nuo 2020 m. lapkričio 13 d.). Pareiškėjui taip pat raštu išaiškinta, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu jam taikoma intensyvesnė priežiūra ir papildomi ribojimai, taip pat paaiškinta, jog pakeitus elgesį, galėtų būti taikomos švelnesnės priežiūros priemonės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, Vilniaus PN jokių neteisėtų veiksmų neatlikto, savo funkcijas vykdė tinkamai, laikydamiesi teisės aktų.
Pareiškėjo teiginiai, kad dėl taikomos intensyvesnės jo priežiūros (antrankių uždėjimo išvedant iš kameros) jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė autoagresija, pažeminimu, kentėjimu dėl diskomfortu - nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjui taikoma intensyvesnės priežiūros priemonės lėmė ne kas kita, o tik pačio pareiškėjo elgesys. Pareiškėjas pripažįsta, kad autoagresija iš esmės yra atsakas į jo reikalavimų ignoravimą, o pageidavimų ir nurodymų įgyvendinimo sieks „įjungdamas savo sprendimų metodiką“ (pvz. pareiškėjo 2020 m. spalio 20 d. paaiškinimas, 2020 m. gruodžio 31 d. skundas). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad antrankių uždėjimas išvedant iš kameros neleistų pareiškėjui įgyvendinti kitų nuteistojo teisių (pvz. pasinaudoti dušu, ar paskambinti telefonu). Be to, pareiškėjo teiginiai, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. rečiau skambina artimiesiems, nes tuo pačiu metu nesugeba su surakintomis rankomis laikyti telefono ragelio, klausyti, ką kalba operatorė ir tuo pačiu metu rinkti telefono numerį, prieštaringi. Pažymėtina, kad pareiškėjo teigimu, antrankiai išvedant iš kameros jam uždedami nuo 2021 m. lapkričio 13 d., tačiau iki 2021 m. sausio 1 d. ši aplinkybė naudotis telefonu ir bendrauti su artimaisiais pareiškėjui nesutrukdė. Pareiškėjo argumentai dėl grėsmės užsikrėsti mirtinu COVID-19 virusu, nes teko vykti į ligonę, yra deklaratyvaus pobūdžio ir įtakos reikalavimui atlyginti neturtinę žalą neturi.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.