Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-28-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-12
Bylos Nr.
2A-28-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
V. N.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-28-345/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;45.5.;
42.9.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovei Aistei Giruckienei,atsakovui V. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. birželio 01 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. N., dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. N. 557,37 Lt skolą už šildymą ir 69,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovas tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Su atsakovu neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvusi sudaryta konkliudentniais veiksmais. Šiluma ir karštas vanduo atsakovui buvo tiekiamas pastoviai, tačiau atsakovas už paslaugas mokėjo dalinai. Už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2008-11-30 susidarė 557,37 Lt įsiskolinimas. Todėl, atsakovui atsirado prievolė mokėti už šilumą ir karštą vandenį LR įstatymų, Vyriausybės ir valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, o ieškinį dėl 496,41 Lt priteisimo prašė atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovas skolą paskaičiavo rementis negaliojančiais norminiais aktais, be to, teikė nekokybiškas paslaugas, t.y., tiekė vandenį, kurio temperatūra neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti už nekokybišką paslaugą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. birželio 01 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo V. N. 557,37 Lt skolą ir 69,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad pagal 2008-03-06 skaitiklio parodymus, atsakovo įsiskolinimas sudaro 496,42 Lt. Likusį įsiskolinimą sudaro mokestis karšto vandens palaikymui. Ieškovas tiekia karštą vandenį tik iki įvado, todėl už karšto vandens temperatūrą neatsako, nes sistemą prižiūri UAB „Senamiesčio ūkis“. Atlikus karšo vandens temperatūros patikrinimą, nustatyta, kad šilumos punkte vandens parametrai atitinka nustatytą temperatūrinį grafiką, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. birželio 01 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovas nepateikė išsamaus paskaičiavimo pagal kurį būtų galima tiksliai nustatyti, kaip buvo apskaičiuotas energijos kiekis ir suma už suvartotą energiją šalto vandens pašildymui. Teismas privalėjo patikrinti, kad pateiktas paskaičiavimas už suvartotą energiją atitinka įstatymo reikalavimus. Ieškovas pateikė teismui sąskaitą I0803 Nr.1312 už 2008 m. kovo mėnesį ir mokesčių paskaičiavimo lentelę už 2008-03-01 laikotarpį. Iš pateiktos sąskaitos ir mokesčių paskaičiavimo lentelės nėra galimybės nustatyti kokiais teisės aktais remiantis ir kokiomis metodikomis buvo paskaičiuotas mokestis už suvartotą šilumos energiją vandens pašildymui. Teismas padarė išvadą, jog mokestis buvo paskaičiuotas remiantis 2000-12-29 Valstybės kainų ir energetikos kontrolės nutarimu Nr.193. Tačiau šio nutarimo 1 p. nustato, kad vieno MWH kaina vartotojui nustatoma 10,88 Lt, o tai reiškia, kad taikant šią metodiką ir duomenis, mokestis už suvartotą energiją turėjo sudaryti 31,07 Lt (2,856 MWh x 10,88 Lt). Pažymi, kad pagal LR CK 6.386 str. 1 d., bei Šilumos ūkio įst. 15 str. 4 d. energijos kokybė turi atitikti sutarties ir kokybės standartus. Pagal LR sveikatos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 25 p. geriamojo vandens pagaminto buityje karšto vandens sauga ir kokybė turi būti užtikrinama iki vandens vartojimo vietų, 26. 2 p. nustato, kad vartotojui tiekiamas karštas vanduo turi būti nuo 50 iki 60 laipsnių, tačiau tokia temperatūra pasiekiama praėjus 10 minučių po čiaupo atsukimo. Ieškovas nurodė, kad teikia karštą vandenį iki įvado, o nuo įvado už vandens temperatūrą neatsako, nes sistemą prižiūri UAB „Senamiesčio ūkis“, tačiau teismas atmetė atsakovo prašymą įtraukti UAB „Senamiesčio ūkis“ trečiuoju asmeniu į bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. birželio 01 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 78,61 kv. m. negyvenamos patalpos – alaus baras, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.15-16). 2008-03-06 Karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktu nustatyta, kad minėtose patalpose išnaudota 202 m2 karšto vandens. Pagal ieškovo pateiktas sąskaitas (b.l.18-47) atsakovo įsiskolinimas už karštą vandenį skaičiuojamas nuo 2006-07-31 iki 2008-12-31 ir sudaro 567,85 Lt. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti įsiskolinimą už karštą vandenį, nes tiekiamas ieškovo patalpose karštas vanduo neatitinka įstatymuose nustatytos 50-60 C temperatūros, t.y., 50-60 C vandens temperatūra pasiekiama tik po 10 minučių čiaupo atidarymo, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti už nekokybišką paslaugą.

Pagal bendrąsias energijos tiekimo sutarties nuostatas šilumos tiekėjas įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energiją, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti (LR CK 383 str. 1 d.). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.388 str.). Energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus (LR CK 6.386 str.).

Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių susiklostė energijos tiekimo - vartojimo santykiai. Rašytine forma energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija, t.y., abiejų šalių valia – tiekti ir gauti energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais. Tarp šalių iškilęs ginčas dėl tiekiamos energijos kokybės. Atsakovas nurodo, jog negauna iš atsakovo pagal teisės aktus nustatytos 50-60 C karšto vandens temperatūros.

Pagal LR CK 6.386 str. šilumos tiekėjas yra atsakingas už sutarties dalyko energijos, kuri turi atitikti sutarties bei kokybės standartų ir kitų norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, tiekimą. Tačiau energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis, nesuabsoliutina tiekėjo atsakomybės, kuris atsakingas už atitinkamos energijos kiekio ir kokybės tiekimą. Energijos tiekimo tikslas yra užtikrinti atitinkamą vartotojui karšto vandens temperatūrą, tačiau tuo atveju, jei toks tikslas nėra pasiekiamas - būtina nustatyti to priežastis, ar tai yra dėl netinkamos energijos kiekio ir kokybės tiekimo (tiekėjo kaltės), ar dėl energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių. Tuo atveju, jei energijos tiekimo tikslo nepasiekiama dėl energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, svarbu yra nustatyti, kam jie priklauso, nes pagal LR CK 6.383 str. 1 d. energijos pirkimo-pardavimo sutarties abonentas (vartotojas) yra atsakingos už jam priklausančius energijos tinklus (įrenginius).

2008-03-06 patalpų patikrinimo akte nustatyta (b.l.65), jog ginčo patalpose yra įrengta vienmazdė sistema ir esant tokiai sistemai vanduo necirkuliuoja nuolat ir norint, jog vanduo būtų 50-60 C laipsnių, atsukus čiaupą, vandenį reikia nuleisti. Jeigu namo gyventojai neįsirengs kitos sistemos, vandenį ir toliau reikės nuleisti. Gyventojams reikia nusipirkti siurbliuką, kurį pastačius vanduo nuolat cirkuliuotų ir atsukus čiaupą iš karto tekėtų karštas vanduo (b.l.76). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, jog sistema, kuria tiekiamas šiltas vanduo, nėra gera, tačiau atsakovo nuomone ne jis turi rūpintis, jog gautų tinkamos temperatūros vandenį (b.l.76-77). Tuo tarpu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ šilumos energiją tiekia tik iki namo įvado, ir byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, jog ieškovo tiekiamas karštas vanduo neatitinka teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros.

Taigi, iš šių aplinkybių matyti, jog esant įrengtai vienvamzdei sistemai vartotojas negauna tinkamos temperatūros vandens. Atsakovas yra minėtos sistemos savininkas. Jeigu vartotojui energija tiekiama jam priklausančiais tiekimo tinklais, ir dėl netinkamų tinklų (įrenginių) ar jų trūkumų vartotojas negauna tinkamos vandens temperatūros ar energijos, tai ir nuostoliai tenka tų tinklų savininkams. Tokia patalpų savininkų pareiga atsiranda Daiktinės teisės pagrindu pagal LR CK 4.76 ir 4.82 str. Toks teisės normų taikymas ir aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Šiuo atveju nustačius, jog atsakovui ieškovas tiekia tinkamos temperatūros vandenį, tačiau dėl atsakovo įrenginių trūkumų vartotojas negauna tinkamos temperatūros vandens, ir nepaneigus ieškovo nurodytų aplinkybių dėl atsakovo įrenginių trūkumų, atsakovui kyla pareiga apmokėti už karštą vandenį pagal karšto vandens skaitiklio parodymus.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Senamiesčio ūkis“, nes šiuo atveju UAB „Senamiesčio ūkis“ atlieka tik jau esamų įrenginių priežiūrą, o pareiga juos gerinti ar papildomai į juos investuoti tenka ne UAB „Senamiesčio ūkis“, o šių sistemų savininkams. Taigi, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo trakti į bylą UAB „Senamiesčio ūkis“ trečiuoju asmeniu.

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas privalėjo patikrinti, kad pateiktas paskaičiavimas už suvartotą energiją atitinka įstatymo reikalavimus, nes iš pateiktos sąskaitos ir mokesčių paskaičiavimo lentelės nėra galimybės nustatyti kokiais teisės aktais remiantis ir kokiomis metodikomis buvo paskaičiuotas mokestis už suvartotą šilumos energiją vandens pašildymui.

Vadovaujantis LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis remiasi. Ieškovas pateikė sąskaitas už suvartotą energiją pagal atsakovo skaitiklio parodymus. Tai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, ir teismas neturi teisinio pagrindo jais nesiremti ar tikrinti, kad pateiktas paskaičiavimas už suvartotą energiją atitinka įstatymo reikalavimus. Priešingai, ne teismo pareiga skaičiuoti mokesčius už atsakovui suteiktas komunalines paslaugas, o atsakovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, t.y., kad šiuo atveju paskaičiuoti mokesčiai neatitinka įstatymų reikalavimų, ar jie nepagrįsti. Teismui nepateikus raštinių įrodymų paneigiančių ieškovo reikalavimų pagrįstumą, konkrečių paskaičiavimų, ar specialisto išvadų, jog ieškovo paskaičiavimai yra didesni nei turėtų būti, nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti ar tikrinti iš atsakovo prašomų priteisti sumų.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p. kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. birželio 01 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis