Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

- kaltinamasis D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 1 dalį,

- kaltinamasis L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje 2 klasėje, neteistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent:

jis 2010-12-08 apie 19.55 val., prie Erfurto g. 19 namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą veikdamas kartu su L. B., pastarajam (D. B.) pribėgus prie nukentėjusiojo E. M. ir rankomis bandant suduoti smūgius į veidą o po to abiem rankom paėmus nukentėjusįjį už rankų bei pareikalavus atiduoti telefoną jis pribėgęs prie nukentėjusiojo, paėmė pastarąjį už striukės rankovės ir laikydamas taip pat pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną po ko L. B. nuo nukentėjusiojo galvos nuėmus kepurę, 50 Lt vertės, abu pasišalino, tokiu būdu kartu su L. B. atimdami galimybę priešintis bei panaudodami fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam E. M. priklausantį 50 Lt vertės turtą bei pasikėsino pagrobti E. M. turimą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“, 100 Lt vertės, bei telefoną „Samsung L700“, 200 Lt vertės.

Kaltinamasis L. B. pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent:

jis 2010-12-08 apie 19.55 val., prie Erfurto g. 19 namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą veikdamas kartu su D. B., pribėgęs prie nukentėjusiojo E. M. ir rankomis bandant suduoti smūgius į veidą o po to abiem rankom paėmęs nukentėjusįjį už rankų, pareikalavo atiduoti telefoną, o D. B. pribėgus prie nukentėjusiojo ir paėmus pastarąjį už striukės rankovės ir laikant, taip pat pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, jis nuo nukentėjusiojo galvos nuėmė kepurę, 50 Lt vertės, po ko abu pasišalino, tokiu būdu kartu su D. B. atimdami galimybę priešintis bei panaudodami fizinį smurtą, pagrobė E. M. priklausantį 50 Lt vertės turtą, bei pasikėsino pagrobti E. M. turimą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“, 100 Lt vertės, bei telefoną „Samsung L700“, 200 Lt vertės.

Teisme kaltinamasis D. B. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino visiškai. Kaltinamasis kaltinime nurodyto laiko ir vietos neginčijo. Teismui paaiškino, kad ankščiau nukentėjusiojo nepažinojo. Jis su Luku, eidami namo, pamatė nukentėjusįjį. Šis ėjo su panele. Jiedu nematė ar nukentėjusysis rankoje turi telefoną. Jiedu abudu kartu nutarė prieiti prie nukentėjusiojo, kaip vėliau sužinojo Miliaus. Nežino, kodėl jis jiems krito į akiratį. Tačiau iš pradžių jiedu galvojo tik prieiti prie Miliaus ir jo paprašyti cigaretės. Jiedu prie Miliaus priėjo, jis paprašė Miliaus cigaretės. Šis pasakė, kad neturi, nerūko. Tada jis Miliui vieną kartą kumščiu sudavė į žandą. Po to jis Milių laikė. Toliau jis su L. M. laikė. Tačiau tuo metu Milius sąmonės nebuvo praradęs. Patikslino, kad juodu abu sugriebė Milių laikyti. Milius tuo metu bandė ištrūkti, o jie vis tiek jį laikė. Paskui jiedu Miliui sakė, kad šis duotų telefonus, tačiau Milius pasakė, kad neduos. T. L. nuėmė Miliui kepurę, o Milius pabėgo. Atsakė, kad jiedu po kepurės nuėmimo Milių kaip ir buvo paleidę. Kepurę beeidami jiedu išmetė. Patikslino, kad šią išmetė Lukas. O kad šią išmesti, nusprendė abudu. Tačiau realiai pas Milių telefono nematė, tačiau tik tai spėjo, kad šis jį turi. Telefono reikėjo gal dėl to, kad jiedu norėjo prisikabinti, nes neblaivūs buvo. Prieš šį įvykį, jiedu gėrė alų. Juodu abu išgėrė apie 2-3 litrus alaus, kurio stiprumas 4,6 promilių. Atsakė, kad šiek tiek buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholis galėjo turėti įtakos jo veiksmas. Jeigu būtų neišgėręs, tai taip nebūtų daręs. Atsakė, kad neatsimena kuris pirmas sugalvojo paprašyti Miliaus cigaretės. Be to, jiedu iš pradžių ėjo ramiai, tačiau paskui, kai jiedu buvo netoli Miliaus, tai jis pirmas pribėgo prie šio ir jo paprašė cigaretės. Po to šis truputį atgal atsitraukė, tačiau jis pribėgo ir šiam sudavė. Lukas tuo metu dar nebuvo pribėgęs. Po to jis laikė Milių, o Lukas pribėgo po smūgio sudavimo. Lukas laikė Milių. Jis Miliui liepė duoti telefoną. Šis pasakė, kad neduos. T. L. pasakė, kad duotų, o Milius sakė neduos. Dėl ko laikė Milių nežino.

Teisme kaltinamasis L. B. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino visiškai. Kaltinamasis kaltinime nurodyto laiko ir vietos neginčijo. Teismui paaiškino, kad nukentėjusiojo ankščiau nepažinojo. Šį jis pamatė užpuolimo vakarą. Be to, jis prieš tai su Dariumi išgėrė iki 3 litrų alaus, stiprumas buvo 4,6 promilės. Po ko jis buvo apsvaigęs. Po to, jiedu eidami, pamatė Milių. Abudu sugalvojo prieiti prie Miliaus. Jis pirmas pribėgo prie Miliaus, sugriebė už rankos. Po to pribėgo Darius, trenkė šiam vieną smūgį. Po to Darius paprašė telefono, o Milius atsakė, kad neduos. Po to kažkaip jis ir Darius kažkaip bandė laikyti Milių, tačiau šis pabėgo. Taip atsakė, kad jis stvėrė, nuėmė kepurę nuo Miliaus galvos prieš šiam išsilaisvinant. Tiksliai neprisimena, bet kiek Darius pasakojo, tai atrodo, kad jis Miliui nesudavė jokių smūgių. Be to, atsakė, kad gali būti, kad jis bandė Miliui suduoti. Tačiau jis laikė Milių už rankos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. B. ir L. B. visiško prisipažinimo, jų kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:

Teisme nukentėjusiojo E. M. duotais paaiškinimais, kad ankščiau kaltinamųjų nepažinojo. Jis pakeliui namo kaltinamųjų buvo užpultas. Iš pradžių jie buvo trise, bet jį užpuolė dviese. Iš pradžių jaunesnis Lukas pradėjo jį vytis, po ko šis jį užpuolė, - pribėgęs ant jo užšoko. Lukas jokios cigaretės neprašė, sakė duoti telefoną. Po to Lukas bandė trenkti, po ko jiedu susikibo. Po kelių sekundžių pribėgo vyresnysis. Tačiau ar smūgį gavo nuo vyresnio neprisimena. Žino, kad jie jį laikė, be to vyresnysis labai įtartinai stovėjo. Jis pagalvojo, kad vyresnysis turi ginklą. Po to jis pabėgo. Jis nubėgo namo, pasidėjo daiktus, po ko išbėgo į lauką ir pamatė kaltinamuosius prie kitos kompanijos. Po ko juos sulaikė pareigūnai. Atsakė, kad pirmasis (Lukas) tikrai jam sudavė. Lukas jam sudavė smūgį į galvą, tačiau kitą jo smūgį jis pagavo. Jam suduotas buvo vienas smūgis. Kuris iš kaltinamųjų jam kepurę nuėmė negali pasakyti, nes tuo metu jis buvo galvą nuleidęs žemyn. Jis tai tiesiog nematė. Be to, atsakė, ar Darius jam sudavė jis negali pasakyti. Jam nebuvo aktualu, kuris jam sudavė, nes jau buvo reikalavimas atiduoti telefoną, be to jam reikėjo apsiginti.

Teisme liudytojo D. L. duotais paaiškinimais, kad jis Darių ir Luką pažįsta, o nukentėjusiojo nepažįsta. Paaiškino, kad matė, jog Darius ir Lukas buvo priėję prie nukentėjusiojo, tačiau ką konkrečiai Darius ir Lukas nukentėjusiam padarė jis nematė, nes tuo metu buvo nuo šių toliau ir kalbėjo telefonu. Daugiau apie šį įvykį jis pasakyti negali, nes neatsimena. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus, atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus nekeičia.

Nenustatyta, kad nukentėjusysis E. M., liudytojas D. L. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamuosius D. B. ir L. B.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildantys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir šie yra kaltinamųjų D. B. ir L. B. kaltės įrodymai. Nukentėjusiojo E. M. teisme duoti paaiškinimai nepatvirtinti jokiais kitais patikimais duomenimis. Panaikinti prieštaravimus tarp jo ir teisme duotų D. B. ir L. B. paaiškinimų teismas neturi galimybės. O pagal vieną iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Pagal byloje prokurorės pareikštą kaltinimą teisme kaltinamieji prisipažino kaltais visiškai.

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą kaltinamieji D. B. ir L. B. anksčiau neteisti, mokymų įstaigų necharakterizuojami neigiamai, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyti, Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyti. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei vyr. specialistė O. Ž. teismui paaiškino, kad skyriuje nėra duomenų apie D. B. ir L. B. ankstesnį netinkamą elgesį, šie nėra įrašyti į skyriaus įskaitą.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji D. B. ir L. B. suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, tyčia pagrobė svetimą turtą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų D. B. ir L. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų D. B. ir L. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų D. B. ir L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam E. M. padarytą turtinę žalą. Jų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusialkstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo E. M., su juo susitaikė. Pareiškė, kad nukentėjusiajam turtinė žala atlyginta. Prašo bylą nutraukti. Nukentėjusysis E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, nes jo kaltinamasis atsiprašė, turtinė žala atlyginta. Neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo E. M., nurodė, jog suprato, kad blogai pasielgė, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, todėl pagal šias aplinkybes manytina, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, mokosi, pirmą kartą padarė nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jam paskirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis L. B. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo E. M., su juo susitaikė. Pareiškė, kad nukentėjusiajam turtinė žala atlyginta. Prašo bylą nutraukti. Nukentėjusysis E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, nes jo kaltinamasis atsiprašė, turtinė žala atlyginta. Neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta.

Kaltinamasis L. B. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo E. M., nurodė, jog suprato, kad blogai pasielgė, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, todėl pagal šias aplinkybes manytina, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, mokosi, pirmą kartą padarė nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jam paskirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atleisti D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagal LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis LR BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti mokslus, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

atleisti L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagal LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis LR BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti mokslus, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Baudžiamąją bylą Nr. N1-632-503/2011 nutraukti.

D. B. ir L. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus D. B. ir L. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.