- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- I-3751-643/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- R. M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos
- Advokatai
- Tomas Šedbaras
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos R. M. S. atstovui advokatui Tomui Šedbarui ir atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovei Renatai Sadzevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja R. M. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (tomas I, b. l. 1–9) prašydama: 1) panaikinti Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. P-67 „Dėl R.M. S. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos ir 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jos stažas Lietuvos Respublikos valstybės tarnyboje yra 21 metai: nuo 1992 m. rugpjūčio iki 1993 m. birželio mėnesio pareiškėja dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje (toliau – ir Vyriausybės kanceliarija) Ministro Pirmininko pavaduotojo, vėliau – Ministro Pirmininko padėjėja, nuo 1993 m. birželio iki 1994 m. rugpjūčio mėnesio – Vyriausybes kanceliarijoje Savivaldybių skyriaus konsultante, nuo 1994 m. rugpjūčio iki 1998 m. spalio mėnesio – Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje (konsultante, ministro padėjėja užsienio ryšiams, Užsienio ryšių ir Europos integracijos skyriaus vedėja), nuo 1998 m. spalio iki 2000 m. vasario mėnesio – Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Institucijų ir teisės derinimo koordinavimo departamento Institucijų plėtros ir koordinavimo skyriaus vedėja, nuo 2000 m. vasario iki 2003 m. gruodžio mėnesio – Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes vadovybės aparato vyr. specialiste tarpinstituciniam koordinavimui, nuo 2004 m. sausio – Vyriausybės kanceliarijoje (nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje (toliau – ir Ministro Pirmininko tarnyba)) Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėja (pareigybės lygis A, pareigybes kategorija 13). Ministro Pirmininko tarnybos kanclerio 2013 m. sausio 14 d. raštu Nr. 39-158 pareiškėja buvo informuota, kad vadovaujantis Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktūros, struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ nuo 2013 m. gegužes 1 d. bus panaikinta pareiškėjos pareigybė ir kad nuo 2013 m. balandžio 30 d. pareiškėja yra atleidžiama iš užimamų pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o esant galimybei iki pareigybės panaikinimo pareiškėjai bus siūloma užimti kitas pareigas. Pareiškėja pažymi, kad skirtingai nei kitiems Ministro Pirmininko tarnyboje dirbusiems karjeros valstybės tarnautojams, jai iki 2013 m. gegužės 1 d. nebuvo pasiūlyta užimti kitas pareigas ir ji buvo atleista iš valstybės tarnybos ginčijamu Įsakymu VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (naikinama valstybės tarnautojo pareigybė). Pareiškėjos nuomone, priimtas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teises normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (LVAT administracinės bylos Nr. A556-904/2008, A662-684/20I0, A62-340/2011, A62-1007/2011, A146-241/2011, A146-174/2011, Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011). LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose, yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos (valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinta, paskyrimo į kitas pareigas), pirmiausia turi būti įvertinta, ar valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra realus (LVAT administracinės bylos Nr. A662-674/2011, Nr. A756-346/2011, Nr. A146-174/2011, Nr. A143-1086/2011). Pareiškėjos nuomone, atlikdama reorganizacinius struktūrinius pertvarkymus ir dėl to naikindama pareigybes, atsakovė turėjo pareigą visus veiksmus atlikti pagal VTĮ, teisėtai ir pagrįstai. Pervadinant Ministro Pirmininko tarnybą į Vyriausybės kanceliariją ir keičiant administracijos struktūrą buvo panaikintos Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyrius bei atitinkamai minėto skyriaus patarėjų pareigybės. Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus vykdytos funkcijos Vyriausybės kanceliarijoje buvo perduotos Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriui. Pareiškėja pažymi, kad šio skyriaus patarėjų vykdomos funkcijos ir pareigos turinio prasme yra tapačios Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjų vykdytoms funkcijoms.
Paaiškina, kad Ministro Pirmininko tarnybos 2013 m. sausio 14 d. pranešime apie pareigybės panaikinimą, kuris pareiškėjai įteiktas 2013 m. sausio 17 d., nurodoma, kad pareiškėjos pareigybė bus naikinama vadovaujantis Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktūros, struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“, tačiau paminėtas aktas pareiškėjai nebuvo įteiktas. Šis aktas taip pat, pasak pareiškėjos, nėra paskelbtas Vyriausybės kanceliarijos internetiniame puslapyje. Steigiant bet kokį įstaigos padalinį privalo iš karto būti patvirtinti to padalinio nuostatai ir pareigybių aprašymai, priešingu atveju neaišku, kokias funkcijas vykdys naujai steigiamas įstaigos padalinys ir nėra galimybės užtikrinti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikymo. Taigi Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-3 turėjo būti patvirtinta ne tik nauja struktūra ir naujas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, bet ir tos įstaigos administracijos padalinių nuostatai ir juose įsteigtų pareigybių aprašymai. Pareiškėjos nuomone, jos pareigybės panaikinimas nebuvo realus, kadangi naujai įsteigtas Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjai atlieka tas pačias funkcijas kaip ir Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjai. Pareiškėja nurodo ir tai, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybes tarnautojas sutinka, į žemesnės kategorijos pareigas, jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybes tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Asmuo, atleidžiamas iš valstybės tarnybos, turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Pareiškėjos teigimu, Ministro Pirmininko tarnyboje buvo panaikintos visos pareigybės ir įsteigtos naujos Vyriausybės kanceliarijos pareigybės, tačiau kokiu principu vyko pareigybių siūlymas, jai yra nežinoma. Tačiau žino, kad Vyriausybės kanceliarijos Europos ir tarptautinių klausimų skyriuje buvo įsteigtos kelios jos kvalifikaciją, kategoriją ir lygį atitinkančios valstybės tarnautojo pareigos, kurias ji būtų sutikusi užimti, tačiau pareiškėjai šios ir jokios kitos pareigos nebuvo pasiūlytos. Paaiškina, kad turi aukštąjį universitetinį socialinių mokslų išsilavinimą –magistro kvalifikacinį laipsnį (politikos mokslų magistro diplomą), taip pat aukštąjį inžinerinį išsilavinimą (inžinierės/architektės kvalifikacijos aukštojo mokslo diplomą), yra išklausiusi penkis Europos integracijos srities kursus ir turi Europos integracijos dėstytojo kvalifikacijos kėlimo pažymėjimą (I ir II), pareiškėjos darbo valstybės tarnyboje stažas – 21 metai, tame tarpe, daugiau kaip ketverių metų vadovaujamo darbo patirtis. Atsižvelgiant į jos išsilavinimą ir darbo valstybės tarnyboje praktiką, mano, kad ji turėjo atitikti bet kurios Vyriausybės kanceliarijos Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus pareigybių bendruosius ir specialius reikalavimus, nustatytus atitinkamos pareigybės aprašyme, taip pat daugelį kitų Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojams pareigybių reikalavimus. Nurodo, jog jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su informacija apie pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su pareigybės panaikinimu sietiną institucijos struktūrinį reorganizavimą. Atsakovė savo pareigą siūlyti pareiškėjai laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą, vykdė netinkamai. Pažeidus VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės tarnautojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu (LVAT 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62- 340/2011).
Dėl grąžinimo į valstybės tarnybą, pareiškėja nurodo, kad nors VTĮ nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, tačiau turėtų būti taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytų tvarkų, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo teismo, patenkinti jos reikalavimą grąžinti ją į darbą ir priteisit darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į pareiškėjos skundą (tomas I, b. l. 53–62) nurodo, kad su juo nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodo, jog įgyvendinant Vyriausybės įstatymo nuostatas nuo 2013 m. gegužės 1 d. Ministro Pirmininko tarnyba, atlikus organizacinius struktūrinius pertvarkymus, pervadinta į Vyriausybės kanceliariją. Pagrindiniai pokyčiai dėl struktūrinių pertvarkymų Ministro Pirmininko tarnyboje buvo atliekami siekiant optimizuoti Vyriausybės kanceliarijos, kaip padedančios Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei vykdyti funkcijas institucijos, veiklą. Keitėsi Ministro Pirmininko kanclerio ir Ministro Pirmininko tarnybos pavadinimai bei funkcijos, grąžinta nuo 2009 m. rudens panaikinta pareiga organizuoti ir vertinti Vyriausybei pateiktų teisės aktų projektus, panaikintos Ministro Pirmininko tarnyboje 2009 metais įsteigtos departamentų direktorių, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, pareigybės, taip pat patikslintos kitos Vyriausybės veiklos praktikoje identifikuotos su Vyriausybės darbo organizavimu susijusios nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Vyriausybės įstatymo 6, 13, 22, 24, 27, 28, 39, 40, 41, 44, 44¹, 45, 46 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą, kuriam Lietuvos Respublikos Seimas pritarė. Vadovaujantis Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktūros, struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ (Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-26 redakcija) nuo 2013 m. gegužės 1 d. buvo panaikinta buvusi Ministro Pirmininko tarnybos struktūra ir pareigybės. 2013 m. sausio 14 d. R. M. S. (kaip ir visiems Ministro Pirmininko tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį) buvo įteiktas pranešimas Nr. 39-158 (buvo pasirašytas 2013 m. sausio 17 d.) apie pareigybės panaikinimą. Aukščiau minėto įsakymo priėmimo metu pareiškėja užėmė Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjo (A lygio 13 kategorijos) pareigas. 2013 m. balandžio 29 d. priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėja 2013 m. balandžio 30 d. atleista iš Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjo pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė). Atsakovė nesutinka su pareiškėjos reikalavimu pripažinti atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu ir panaikinti Įsakymą bei grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą. Sprendimas panaikinti pareiškėjos užimtą pareigybę buvo priimtas atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo X skirsnio, Vyriausybės kanceliarijos nuostatų bei Vyriausybės darbo reglamento pasikeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. sugrąžinta iki 2009 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybės kanceliarijos vykdyta viena pagrindinių šios įstaigos funkcijų – Vyriausybei pateiktų teisės aktų projektų vertinimas bei funkcija padėti Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei koordinuoti ir įgyvendinti bendruosius valstybės valdymo efektyvumo didinimo klausimus, taip pat sustiprintos tokios funkcijos kaip analizuoti aktualiausius procesus šalyje, jų įtaką šalies raidai ir teikti atitinkamus pasiūlymus Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės kancleriui, dalyvauti rengiant Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinės pažangos programą ir Vyriausybės veiklos prioritetus, analizuoti jų įgyvendinimą ir teikti atitinkamus pasiūlymus Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės kancleriui, koordinuoti krizių prevenciją ir pasirengimą jas valdyti, taip pat integralių krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos bei jų valdymo planų ir priemonių rengimą. Seimo plenarinio posėdžio metu ne kartą buvo pabrėžta, kad Ministro Pirmininko tarnybos reforma vyks nedidinat maksimalaus pareigybių skaičiaus (2012 m. gruodžio 20 d. I (rudens) sesijos rytinio plenarinio posėdžio Nr. 15 stenograma ir 2013 m. sausio 17 d. I (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 19 stenograma). Siekiant užtikrinti Vyriausybės kanceliarijai pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą, įsteigtos papildomas keturios teisininkų pareigybės sumažinant atitinkamai Teisingumo ministerijoje, atliekami struktūriniai pertvarkymai peržiūrint padalinių funkcijas ir pareigybių aprašymus. Patvirtinus Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-3 naują Vyriausybės kanceliarijos struktūrą, įsteigti nauji struktūriniai padaliniai (Teisės departamentas su trimis padaliniais, Ekonomikos pažangos departamentas su penkiais padaliniais, Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamentas su penkiais padaliniais, taip pat savarankiški padaliniai: Strateginio planavimo ir stebėsenos skyrius, Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyrius, Personalo skyrius, Buhalterinės apskaitos ir Vidaus audito skyriai). Atsakovė nesutinka, kad pareiškėjai minėtasis aktas nebuvo įteiktas. Tiek buvusioje Ministro Pirmininko tarnyboje, tiek Vyriausybės kanceliarijoje veikia dokumentų valdymo sistema, kurioje talpinami visi įstaigos vadovo priimti sprendimai, konkrečiu atveju Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-3 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktūros, struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ (2013 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-26 redakcija) per dokumentų valdymo sistemą buvo paskelbtas ir visi darbuotojai su juo turėjo galimybę susipažinti. Tiek Ministro Pirmininko tarnyba, tiek Vyriausybės kanceliarija yra įsidiegusi Dokumentų registravimo ir vykdymo kontrolės informacinę sistemą DTS KONTORA, kurioje yra registruojami visi įstaigoje gaunami ir siunčiami dokumentai, priimami įstaigos vadovo įsakymai. Įsakymų modulyje registruojami visi pasirašyti įsakymai. Viena iš galimybių šiame modulyje yra galimybė atlikti veiksmą naudotojui, tai yra pažymėti susipažinimą su įsakymu. Ministro Pirmininko kancleriui, pasirašius 2013 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. P-67 „Dėl R. M. S. atleidimo“, jis buvo užregistruotas sistemoje ir atitinkamai buvo užpildytas Kortelės laukas su susipažinimo žyma R. M. S.. Jai gavus elektroniniu paštu informaciją apie nukreiptą susipažinimui Įsakymą, ji atsidariusi Kortelę nuspaudė mygtuką „Susipažinau“. Tai rodo žurnalo duomenys iš DTS KONTOROS. Pareiškėja tokiu būdu susipažinusi su Ministro Pirmininko kanclerio sprendimu, pagal galiojančias vidines institucijos tvarkas užpildė Atsiskaitymo lapelį, susirinkdama parašus iš atitinkamų padalinių. Todėl apie atleidimą iš pareigų pareiškėja buvo informuota tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės nuomone, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus vykdytos funkcijos Vyriausybės kanceliarijoje buvo perduotos Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriui bei kad minėto skyriaus patarėjų vykdomos funkcijos ir pareigos turinio prasme yra tos pačios. Buvusio Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus ir naujoje Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus uždaviniai ir funkcijos keitėsi. Nuo 2013 m. gegužės 1 d. įsteigto Užsienio ir Europos Sąjungos skyriaus pareigybių aprašymai papildyti funkcijomis („prireikus dalyvauja priimant Vyriausybėje užsienio valstybių delegacijas, oficialius asmenis, tarptautinių organizacijų ar ES institucijų atstovus, taip pat prireikus vyksta su Ministro Pirmininko vadovaujamos vyriausybinės delegacijos vizitu į užsienio šalis ar tarptautines organizacijas“, „pagal priskirtos kompetencijos sritis prisideda prie teisės aktų rengimo, dalykiškai vertina teisės aktų projektus“, Lietuvos interesų atstovavimas, pasirengimas pirmininkauti ES Taryboje) ir atitinkamai toms funkcijoms atlikti pareigybėms nustatyti reikalavimai (turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities politikos krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) ir politikos krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį, būti išklausius ne mažiau kaip du universitetinio lygio arba profesinio tobulinimo Europos integracijos srities kursus, turėti ne mažesnę kaip ketverių metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį). Pareiškėja, pateikdama skundą, prie skundo pridėjo tikrovės neatitinkantį pareigybės, kurią ji užėmė iki pareigybės panaikinimo, aprašymą. Pateiktas Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjo pareigybės aprašymas papildytas galimai siekiant suklaidinti teismą funkcijomis, kurios nebuvo ir negalėjo būti priskirtos nei tuometinei R. M. S., nei kitoms tuometinėms Ministro Pirmininko tarnybos padalinio pareigybėms. Pateiktame pareiškėjos aprašyme 7.5, 7.7 ir 7.11 punktuose įrašytos funkcijos, kurios būdingos po struktūrinių organizacinių pertvarkymų Vyriausybės kanceliarijai, kai pagal teisės aktus nuo 2013 m. gegužės 1 d. atsirado pareiga vertinti teisės aktų projektus, ar Lietuvos interesų atstovavimas, pasirengimas pirmininkauti ES Taryboje, negali būti įtraukta į pareigybės aprašymą. Teismui pateikiamas su pareiškėjos susipažinimo žyma pareigybės aprašymas, kuriame minėtų funkcijų nėra. Lyginamuoju metodu matyti, kad pareiškėja bandė pateikti galimai melagingą informaciją, siekdama tokiu nesąžiningu būdu apginti savo teises, tai yra įrodyti savo kvalifikaciją ir įvardytų funkcijų vykdymą. Taip pat negalima sutikti su pareiškėjos argumentu, kad pareigybės panaikinimas nebuvo realus. Buvusiame Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriuje iki 2013 m. gegužės 1 d. buvo 10 pareigybių, po struktūrinių pertvarkymų Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriui įsteigtos 8 pareigybės. Taigi dviem pareigybėmis skyrius sumažėjo. Vykdant struktūrinius pertvarkymus iš Ministro Pirmininko tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (pareigybės panaikinimas) ir pagal DK 129 straipsnį buvo atleisti devyni valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Dėl galimybės pasiūlyti kitas pareigas ar perketi į tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas atsakovė nesutinka, kad besąlygiškai pareiškėjai turėjo būti pasiūlytos kitos pareigos. Tokios galimybės nebuvo, kadangi per laiko tarpą nuo pranešimo apie pareigybės panaikinimą įteikimo dienos (2013 m. sausio 17 d.) iki užimamos pareigybės panaikinimo datos (2013 m. balandžio 30 d.) nebuvo nei kitų to paties lygio (A) ir kategorijos (13), nei žemesnės kategorijos pareigų. Be to, pareiškėja turėjo teisę į laisvas nuo 2013 m. gegužės 1 d. Vyriausybės kanceliarijos pareigybes, todėl nesuprantamas R. M. S. reikalavimas pateikti nuo jos įspėjimo dienos iki atleidimo datos buvusias nors vieną dieną laisvas Ministro Pirmininko tarnyboje pareigybes. Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtinti pareigybių aprašymai, kuriuose nuo 2013 m. gegužės 1 d. numatyti konkretūs reikalavimai asmenims užimsiantiems valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigas. Atsižvelgiant į Vyriausybės kanceliarijos funkcijų svarbą bei vietą valstybės institucijų sistemoje, atitinkamai pareigybėms numatytas funkcijas, jose nustatytos aukštos kategorijos ir aukšti reikalavimai. Siekiant turėti kvalifikuotą ir kompetentingą darbuotoją, reikalavimai formuluoti atsižvelgiant į konkrečią specializuotą veiklos sritį, kurioje bus atliekamos nustatytos funkcijos. Atsakant į pareiškėjos teiginį, kad nežinoma, kokiu principu vyko pareigybių siūlymas, atsakovė tvirtina, kad visiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, siūlymai užimti atitinkamas pareigas nuo 2013 m. gegužės 1 d. Vyriausybės kanceliarijoje buvo teikiami griežtai laikantis tiek VTĮ, tiek DK nustatytų reikalavimų, pareiškėjos atžvilgiu VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytų garantijų, įvertinus ir atsižvelgiant į Darbo kodekso 132 ir 135 straipsniuose nuostatas. Atsakovė sutinka su pareiškėjos nuomone, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti taikoma sistemiškai kartu su kitomis šio įstatymo nuostatomis, kurios nustato reikalavimus atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms. Siūlymai užimti pareigas pirmiausia buvo įteikti tiems darbuotojams, kurie atitiko pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, įvertinus atitinkamos srities turimą darbinę patirtį ir turimą išsilavinimą, tai yra profesinės kvalifikacijos laipsnį. Dėl riboto Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtų pareigybių skaičiaus bei konkrečių pareigybėse nustatytų reikalavimų pareiškėjai pateikti siūlymą užimti kitas tos pačios kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigas nebuvo galimybės. Pagal aukščiau įvardintus kriterijus įteikus pasiūlymus užimti atitinkamas pareigas kitiems darbuotojams, neliko laisvų pareigybių, kurios galėjo būti pasiūlytos pareiškėjai. Pavyzdžiui, laisvos keturių departamentų direktorių A lygio 18 kategorijos, Informacinės visuomenės skyriuje patarėjo A lygio 15 ir patarėjo A lygio 14 kategorijos ar Ekonominės analizės skyriuje vyriausiųjų specialistų 18 koeficiento, Teisės departamente patarėjų A lygio 14, A lygio 15 ar A lygio 16 kategorijos, Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus A lygio 15 kategorijos pareigybės, pagal pareigybės aprašymų reikalavimus turi turėti atitinkamą išsilavinimą ir patirtį atitinkamoje veiklos srityje. Taigi pareiškėja nei reikalaujamo išsilavinimo, nei patirties neturėjo, tuo labiau pagal pačios pareiškėjos minimą VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatą to paties lygio ir kategorijos (darbuotojo sutikimu ir žemesnės kategorijos) pareigų iki pareigybės panaikinimo dienos, t. y. 2013 m. balandžio 30 d., įsteigta nebuvo ir nėra. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu „atsižvelgiant į pareiškėjos išsilavinimą ir darbo valstybės tarnyboje praktiką galima daryti prielaidą, kad pareiškėja atitiktų bet kurios Vyriausybės kanceliarijos Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus pareigybės bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus atitinkamos pareigybės aprašyme, taip pat daugelį kitų Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojams pareigybių reikalavimų“, nes tokio padalinio Vyriausybės kanceliarijoje įsteigto nėra, be to, bendrieji reikalavimai tikrinami tik stojant į valstybės tarnybą, o specialieji reikalavimai yra nustatomi konkrečiai pareigybei pagal nustatytas pareigybės aprašyme funkcijas, todėl per drąsu teigti, kad R. M. S. turimas Vilniaus Gedimino technikos universiteto architekto kvalifikacijos diplomas ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Vilniaus Universiteto politikos mokslo magistro laipsnis atitinka Vilniaus universiteto Teisės fakulteto teisininko kvalifikaciją ar Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bakalauro ir magistro kvalifikaciją, Matematikos, Sveikatos, Ekonomikos fakultetuose įgytą išsilavinimą. Atsakovė taip pat nesutinka, kad 21 metai valstybės tarnyboje (net ir įvairiose pareigose) suteikia galimybę besąlygiškai vykdyti visas pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas, tokias kaip vertinti teisės aktų projektus dalykiniu ar teisiniu aspektu, nagrinėti visuomenės sveikatos priežiūros, įskaitant alkoholio, narkotikų ir tabako kontrolę, klausimus, analizuoti makroekonominius procesus, darančius įtaką mokesčių surinkimui, mokestines įplaukas, remiantis analitiniais duomenimis nustatyti rizikos faktorius, galinčius daryti ar darančius įtaką mokesčių surinkimui, bei teikti analitinę informaciją ir siūlymus dėl neigiamų reiškinių šalinimo ir t. t. Be to, R. M. S., turėdama ilgametę patirtį valstybės tarnyboje, ne visada nepriekaištingai vykdė pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Per tuos metus valstybės tarnyboje pareiškėjai ne kartą yra paskirta tarnybinė nuobauda ar tarnybinė veikla vertinta nepatenkinamai. Nuo 2004 m. vertinant R. M. S. veiklą, nebuvo tiesioginių vadovų siūlyta suteikti aukštesnes nei turimas A lygio 13 kategorijos pareigas ar aukštesnę kvalifikacinę klasę. Darytina išvada, kad pareiškėjos veikla (kad ir ilgametė) nebuvo pakankamai kompetentinga ar būtų jos aukšta kvalifikacija. Atsižvelgiant į pareiškėjos kvalifikaciją, per visą Vyriausybės kanceliarijoje (Ministro Pirmininko tarnyboje) darbinį laikotarpį pareiškėja nebuvo įtraukta į Ministro Pirmininko vyriausybinę delegaciją, kai kiti skyriaus valstybės tarnautojai, užimantys analogiškas pareigas, buvo įtraukiami į vyriausybinių delegacijų sudėtį nariais, o tai atspindi pareiškėjos nepakankamą kvalifikaciją diplomatinės veiklos srityje. Nuo 2013 m. gegužės 1 d. Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjų A lygio 13 kategorijos pareigybės aprašymuose vienas iš specialiųjų reikalavimų turėti diplomatinio darbo patirties, taip pat išsilavinimo reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities politikos krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius). Į dvi to skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigybes nuo 2010 m. pagal Diplomatinio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį perkelti statutiniai valstybės tarnautojai, turintys reikalaujamos diplomatinio darbo patirties ir atitinkamą vientisą politikos krypties išsilavinimą. Įsteigtas Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyrius atlieka vieną iš pagrindinių funkcijų „kartu su Ministro Pirmininko protokolo skyriumi užtikrinti Ministro Pirmininko užsienio vizitų ir susitikimų su užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais ir aukštais pareigūnais tinkamą organizavimą – koordinuoti medžiagos vizitams ir susitikimams parengimą ir pateikimą“. Nuo 2009 metų, kai Ministro Pirmininko tarnyba kartu su Užsienio reikalų ministerija pradėjo vykdyti veiklas, susijusias su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, R. M. S. nebuvo dėl aukščiau minėtų motyvų įtraukiama į mokymo dalyvių sąrašus. Tuo tarpu daugelis iš buvusio Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus valstybės tarnautojų dalyvavo ir dalyvauja mokymuose, susijusiuose su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, o tai suteikia pirmenybę minėtiems asmenims, įgijusiems specifinių žinių, užimti pareigybes Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriuje, kurio vienas iš tikslų – padėti Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai laikotarpį. Atsakydama į pareiškėjos išsakytus argumentus dėl galimybės nebuvimo susipažinti su visa informacija apie įsteigtas Vyriausybės kanceliarijoje nuo 2013 m. gegužės 1 d. pareigas, atsakovė teigia, kad visa informacija apie įsteigtas pareigybes patalpinta vidaus dokumentų valdymo sistemoje, Ministro Pirmininko kancleriui 2013 m. balandžio 3 d. priėmus įsakymą Nr. V-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“. Iki 2013 m. gegužės 1 d. visiems tuometinės Ministro Pirmininko tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, buvo teikiami siūlymai užimti to paties lygio ir tos pačios kategorijos, o tarnautojo sutikimu, ir žemesnės kategorijos, pareigas. Dėl aukščiau išvardintų motyvų, pareiškėjai negalėjo būti pasiūlytos pareigos nei Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriuje, nei kitos laisvos Vyriausybės kanceliarijoje pareigybės. Esančios laisvos nuo 2013 m. gegužės 2 d. pareigybės yra aukštesnės kategorijos ir vadovaujantis valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis į tokias pareigas R. M. S. perkelti teisinio pagrindo nėra, be to, pareiškėja neatitinka pareigybėms nustatytų specialiųjų reikalavimų (išsilavinimas ir patirties neturėjimas atitinkamoje srityje).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja R. M. S. iki 2013 m. balandžio 30 d. ėjo Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjo (A lygio 13 kategorijos) pareigas. Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktūros, struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ (2013 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-26 redakcija) nuo 2013 m. gegužės 1 d. patvirtinta Vyriausybės kanceliarijos struktūra (tomas I, b. l. 82–84, 89–91), vadovaujantis šiuo įsakymu nuo 2013 m. gegužės 1 d. panaikinta Ministro Pirmininko tarnybos struktūra ir pareigybės. Ministro Pirmininko tarnybos 2013 m. sausio 14 d. pranešimu Nr. 39-158 pareiškėja R. M. S. informuota, jog nuo 2013 m. gegužės 1 d. bus panaikinta jos pareigybė, todėl ji gali būti atleista iš užimamų pareigų 2013 m. balandžio 30 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama) (tomas I, b. l. 20). Šis pranešimas pareiškėjai įteiktas 2013 m. sausio 17 d. (tomas I, b. l. 20). Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P-67 pareiškėja R. M. S. 2013 m. balandžio 30 d. atleista iš Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė) (tomas I, b. l. 10, 63).
Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. P-67 (tomas I, b.l. 10) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčo įsakymą pagrįstumą būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.
Valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų reglamentuoja VTĮ IX skyriaus nuostatos. Pareiškėja iš pareigų atleista VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, pagrindu.
Pareiškėja iš pareigų Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjos atleista nuo 2013 m. balandžio 30 d. Apie būsimą pareigybės panaikinimą nuo 2013 m. gegužės 1 d. pareiškėja raštu buvo įspėta 2013 m. sausio 14 d. pranešimu (tomas I, b.l. 20), todėl laikytina, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies reikalavimas valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą pranešti raštu ne vėliau kai prieš du mėnesius iki pareigybės panaikinimo buvo įgyvendintas tinkamai.
Ginčas tarp šalių iš esmės kilęs dėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumo ir galimybės pasiūlyti pareiškėjai kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o tokių pareigų nesant ir valstybės tarnautojui sutinkant, - į žemesnės kategorijos pareigas (VTĮ 43 str. 1 d.). Be to, pareiškėja nurodo, kad atsakovė, atleisdama ją iš pareigų ir nepasiūlydama kitų pareigų, nebendradarbiavo ir tai laikytina procedūriniu pažeidimu.
Dėl pareigybės panaikinimo realumo
Kaip matyti iš 2013 m. sausio 14 d. pranešimo Nr. 39-158 (tomas I, b.l. 20) pareiškėjos pareigybę nuo 2013 m. gegužės 1 d. ketinta panaikinti Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. V-3 pagrindu. Šiuo įsakymu (tomas I, b.l. 82-84), vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 8 punktu buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktūra, Lietuos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktūros grafinė schema ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių nuostatai. Tuo pačiu buvo panaikinti Ministro Pirmininko kanclerio 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. V-80, 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. V-75 ir 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymas, kuriais buvo patvirtinti Ministro Pirmininko tarnybos struktūra ir struktūrinių padalinių nuostatai. Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-3 dar iki jam įsigaliojant 2013 m. gegužės 1 d. buvo pakeistas 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-26 (tomas I, b.l. 89-91). O Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-27 (tomas I, b.l. 95-105) buvo patvirtintas Lietuos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas su leidimų ir asmens patikimumo pažymėjimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalingumo žymomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai. Pareiškėjos vertinimu naujai įsteigto Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjo (A lygio 13 kategorija) pareigybė yra iš esmės tapati pareigybei, kurioje ji dirbo, t.y. Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjo pareigybei, todėl abejonių kelia pareigybės panaikinimo realumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą yra pateikti du skirtingo turinio Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjo pareigybės (pareiškėjos buvusios pareigos) aprašymai (tomas I, b.l. 11-13, 76-78). Teismas, lygindamas Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjo pareigybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjo pareigybės aprašymus remsis pareiškėjos asmeniškai pasirašyto pareigybės aprašymo, kuris turi ir kitus būtinus rekvizitus, t.t. nuorodą į jį patvirtinusį teisės aktą – Ministro Pirmininko kanclerio 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. V-18, tekstu (tomas I, b.l. 76-78). Paminėtų pareigybių aprašymų analizė leidžia daryti išvadą, kad aiškiai skiriasi ir pareigybių paskirtis, ir veiklos sritys. Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjo pareigybės tikslas yra teikti konceptualius pasiūlymus dėl Lietuvos strategijos ir interesų Europos Sąjungoje ir užsienio politiškos klausimais, kartu su Ministro Pirmininko protokolo skyriumi pagal kompetencijos sritį užtikrinti Ministro Pirmininko vizitų į užsienį ir rinkamai organizuoti susitikimų su užsienio valstybinių ir tarptautinių organizacijų vadovais ir auštais pareigūnais. Veiklos sritis – efektyvus strateginių Europos Sąjungos ir užsienio politikos klausimų įgyvendinimo užtikrinimas. Tuo tarpu Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjo pareigybės paskirtis yra koordinuoti Vyriausybės programos prioritetų įgyvendinimą ir teikti prioritetus įgyvendinančioms institucijoms pasiūlymus veiklos planavimo, įgyvendinimo ir veiklos rezultatų analizės srityse (E. P. užimta pareigybė) bei koordinuoti Vyriausybės programos veiklos švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatingumo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumą ir Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas prioritetų įgyvendinimą ir teikti šiuos prioritetus įgyvendinančioms institucijoms pasiūlymus veiklos planavimo, įgyvendinimo ir veiklos rezultatų analizės srityse (L. S. užimta pareigybė). Be to, vienos iš paminėtų pareigybių veiklos sritis yra efektyvus bendradarbiavimo su ES ir NATO šalimis, Izraeliu ir su tarptautinėmis organizacijomis, klausimų koordinavimas (E. P. užimta pareigybė), o kitos – efektyvus tautinių mažumų, išeivijos, bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis klausimų koordinavimas (L. S. užimta pareigybė). Akivaizdu, kad naujuose pareigybių aprašymuose lyginant juos su pareiškėjos užimtų pareigų aprašymu, atsirado naujų funkcijų ir veiklos sričių, tokių kaip bendradarbiavimas su NATO ir Izraeliu, Vyriausybės programos prioritetų įgyvendinimas, veiklos planavimas ir veiklos rezultatų analizė, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatingumo politikos įgyvendinimas, tautinių mažumų, išeivijos klausimų koordinavimas ir kt. Dar vienas ir ypač svarbus požymis leidžiantis atskirti aptariamas pareigybes yra atsiradęs specialusis reikalavimas Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjo pareigas einančiam valstybės tarnautojui yra turėti ne mažesnę kaip 4 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirtį. Todėl pareiškėjos argumentas, kad Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjo vykdomos funkcijos ir pareigos turinio prasme yra tapačios Ministro Pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus patarėjų vykdytoms funkcijoms vertintinas kai nepagrįstas. Jau aptartų ir kitų į nagrinėjamą bylą atsakovės pateiktų pareigybių aprašymų analizė įvertinus jų paskirtį, veiklos sritis, specialiuosius reikalavimus leidžia spręsti, kad pareiškėjos pareigybės panaikinimas buvo realus.
Pabrėžtina, kad nors pareiškėja skunde teismui nurodė jog atitiktų bet kurios Vyriausybės kanceliarijos Europos ir tarptautinių klausimų skyriaus pareigybių bendruosius ir specialius reikalavimus, nustatytus atitinkamos pareigybės aprašyme, taip pat daugelį kitų Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojams pareigybių reikalavimų, o teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jai turėjo būti pasiūlytos būtent Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus patarėjo (A lygio 13 kategorijos) pareigos, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėja neturi 4 metų darbo diplomatinėje tarnyboje patirties, t.y. neatitinka šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų (VTĮ 9 str. 5 d.).
Dėl pareigų siūlymo
Kaip anksčiau teismo sprendime jau minėta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnes karjeros pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (tomas I, b.l. 81), t.y. duomenys iš Valstybės tarnautojų registro, patvirtina, kad Ministro Pirmininko tarnyboje, kurioje iki atleidimo dirbo pareiškėja, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. A lygios 13 kategorijos laisvų pareigybių nebuvo. Ta pati pažyma patvirtina, kad nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. sausio 17 d. buvo laisva Posėdžių rengimo skyriaus Vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos pareigybė, tačiau pažymėtina, kad paminėta pareigybė buvo užimta jau tą dieną, kai pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su 2013 m. sausio 14 d. pranešimu apie numatomą jos (pareiškėjos) pareigybės panaikinimą (tomas I, b.l. 20). Todėl spręstina, kad pasiūlyti šią buvusią laikinai laisvą pareigybę (A lygio 12 kategorijos) pareiškėjai nebuvo galimybės. Tokiu būdų konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
VTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo, taip pat buvusiam pakaitiniam valstybės tarnautojui, pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintas Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisykles, už pareigų siūlymą buvusiems valstybės tarnautojams, t.y. VTĮ 43 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimą yra atsakingas Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, o ne Vyriausybės kanceliarija.
Dėl bendradarbiavimo
Pareiškėja teigia, kad atleisdama ją iš darbo atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą. Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo įteiktas Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-3, ji nebuvo supažindinta su kuriama nauja struktūra, naujais pareigybių aprašymais ir struktūrinių padalinių nuostatais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši teisės norma reiškia, kad aktas turi būti naikinamas ne visada, kai nustatomas procedūrinis pažeidimas, o tik tokiu atveju, kai nustatomas toks esminis pažeidimas kuris įtakojo aplinkybių neobjektyvų įvertinimą ir tai sąlygojo sprendimo nepagrįstumą.
Nagrinėjant bylą nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad aplinkybės susijusios su Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. V- 3 įteikimu pareiškėjai, taip pat jos supažindinimu su nauja struktūra ir naujais pareigybių aprašymais, būtų sąlygoję kitokio nei ginčijamas įsakymo priėmimą.
Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė atsakovė, visi atsakovės gaunami ir siunčiami dokumentai, priimami įstaigos vadovo įsakymai yra registruojami Dokumentų registravimo ir vykdymo kontrolės informacinėje sistemoje DTS KONTORA. Aplinkybių, kad pareiškėjai būtų trukdoma pasinaudoti galimybėmis ir tokiu būdu susipažinti su ją dominančiais dokumentais, byloje nenustatyta.
Teismas, išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovę pažeidus karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principą įtvirtintą VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo aktualiomis nuostatomis teismas daro išvadą, kad Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. P-67 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos reikalavimas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus pareiškėjos reikalavimą pripažinti jos atleidimą iš pareigų neteisėtu, atmestini ir išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už privertinę pravaikštą.
Skundą atmetus pareiškėja neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų kompensavimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą viešame teismo posėdyje teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatos konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Atsakovė, pateikdama į bylą teismo reikalautus įrodymus, pareiškė prašymą užtikrinti dalies medžiagos, susijusios su asmens duomenimis, saugomais Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, konfidencialumą (tomas II, b.l. 43). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktuose gyvenimų aprašymuose, santuokos liudijime, diplomuose ir pan. yra su byla nesusijusių fizinių asmenų (E. P. ir L. S.) asmens duomenų, todėl siekiant apsaugoti minėtų fizinių asmenų slaptumą ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi nustatytina, kad dalis administracinės bylos medžiagos, t.y. bylos II tomo bylos lapai 48-56, 60-73, 77, yra nevieša.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos R. M. S. skundą atmesti.
Nustatyti, kad administracinės bylos Nr. I-3751-643/2013 II tomo dalis nuo bylos lapo 48 iki bylos lapo 56, nuo bylos lapo 60 iki bylos lapo 73 ir 77 lapas yra nevieša.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.