Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems K. N., A. J., A. D., D. R.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)“, krovėju, neteistas, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), o faktinė gyvenamoji vieta: J(duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos);

D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, neįgalus ir nedirbantis, teistas 2010-10-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – 90 parų arešto, teistumas išnykęs, deklaruota gyvenamoji vieta: Šiaulių miesto savivaldybė, o faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015 m. kovo 07 d. apie 13:00 val., viešojoje vietoje – parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: pašalinių asmenų akivaizdoje, baugino nukentėjusiuosius D. R., A. D. ir L. J. žodžiais ir veiksmais, tai yra konflikto metu nukentėjusiesiems D. R., A. D. ir L. J. demonstravo kirvuką mėsai kapoti, laikydamas jį rankose bei juo modamas, garsiai šaukė „norit paskersim visus po vieną“, „katras čia iš jūsų toks erelis“, „ateik čia“, o nukentėjusiesiems A. D. ir L. J. pradėjus bėgti, vaikėsi juos po parduotuvės kiemą, rankoje laikydamas kirvuką mėsai kapoti, taip sukėlė nukentėjusiesiems ir aplinkiniams didelį išgąstį ir sumaištį.

A. B. 2015 m. liepos 14 d., veikdamas vieninga tyčia, per du kartus, t. y. apie 00:30 val. ir apie 17:00 val. Šiauliuose, bute, adresu: (duomenys neskelbtini), ištempdamas iš lovos A. J. ir suduodamas jai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai A. J. dešiniojo raktikaulio lūžį, poodines hematomas skruostuose, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje nugaros dalyje, kairėje blauzdoje, kairės ausies kaušelyje, nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją A. J., nes dėl dešiniojo raktikaulio lūžio, nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

A. B. ir D. J. 2015 m. liepos 25 d. apie 20 val. bendro naudojimo 3 aukšto koridoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, A. B. sudavus K. N. vieną kartą kumščiu į veidą, ko pasėkoje jis nugriuvo, po ko bendrai sudavė ne mažiau dviejų smūgių K. N. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam K. N. kairiojo skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir kairiojo skruostikaulio lūžiu; kairiojo žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, kairiojo viršutinio žandikaulio ir apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžiu; poodine kraujosruvą kairės akies abiejuose vokuose; nosies kaulų lūžį, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. N., nes dėl kairiojo skruostikaulio, kairiojo viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio kairiojo kampo, nosies kaulų lūžių, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-03-07 dieną apie 13 valandą ėjo į parduotuvę Aibę esančią (duomenys neskelbtini) su S. U., apsipirko ir ėjo link namų, buvo išgėrę. Jis paprašė cigaretės nukentėjusiojo, matė, kad prisidegė ir paprašė, gal turi cigaretę. Jis atsakė, eik nusipirksi. Tada nukentėjusysis pradėjo pulti ant jo, tuo metu nieko nedarė, nuėjo namo, pasikvietė J. T., kuris pas jį miegojo. Su savimi dar pasiėmė mėsai kapoti kirvuką. Ėjo trise, jis, S. U. ir J. T., ėjo su nukentėjusiuoju pasišnekėti. Jie buvo dviese, tos merginos nematė. Nuėjo prie Aibės parduotuvės. Pradėjo Jonas šnekėti su jais, o jie tada į kovinę padėtį ir jis su kirviu rankoje lakstė, pradėjo gainioti juos, norėjo juos pagąsdinti, gal ir mojavo su kirvuku, šaukė, kad paskersim po vieną, kuris toks erelis. Nelabai pamena, nes buvo išgėręs, pripūtė virš 2 promilių. Jie dviese buvo, o moters jis nepastebėjo. Vienas į parduotuvę įbėgo, o kitas už kampo nubėgo, jis jį pasivijo, tada priėjo S., sako neliesk, policiją iškvies ir jie nuėjo. Jis nukentėjusįjį pasivijo, bet nieko jam nedarė, smūgių nesudavė, jis išsigandęs buvo. Kitas nukentėjusysis įbėgo į parduotuvę, pardavėja parduotuvę užrakino, negali pasakyti, ar pardavėjos matė viską. Jam S. U. liepė baigti. J. T. kur tuo metu buvo nežino, viskas labai greitai įvyko, truko 3-4 minutes. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), pripažįsta kaltu visiškai dėl šiuos nusikalstamos veikos. Tuos žodžius galėjo sakyti. Policija po 5 minučių atvažiavo, kai grįžo namo. Dėl girtumo ne viską prisimena, gėrė 7,5 laipsnių stiprų alų. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, jis išgėręs yra agresyvus. Jis vienas tik peilį turėjo, iš namų pasiėmė jį, daugiau niekas nieko nesakė. Smūgių nesudavė, nes pagalvojo, kad nereikia. Į parduotuvę nepamena ar bėgo, rankenos netikrino ar užrakinta. Jis nežino, ar parduotuvė po to dirbo, tuo metu buvo dar darbo laikas. Užsirakino, nes grėsmę kėlė jo elgesys. Per akistatą nukentėjusiųjų atsiprašė.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas A. J.

Motyvuojamoji dalis

2015-08-06 specialisto išvadoje konstatuota, kad A. J. padaryti sužalojimai: dešiniojo raktikaulio lūžis, poodinės hematomos skruostuose, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje nugaros dalyje, kairėje blauzdoje, kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą, krūtinės ląstą ir kairę blauzdą. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo raktikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. (2 t., b. l. 16 ).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. B. parodymai, kuriose jis kaltu prisipažino ir nurodė, kad būdamas neblaivus sudavė nukentėjusiajai A. J. kaltinime nurodytą smūgių skaičių, nukentėjusiosios A. J. parodymai, kuriuose nurodė, kad buvo sumušta kaltinamojo A. B., atitinka vieni kitus, kuriuos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: specialisto išvada, kita bylos medžiaga, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. B. tyčia suduodamas A. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau šešis smūgius į įvairias kūno vietas, nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją A. J., nes dėl dešiniojo raktikaulio lūžio, nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, veika teisingai kvalifikuota.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas K. N.

Kaltinamasis D. J. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltu neprisipažįsta, nebuvo toje vietoje, kuri nurodyta kaltinime, jis su drauge visada būna namuose, ir tą dieną buvo su I. namuose. Jis gyvena 4 aukšte, o konfliktas buvo 3 aukšto koridoriuje, o jis buvo tada (duomenys neskelbtini). Yra buvę konfliktų su liudytoja J., yra susipykęs, ji dantį ant jo laiko dėl šuns vedžiojimo. Dėl to, kad N. nurodo jį, tai gali pasakyti, kad mažiau reikia jam gerti. Dar gali pasakyti, kad B. tikrai grasino N. sūnėnai, ėjo į tualetą pats matė, rankose turėjo ginklus, ar peilius. B. sudavė smūgius ir dar ne vieną. Nepripažįsta kaltės, nebuvo ten ir N. nemušė, tą dieną N. nematė. Su J. apsižodžiuodavo, kai išeidavo, gal ir dėl to apšneka. N. ir pas jį girtas buvo atėjęs, jį išstūmė per duris. N. yra ir laiptinei matęs girtą nugriuvusį apsišlapinusį, ėjo ir praėjo pro šalį. Jo draugė griežta, niekur vienas nevaikšto, jei eina kur, tai kartu. Dėl kitos bylos, tai su drauge buvo apsipykęs, nelinkęs smurtauti. Tada su drauge susipyko, abu buvo išgėrę, jei pykstasi, tai tik su ja. Apie tą įvykį nieko negaliu pasakyti, tą dieną su I. namie buvo. Tą dieną pas Joną negalėjo būti, nebent girdėjo ką iš kalbų. Prie gulinčio N. nebuvo, B. nematė tą dieną. Jis dienos metu, 11 valandą išeina į valgyklą pavalgyti, o paskui būna namuose, laukia, kol draugė grįžta, 3 aukšto koridoriuje tą dieną nebuvo. Pamena, kad tą dieną dar brolis paskambino iš Anglijos, su juo kalbėjo. J. jis vis užkliūna, tai laiptinę jai prišlapina, tai nuorūkų primėto. Būna, kad eina į parduotuvę, valgyklą, tai kartais sutinka kaimynus. Jis buvo su peiliu subadytas ir jį ištiko insultas. Po to įvykio jo kairė pusė suparalyžuota, dėl to ir mažai vaikšto. Jei eina, tai su drauge, nes greitai pavargsta. Jėgų muštis neturi, rankinės didesnės nepakelia, net savo draugės neapgintų. Mano, kad jį apšneka, nes su kitais yra piktuoju. Yra 40 procentų darbingas. Su sugyventine toks ten ir smurtas, susipyko, apsistumdė ir viskas. Ji jį su viena ranka tokį žiogą gali nustumti. O jo draugė išgėrusi tuoj policiją kviečia, taip gaunasi, 14 metų jau kartu gyvena, tai neišmesi iš širdies.

Nukentėjusysis K. N. teismo posėdžio metu parodė, kad vasarą, tikslaus laiko nepamena, dienos metu adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alų prie balkono, su M. sugyventine, ji jį pasikvietė. Išėjo M. ir tie du kaltinamieji, kurie dabar sėdi salėje, jų vardų nežino, priėjo ir nežino kokiu tikslu sudavė jam smūgius. Jis buvo blaivus, gėrė alų, nuo jo neprisigersi. Nežino kuris kaltinamasis kiek smūgių man sudavė, dabar jau nepamena, neskaičiavo kiek smūgių sudavė. Nuo pirmo smūgio jis iškrito, jam sudavė mažesnis. Įsidėmėjo, J. mušė taip pat, abu jį sumušė. Nežino priežasties dėl ko jį mušė, buvo blaivus, viską prisimena. Civilinio ieškinio nebereiškia, atsisako jo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino juose parodė, kad 2015-07-25 apie 20.00 val., būdamas neblaivus, iš miesto grįžo į namus, t. y. į bendro naudojimo koridorių, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Ten jis sutiko iš matymo pažįstamą kaimynę, kurios anketinių duomenų ir gyvenamosios vietos nežino, su kuria prie balkono ėmė kalbėtis. Tuo metu koridoriuje buvo du jam iš matymo pažįstami asmenys, kuriuos jis dažnai mato jų bendrabutyje. Kur jie gyvena, tikslaus buto nežino. Tada vienas iš vyriškių, kuris buvo apie 30-35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, priėjo prie jo ir vieną kartą sudavė jam kumščiu į veidą, dėl ko jis nugriuvo ant grindų. Tuomet tas vyriškis pasilenkė prie jo ir ėmė daužyti kumščiais jam veidą. Tuo metu prie jo, gulinčio ant grindų, priėjo antras vyriškis, kuris buvo apie 30-35 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, kuris taip pat ėmė jį mušti kumščiais per veidą. Tuomet jis išgirdo, kaip moteris, su kuria jis kalbėjo, ėmė šaukti ant minėtų vyriškių ir reikalavo baigti jį mušti. Tuomet jis trumpam neteko sąmonės. Atgavus sąmonę, minėtų vyriškių koridoriuje jau nebebuvo. Atgavęs sąmonę, jis nuėjo į savo kambarį. 2015-07-26 jis kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta diagnozė - veido kaulo lūžimas. Minėti vyriškiai gyvena jo laiptinėje, tačiau kokiame aukšte ir bute, jis nežino. Vyriškius jis galėtų atpažinti. Papildomos apklauso metu K. N. parodė, kad 2015 m. liepos 25 dienos vakare, kai jis buvo sumuštas, prieš sumušimą savo namo laiptinėje susitiko kaimynę I.. I. jam pasiūlė išgerti, o jis sutiko. Jie parėjo į bendrabutį, kur savo aukšte, prie balkono, jie kartu gėrė alų. Begeriant iš jos namų išėjo I. sugyventinis M., kurio pavardės nežino, ir asmuo pravarde Š. su A.. Kaip sužinojo po atpažinimo iš nuotraukų, Š. yra D. J., o A. pavardė B. Prie jo priėjęs A., jam nieko nesakęs, trenkė su, rankoje turėtu, gelžgaliu jam į kairę veido pusę. Smūgis buvo stiprus, todėl, mano, kad, būtent, nuo šio smūgio jam lūžo veido kaulas. Po gauto smūgio jis nugriuvo ant žemės, ant nugaros. Jam nugriuvus ant žemės, Š. su A. pradėjo jį spardyti. M. nedarė nieko, o paskui kartu su I. bandė užstoti prieš Š. ir A.. Patikslina, kad ankstesnėje apklausoje jis sakė, jog jam pirmą kartą smogė kumščiu į veidą A.. Taip ir buvo, tik tiek, kad jis kumštyje laikė kažkokį gelžgalį. Kai jis nugriuvo, jam buvo suduota smūgių ir kumščiais, ir kojomis pagrinde į veidą, nors dar kliuvo kažkur į kūną, bet, kur tiksliai, negali nepasakyti. Kiek jam galėjo būti gulinčiam suduota smūgių, pasakyti negali, nes neskaičiavo. Be to, trumpam buvo praradęs sąmonę. Įvykio metu buvo išgėręs nedaug, nes su I. jie buvo išgėrę dviese tik pusę butelio alaus, o prieš tai jis visiškai nebuvo gėręs alkoholio, todėl įvykio aplinkybes labai gerai prisimena. Dėl ko jį Š. su A. sumušė, jis nežino, šie jam nieko tuo metu neaiškino. Dėl savo sumušimo jis nori pareikšti 1000 € civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes dėl sumušimo patyrė daug nepatogumų. Žandikaulis yra sutvirtintas plokštele, ir tai jam kelia nemalonius jausmus. Papildo, kad jis tikrai matė, jog jį gulintį mušė tiek A., tiek Š., o M. su I. prašė, kad jie nebemuštų. Paskui išėjo kaimynė J., kuri taip pat liepė baigti jį mušti. Tik po J. įsikišimo jį nustojo A. su Š. mušti. (2 t., b. l. 96-97, b. l. 107-108).

2015-07-26 protokole-pareiškime K. N. nurodė, kad 2015-07-25 apie 20 val. trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, jį sumušė iš matymo pažįstami du asmenys, kurie sudavė be priežasties nenustatytą kiekį kartų į veido sritį. 2015-07-26 jis kreipėsi Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas veido kaulų lūžimas. (2 t., b. l. 65-66).

2015-07-26 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu apžiūrėtas I-os laiptinės III aukšto bendro naudojimo koridorius, kur koridoriaus gale matoma spintelė, priešais kurią yra įvykio vieta. Ant grindų stebimi kraujo pėdsakai. Apžiūros metu fotografuota bei sudarytas planas-schema. (2 t., b. l. 68-75).

2015-08-11 specialisto išvadoje konstatuota, kad K. N. padaryti sužalojimai: kairiojo skruosto sumušimas pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir kairiojo skruostikaulio lūžiu; kairiojo žando sumušimas pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kairiojo viršutinio žandikaulio ir apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžiu; poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose; nosies kaulų lūžis. Kūno sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. K. N. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ir galimai paviršiais, mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. K. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairiojo skruostikaulio, kairiojo viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio kairiojo kampo, nosies kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, K. N. nustatyti kūno sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. (2 t., b. l. 83-84).

2015-08-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog K. N. buvo pateiktos atpažinimui 8 vyrų fotonuotraukos, iš kurių fotolentelėje Nr. 1 fotonuotrauka Nr. 2 buvo D. J., o fotolentelėje Nr. 2 fotonuotrauka Nr. 4 buvo A. B.. K. N. atpažino D. J., kaip asmenį, kurio pravardė Š. ir kuris jam sudavė ne mažiau 5 kartų į veidą, petį ir šoną, o A. B., kaip asmenį, kuris pradėjo jį mušti, po kurio pirmojo smūgio į veidą jis nugriuvo, o paskui dar sudavė ne mažiau 5 kartų į galvos sritį. (2 t., b. l. 101-105).

Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-25 vakare eidama prie transporto susitiko nukentėjusįjį K. N. ir kartu parėjo į bendrabutį adresu (duomenys neskelbtini), į trečią aukštą prie balkono, parsinešė litrą alaus ir ten vaišinosi. Atėjo vyriškis su kaltinamuoju A. ir A. smogė nukentėjusiajam į veidą iš kuloko, nieko nesakęs, K. pataikė į veido sritį, į akį. Po to smūgio K.tis nenugriuvo, nes sėdėjo. Po to M. T. atėjo ir ją nusitempė. Ji nespėjo sureaguoti, ten buvo keli smūgiai suduoti. M. išgirdo tą incidentą ir ją nutempė į kambarį, kitų asmenų nematė. Ryte atėjo K. su kriminalistais dėl to incidento, kad jį sumušė, tada juos apklausė. K. nurodė kas jį sumušė. K. buvo atėjęs dar prieš tai ir prašė, kad neišduotų kas jį mušė. Nežino kokiu tikslu jis po to policininkus atsivedė, jis rodė gestus, kad nepasakytų, kas jį mušė. Nežino, kodėl taip darė, faktas, kad tų asmenų bijojo. Čia ne pirmas sykis, kai jį sumuša, buvo kažkada atėjęs, kad policiją išsikviestų. A. kaltinamąjį iš matymo pažįsta, kito nepažįsta. Visą bambalį beveik buvo išgėrę alaus, be jokios priežasties mušė K., nieko nesakė ir smogė iš karto jam. Nebent prieš tai kas buvo tarp jų, kai policijos pareigūnai rodė foto atpažino tą asmenį, kuris smogė. M. išėjo iš savo nuomojamo būsto, o su juo, tuo pat metu išėjo ir A. su D., M. su kaltinamaisiais išėjo ne iš to pačio buto. Po to, kai ją M. nusivedė nebandė žiūrėti kas ten vyksta, nes ją užrakino. Nebuvo tuo adresu ramybės, eidavo duris daužydavo, nebuvo ramybės, todėl ir išsikėlė. Kaltinamųjų nepažinojo, jie jų bendrabutyje gyveno, M., ar pažinojo juos, reikia jo klausti. A. kažkada 3 aukšte gyveno, paskui išsikėlė į kitą aukštą. K. N. buvo blaivus, kai su juo susitiko.

2015-07-27 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, jog I. G. buvo pateikta atpažinimui Šiaulių AVPK kompiuterinėje duomenų bazėje esančių asmenų nuo 25 iki 33 metų amžiaus kartoteka, o atpažinimo metu I. G. atpažino A. B.. (2 t., b. . 113-115).

Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad liepą ar rugpjūtį, po pietų, tiksliai neatsimena, adresu (duomenys neskelbtini), 3 aukšto koridoriuje, netoli balkono, pradarius duris, pamatė, kad abu kaltinamuosius „k.“ ir A., A. tuo metu spyrė N., negali pasakyti kur spyrė, N. buvo ant žemės. Prie jų buvo I., M., ji pradėjo šaukti, kad gali žmogų užmušti. Matė, kad A. spyrė, „k.“ norėjo smogti, bet ji pradėjo šaukti ir jis nesudavė. Tada uždarė duris ir nieko daugiau nematė. Apie „k.“ negali nieko pasakyti, o A., kai negirtas geras žmogus, kai išgeria agresyvus palieka. „K.“ kitą kaltinamąjį vadina visi, nes jis raišas, jo vardo ir pavardės nežino. Nežino, ar „k.“ agresyvus, bet būdavo, kad šūkaudavo. Po to, toje vietoje, kur gulėjo K., buvo kraujo dėmė. Matė, kad „k.“ su ranka norėjo smogti K., ne į galvą, bet susilaikė. Kai šaukti pradėjo visi išsiskirstė, A. bėgo, „k. stovėjo“. M. 59 bute su I. gyvena. K. su I. gėrė prie balkono alų, kodėl K. sumušė nežino. A., ar mušė prieš tai K. nežino, tik kalbų buvo girdėjusi. Tuos asmenis atpažino, tai kaltinamieji. Pradžios konflikto nematė. Triukšmas truko gal 3-5 minutes. Virtuvėlėje buvo, išgirdusi triukšmą ir pradarė duris. K. su I. alų gėrė ir kaltinamieji jai atrodė išgėrę. Su I. ir M. koridoriuje susitinka. Po to įvykio I. sakė tik tiek, kad prisidirbo kaltinamieji. Nei M., nei I., jai nepasakojo kas kaip buvo. Jie visi 4 matė, kad ji juos matė.

2015-08-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog J. J. buvo pateiktos atpažinimui 8 vyrų fotonuotraukos, iš kurių fotolentelėje Nr. 1 fotonuotrauka Nr. 4 yra D. J., o fotolentelėje Nr. 2, fotonuotrauka Nr. 1 yra A. B.. J. J. atpažino D. J., kaip asmenį pravarde Š., kuris galėjo dalyvauti K. N. sumušime, o A. B. vieną kartą spyrė gulinčiam K. N. į galvos sritį. (2 t., b. l. 118-121).

2015-10-23 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp J. J. ir D. J., kurios metu J. J. patvirtino, jog 2015 m. vasarą, būdama kambaryje, koridoriuje ji išgirdo triukšmą. Pradariusi buto duris, prie balkono ji pamatė akistaton suvestą asmenį, kuris norėjo spirti ant žemės gulinčiam žmogui, bet susilaikė. Kartu su juo buvo ir A. B., kuris buvo užsimojęs kumščiu smogti K. N.. Ji ėmė šaukti, todėl jie nieko nebedarė, o pasišalino. A. B., būdamas girtas, būna labai agresyvus, todėl ji jo bijo, todėl, ji sušukusi, kad jie nebemuštų, užsidarė duris ir nebematė, kas toliau vyko. Kai koridoriuje nurimo, ji vėl išėjo į koridorių, bet jau nieko nebebuvo, o toje vietoje, kur gulėjo K. N., buvo kraujo dėmė. J. J. patvirtino, kad įvykio vietoje tikrai buvo D. J., kuris buvo agresyviai nusiteikęs K. N. atžvilgiu. Ji tiksliai neprisimena, kuris iš jų ketino spirti K. N., o kuris smūgiuoti. Tuo tarpu D. J. nesutiko su J. J. parodymais, tvirtindamas, kad jis K. N. sumušime nedalyvavo, o ir įvykio vietoje nebuvo. Be to jis yra neįgalus, nes yra po insulto paralyžiuota kairė kūno pusė, todėl jis nuskriausti K. N. negalėjo. Jis yra ramus ir nekonfliktuojantis žmogus. (2 t., b. l. 135-137).

Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti 201507-25, po pietų, būdamas namie adresu (duomenys neskelbtini) išgirdo sugyventinės I. balsą koridoriuje, ėjo ją pasiimti į namus. Ji su K. prie balkono sėdėjo. Kai jis išėjo iš kambario D. ir A. ėjo link K. ir I.. Matė, kad A. sudavė K. į veidą. Po smūgio K. nuo batų dėžės nenugriuvo, gal tik susvirduliavo. D., kad „šlubiu“ vadina po to sužinojo. Greitai viskas vyko, pamatė I., ją griebė ir tempė į namus. Tuo metu D. šalia jo stovėjo. Matė, kad A. smogė K., D. nematė, kad suduotų, nebent vėliau, jis nematė. Po to išėjo kaimynė J., daugiau nieko nematė. Triukšmo daugiau koridoriuje negirdėjo. Kraujo dėmės koridoriuje buvo prie tualeto, pagalvojo gal nuo K.. Po smūgio į veidą nepastebėjo, ar kraujas bėgo. Nematė daugiau kas ten vyko. Mano jį sumušė A., nežino dėl ko jį sumušė. K. yra anksčiau pareiškimus rašęs, sakė, kad A. buvo sumušęs. Matė A. į veidą davė, kur kliuvo nematė. A. su D. gal kiek išgėrę buvo, K. ir I. išgėrę buvo. Daugiau nieko nematė. Kai nuėjo į kambarį nieko daugiau negirdėjo, ėjau miegoti, nes iš darbo parėjo pavargęs. Kai jis išėjo iš namų, tada kaltinamieji iš kito kaimyno išėjo, jis pirmas išėjo. Jis nebandė K. apginti, pasiėmė sugyventinę ir namo ėjo. Jis matė, kaip vieną smūgį sudavė ir viskas, daugiau nematė nieko.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pati nieko nematė pati, tik iš kalbų apie įvykį žino, kai gavo J. šaukimą į teismą. Su D. J. yra tik draugai, bendro ūkio neveda. J. daug laiko pažįsta. A. B. pažįsta kaip kaimyną. Fizinės jėgos J. neturi, muštynėse nedalyvauja, nes neturi jėgos, jo kairė pusė paralyžuota, jis turi neįgalumą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja I. S. juos patvirtino juose parodė, kad ji jau 14 metų draugauja su D. J., tačiau jie nėra sugyventinai. Ji kasdien išeina į darbą bei grįžta apie 15 val. 30 min. Ką tą laiką veikia D., ji nežino, o kai grįžta D. randa namuose. Apie K. N. sumušimą ji nieko nežino. Jei D. eina pas kaimynus, ji dažniausiai eina kartu, bet pasitaiko atvejų, kad jis pas kaimynus eina vienas. Ji negali pasakyti, ką jie veikė liepos mėnesio pabaigoje. Ji nors ir negyvena kartu su D., bet dažnai būna pas jį namuose. Ji aptvarko kambarius, pagamina valgį, kadangi D. yra neįgalus, todėl pats pilnai apsitvarkyti negali, nes dalinai nevaldo kairės kūno pusės Kai D. išgeria, jam mažiau valdosi kairė ranka ir ima labiau šlubuoti kairė koja, bet, kai yra blaivus, jo tiek kairė ranka, tiek kairė koja, yra veiksmingi, nors ir yra dalinai paralyžiuoti. (2 t., b. l. 139-140)

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad būdamas neblaivus nukentėjusiajam K. N. sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, jam nugriuvus sudavė kumščiu dar du kartus į veidą, D. J. su juo nebuvo. Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiajam smūgių nesudavė, kad tuo metu buvo namuose su drauge I. ir toje vietoje nebuvo. Teismas šiuos kaltinamojo D. J. parodymus vertina, kaip pasirinktą gynybos būda siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, šie kaltinamojo parodymai yra paneigti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs ir teismas neturi pagrindo jais abejoti, juose nukentėjusysis K. N. parodė, kad pirmas smūgį sudavė A. B., o po to abu sudavė smūgius, pagrinde į veidą, kiek kuris nepamena, nes buvo praradęs sąmonę. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina Liudytoja J. J., kuri parodė, jog prie gulinčio ir kraujuojančio K. N. ji matė A. B. ir D. J., kuris buvo užsimojęs smūgiuoti nukentėjusiajam, bet jai liepus liautis smurtavus, smurtautojai daugiau nieko jos akivaizdoje nukentėjusiajam nebedarė. Liudytojos J. J. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, jie paneigia D. J. parodymus, jog jis įvykio vietoje nebuvo ir prieš nukentėjusįjį nesmurtavo. Jei J. J. turėtų tikslą apkalbėti D. J. dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tuomet ji būtų patvirtinusi, jog matė, kad D. J. prieš nukentėjusįjį smurtavo, bet ji to nepadarė, todėl D. J. teiginys, kad liudytoja J. J. jį apkalba, yra atmestinas. Kad įvykio vietoje buvo D. J., patvirtino ir liudytojai M. T. ir I. G.. Kaltinamojo D. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisme yra prieštaringi ir nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog įvykio metu jis buvo pas Joną, kuomet koridoriuje girdėjo triukšmą, o teisme jau tvirtina, jog buvo namuose su drauge I. S., tačiau teisme apklausta liudytoja I. S. parodė, kad kai ji išeina į darbą ji nežino ką veikia D. J., apie įvykį nieko nežino, tik kiek girdėjo iš kalbų, tai yra nepatvirtino, kad įvykio metu D. J. buvo namuose su ja. Kaltinamojo D. J. parodymus, kad jis yra neįgalus ir kairę savo kūno pusę dalinai valdo, todėl neturi fizinės jėgos suduoti smūgius, taip pat paneigia kaltinamasis aktas prijungtas prie bylos, kuriame D. J. kaltinamas panaudojęs fizinį smurtą prieš savo draugę I. S., teismo posėdžio metu jis nurodė, kad pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino pilnai tai yra pripažino, kad sudavė smūgius I. S. ir padarė kūno sužalojimus. Kaltinamojo D. J. kaltę taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad K. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir įvykio vietos pažiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje yra kraujo pėdsakai. Kaltinamojo A. B. parodymus dėl D. J. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, kuriuose iš pradžių nurodė, kad neatsimena ar buvo D. J., o teisme nurodė, kad nebudo D. J., teismas vertina, kaip siekį padėti kaltinamajam D. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, šie jo parodymai ir kaltinamojo D. J. parodymai prieštarauja byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumai, todėl teismas jais nesiremia ir daro išvadą, jog įrodyta, kad nusikalstamą veiką prieš K. N. padarė abu kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais.

Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog kaltinamieji A. B. ir D. J. veikdami kartu, A. B. sudavus K. N. vieną kartą kumščiu į veidą, jam nugriuvus bendrai sudavė ne mažiau dviejų smūgių K. N. į veidą, taip nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. N., nes dėl kairiojo skruostikaulio, kairiojo viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio kairiojo kampo, nosies kaulų lūžių, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, veika teisingai kvalifikuota.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. B. ir D. J. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, o nusikalstamą veiką K. N. atžvilgiu padarė dar ir veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamos veikos padarymui ir veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis neteistas, padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Administracine tvarka baustas: 2014-09-02 pagal LR ATPK 178 str. 3 d. ir 187 str. 2 d.- 320 litų (92 eurų) bauda; 2014-09-15 pagal LR ATPK 50 str. – 500 litų (144 eurų) bauda; 2014-10-06 pagal LR ATPK 178 str. 3 d. – 170 litų (49 eurų) bauda; 2014-11-24 pagal LR ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. – 400 litų (115 eurų) bauda; 2015-05-17 pagal LR ATPK 183 str. 1 d. (1 t., b. l. 118-125, 2 t. 167-168). Psichiatrinėse įstaigose nesigydė ( 2 t., b. l. 184-186). Narkologinis gydymas netaikytas ( 1 t.,b.l.185), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovėju. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydis skirtinas artimas bausmės vidurkiui. Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. dalinio sudėjimo būdu.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. J., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau teistas viena kartą, teistumas išnykęs, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Administracine tvarkas baustas: 2014-09-09 pagal LR ATPK 178 str. 2 d. – 80 litų (23 eurų) bauda; 2015-01-19 pagal LR ATPK 178 str. 3 d. – 69 eurų bauda; 2015-05-04 pagal LR ATPK 178 str. 3 d. – 43 eurų bauda. (3 t., b. l. 11-15). Psichiatrinė įskaita: 2007-10-08 - 2007-10-12 nustatyta diagnozė – psichozinis sutrikimas, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas; 2008-06-16 diagnozuotas priklausomybės sindromas alkoholiui; 2015-07-21 – 2015-07-22 diagnozuoti kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. (3 t., b. l. 17-19). Narkologinis gydymas netaikytas. (3 t., b. l. 17-19), nedirbantis, turi neįgalumą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui ir bendrininkų grupėje. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydis skirtinas artimas bausmės vidurkiui.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 81,27 (aštuoniasdešimt vieno euro 27 centų) eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už suteiktas A. J. gydymo paslaugas, ieškinys yra realus ir pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl jis tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo A. B. Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 868,72 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 72 centų) eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už suteiktas K. N. gydymo paslaugas, ieškinys yra realus ir pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl jis tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamųjų A. B. ir D. J. lygiomis dalimis po 434,36 (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 36 centus) Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusysis K. N. byloje buvo pareiškęs 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio teismo posėdžio metu atsisakė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nusyja su darbu bei dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d., 1p., 3 p.);

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas A. J.) ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nusyja su darbu bei dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d., 1p., 3 p.);

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas K. N.) ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nusyja su darbu bei dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d., 1p., 3 p.);

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nusyja su darbu bei dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d., 1p., 3 p.);

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-03-07 iki 2015-03-08, nuo 2015-07-15 iki 2015-07-16 įskaitant dvi dienas, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas K. N.) ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d., 1p.).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą, paskirtą D. J., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos 81,27 (aštuoniasdešimt vieno euro 27 centų) eurų civilinį ieškinį už suteiktas A. J. gydymo paslaugas ir priteisti iš kaltinamojo A. B. Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos 868,72 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 72 centų) eurų civilinį ieškinį už suteiktas K. N. gydymo paslaugas ir priteisti iš kaltinamųjų A. B. ir D. J. lygiomis dalimis po 434,36 (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 36 centus) eurus Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Procesą dėl K. N. 1000 eurų civilinio ieškinio, nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su parduotuvės vaizdo įrašu, laikomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.