Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: G. R., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. R.. Santuokoje su A. R. gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Testamento sutuoktinis nepaliko. Po A. R. mirties palikimo priėmimo faktas nėra registruotas. Kuomet pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, jai buvo paaiškinta, kad yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė. A. R. turėjo sūnų iš pirmos santuokos G. R.. A. R. vardu liko registruotas turtas: 1/6 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto A. R. vardu; 0,3066 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs A. R. ir pareiškėjai, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinio mirties pareiškėja rūpinosi visu likusiu turtu, tiek kilnojamuoju, tiek nekilnojamuoju, neišskirdama sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. prižiūrėjo žemės sklypą, jį naudojo pagal paskirtį, nušienaudavo, sodino ir sėjo daržoves. Ūkinio pastato dalimi naudojosi kaip sandėliavimo patalpa. Pranešimai dėl žemės mokesčio jai nebuvo siunčiami, nes pensijinio amžiaus žmonėms, turintiems mažiau nei 3,00 ha žemės, mokesčiai nepriskaičiuojami. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes teismo sprendimo šioje byloje pagrindu, įgis teisę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po sutuoktinio A. R. mirties užvedimo, gauti nuosavybės teisės liudijimą į jai priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į sutuoktiniui priklausiusią turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dalį.

Teismo posėdžio metu D. R. prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad namą buvo nusipirkusi už pinigus, gautus už parduotą asmeninį (paveldėtą) butą, todėl manė, kad po vyro mirties jai nereikia niekur kreiptis, todėl nesikreipė į notarą po vyro mirties. Vėliau paaiškėjo, kad yra dar sandėliukas likęs, kuris buvo priklausinys buto, priklausiusio jos sutuoktiniui, kurį jis prieš mirtį pardavė. Taip pat yra bendrai žemę pirkę. Kadangi yra dalis turto bendrojoje jungtinėje nuosavybė pirkta, reiškiamas pareiškimas. Po vyro mirties ji faktiniu valdymu priėmė ir valdė namą, ūkinį pastatą, viralinę, žemės sklypą. G. R. nepretenduoja į šį turtą, tėvas jam yra davęs turto, o jis niekada nepadėjo prižiūrėti tėvo turto dalies, atvažiuodavo tik švenčių proga, o po tėvo mirties neatvažiavo nei vieno karto.

Liudytojas G. J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta pareiškėjo šeimą, nuo seno buvo kaimynai, jis buvo jo (duomenys neskelbtini). D. R. su A. R. kartu gyveno, kartu viską tvarkė, dirbo. Po jo mirties D. R. su vaikais tvarkė, prižiūrėjo likusį turtą. Žino, kad po A. R. mirties liko (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas virtuvėlė, namas, ūkinis pastatas prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Abejonių nekilo, kad pareiškėja rūpinosi likusiu turtu.

Suinteresuoti asmenys G. R. ir VĮ „Turto bankas“ prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismo šaukimai šiems asmenims įteikti tinkamai (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini). A. R. santuokoje su D. R. gyveno nuo (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 24 d. VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro išrašas įrodo, kad testatoriaus ir (arba) palikėjo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (A. R.), vardu testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų bei pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. VĮ „Registrų centro“ gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. sutuoktinė D. R., jo vaikas G. R.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad A. R. priklauso 1/6 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo ­ pardavimo sutartį pagal LR 1991­05­28 Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 0,3066 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. R. ir pareiškėjai, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo ­ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo ­ pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, jos atstovės advokatės paaiškinimai, taip pat suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. R. po sutuoktinio (turto palikėjo) mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus A. R. ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. D. R. po sutuoktinio mirties toliau rūpinosi visu likusiu turtu, tiek kilnojamuoju, tiek nekilnojamuoju, valdė jį kaip savo. A. R. vaikas G. R., kuris yra pirmosios eilės įpėdinis, nereiškė pretenzijų dėl palikimo priėmimo, sutinka su pareiškimu. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja D. R. po sutuoktinio A. R. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė D. R..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.