- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-850-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03828-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
- Pareiškėjas
- VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės
- Advokatai
- Jolita Urbaitytėdėl
Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. J. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai gydyti A. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė kreipėsi į teismą, remdamasis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ) 28 straipsniu, ir prašė leisti priverstinai gydyti A. J., kilus grėsmei, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui. Nurodė, kad paciento esama psichopatologija yra nuspalvinta afekto, aktuali, lemia paciento elgesį, todėl pacientas yra neprognozuojamo elgesio ir socialiai pavojingas.
Suinteresuotam asmeniui A. J. teismo posėdyje atstovavusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Jolita Urbaitytė dėl atstovaujamojo priverstinio gydymo būtinumo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą patenkino – leido A. J. priverstinai gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vieną mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 2 d. Teismas rėmėsi 2016 m. vasario 3 d. Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kurioje pagrįstas A. J. priverstinio gydymo būtinumas bei patvirtinta, kad jis yra informuotas apie kreipimąsi į teismą dėl priverstinio jo gydymo. Teismas įvertino aplinkybę, kad pacientas kliedi dėl aplinkinių nuolat jam ir jo turtui daromos žalos ir dėl to nuolat skundžiasi policijai bei pyksta, kad policija nesiima veiksmų. Tokia paciento psichikos būklė kelia pavojų, jog jis pats imsis neadekvačių pavojingų veiksmų prieš aplinkinius. Teismas įvertino aplinkybę, kad dėl dabartinės psichinės būklės pacientas pats negali priimti sprendimo dėl sutikimo būti priverstinai gydomas. Teismo posėdžio metu išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus apie A. J. psichinę būklę bei elgesį bei įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad A. J. psichikos būklė atitinka sunkiai psichikos ligai būdingus simptomus, ir dėl tokios būklės pacientas gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių gyvybei ar sveikatai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį. Nurodė, kad neserga jokia psichine liga. Tai patvirtina, kad jis yra sėkmingai ūkininkaujantis ūkininkas. Be to, turi šeimą, išlaiko dukrą. Nebuvo ir nėra jokių nusiskundimų, kad būtų kam nors grasinęs, užpuolęs ar ką nors sužalojęs. 2016-02-08 A. J. gydytoja jo dukrai V. J. ir pažįstamam J. R. nurodė, kad diagnozė A. J. dar nenustatyta, todėl pareiškėjas neturėjo teisės prašyti teismo suinteresuotam asmeniui paskirti priverstinį gydymą. Dėl pervargimo nuo darbų A. J. sutinka gydytis ambulatoriškai. Atskirajame skunde nurodyta, kad tikslinga apklausti liudytojus V. J. ir J. R..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė prašo apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą nutraukti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 582 str. 6 d., kadangi įstatymas nenumato, kad dėl teismo nutarčių, priimtų supaprastinto proceso tvarka, būtų galima pateikti atskirąjį skundą. Dėl šios priežasties A. J. atskirasis skundas neturėjo būti priimtas. Teismo nutarties nuostata, kad nutartis yra skundžiama, daro žalą paciento psichinei sveikatai, kadangi pacientas nesutinka su priverstiniu gydymu, ir tai provokuoja pacientą teismo nutartį apskųsti. Visos apskųstos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys Vilniaus apygardos teismo buvo nagrinėjamos pacientus iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės jau išrašius. Tai patvirtina, kad tokios teismo nutartys negali būti skundžiamos. Nustačius septynių dienų nutarties apskundimo terminą, susidaro situacija, kai pacientas tikisi teismo nutarties panaikinimo, tačiau realiai jo prašymas nagrinėjamas, gydymo įstaigą jau palikus. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad pacientą apžiūrėjo trijų gydytojų konsultacinė komisija. Paciento sveikatos būklės įvertinimas yra objektyvus, pagrįstas teisės aktais ir gydytojų profesionalumu.
Paaiškinimu dėl pareiškėjo atsiliepimo suinteresuotas asmuo prašo jo atskirąjį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos psichiatrai tebedirba sovietinės psichiatrijos metodais, yra nekritiški, nepripažįsta kitokios nuomonės ir netoleruoja žmogaus teisių ir laisvių bei kitokių įsitikinimų.
Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens advokato prašymas išreikalauti iš pareiškėjo dokumentus, kad 2016 m. kovo 2 d. A. J. išrašytas iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir jo ligos išrašą, patvirtinantį sveikumą, išrašant iš ligoninės, kadangi šie įrodymai turi esminės reikšmės, nagrinėjant atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pareiškėjas nurodė, kad teismo nutartis išduoti leidimą apeliacine tvarka neskundžiama, todėl apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens pateiktą atskirąjį skundą turi būti nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje paduotas dėl teismo nutarties, kuria sprendžiamas vienos iš pagrindinių asmens teisių - teisės į laisvę ir asmens neliečiamumą – klausimas. Atsižvelgiant į šio klausimo svarbą, konstatuotina, jog vien aplinkybė, kad dėl būtinybės užtikrinti proceso operatyvumą pirmosios instancijos teismas šį klausimą sprendžia supaprastinto proceso tvarka, nesudaro pagrindo suinteresuotam asmeniui užkirsti kelią siekti, kad priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Aplinkybė, kad šis klausimas apeliacinės instancijos teismo paprastai yra sprendžiamas, jau pasibaigus priverstiniam suinteresuoto asmens gydymui, taip pat nėra pakankama teigti, kad pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo, priimto šiuo klausimu, teisėtumas ir pagrįstumas apskritai negali būti vertinamas ar kad toks vertinimas nėra tikslingas. Nors tiesioginių teisinių pasekmių apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl priverstinės hospitalizacijos, esant pasibaigusiam priverstinės hospitalizacijos terminui, neturėtų, tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad asmuo priverstinai hospitalizuotas buvo neteisėtai, šis procesinis sprendimas galėtų turėti netiesioginių teisinių pasekmių – priverstinai hospitalizuotas asmuo turėtų teisinį pagrindą kreiptis į teismą, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo iš asmenų, dėl kurių kaltės jis buvo neteisėtai hospitalizuotas (PSPĮ 31 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. PSPĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui (PSPĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taigi PSPĮ nustato būtinas sąlygas priverstinei hospitalizacijai, t. y. sunki psichinė liga, asmens atsisakymas būti hospitalizuotu ir reali grėsmė sveikatai ar gyvybei.
Bylos medžiaga patvirtina, kad apelianto (paciento) psichikos būklę vertino gydytojų konsultacinė komisija, kuri 2016 m. vasario 3 d. išvadoje nurodė paciento diagnozę – nepatikslinta neorganinė psichozė - bei pažymėjo, jog pacientas sutikimo gydytis nepasirašo, savo būsenai nekritiškas. Gydytojų konsultacinė komisija nurodytoje išvadoje konstatavo, kad esama psichopatologija yra nuspalvinta kliedesių, aktuali, lemia paciento elgesį, todėl pacientas yra neprognozuojamo elgesio, socialiai pavojingas, gali padaryti žalą savo bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Taigi 2016 m. vasario 3 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje buvo nustatytos visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. Ši išvada kartu su byloje nustatyta aplinkybe, kad suinteresuotas asmuo į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę buvo atvežtas greitosios pagalbos ir policijos, taip pat paneigia apelianto atskirojo skundo argumentą, kad nebuvo ir nėra jokių nusiskundimų, kad jis būtų kam nors grasinęs. Be to, pats apeliantas teismui pateiktame paaiškinime nurodė, kad policijos pareigūnams pasakė žinąs juos kompromituojančius faktus, kas apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintina, kaip grasinimas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsultacinės komisijos išvadas dėl paciento psichikos būklės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra sėkmingai ūkininkaujantis ūkininkas bei kad turi šeimą ir išlaiko dukrą, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad gydytojų konsultacinės komisijos išvados yra nepagrįstos.
Suinteresuoto asmens advokatas apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti iš pareiškėjo dokumentus, kad 2016 m. kovo 2 d. A. J. išrašytas iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir jo ligos išrašą, patvirtinantį sveikumą, išrašant iš ligoninės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytus dokumentus išreikalauti iš pareiškėjo yra netikslinga, kadangi, natūralu, jog po mėnesį laiko trukusio gydymo apelianto (paciento) būklė yra geresnė. Šiuo atveju svarbi paciento būklė pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl leidimo išdavimo bei skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu. Todėl nesutiktina su suinteresuoto asmens advokato motyvu, kad prašomi išreikalauti įrodymai turi esminės reikšmės, nagrinėjant šį atskirąjį skundą, ir prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.