Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. T. ir V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. T. ir J. T. patikslintą ieškinį atsakovams H. V., V. V., A. V., D. H., tretiesiems asmenims Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei J. V., UAB DK „PZU Lietuva“ dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei pažeistų teisių gynimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai V. T. ir J. T. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia Pirkimo - pardavimo sutarties, patvirtintos 2006-11-07 Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarės J. V., notarinio reg. Nr. JV-16908, dalį, kuria tarp V. T., J. T. (Š.), H. V., V. V. ir A. V. buvo nustatyta 2525 kv.m. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka; 2) nustatyti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką, vadovaujantis M. R. įmonės „Lituka" 2009 m. atliktu projektiniu pasiūlymu, nurodant, kad šiuo sklypu bendraturčiai naudosis šia tvarka: sklypu A/0,0909 kv.m. naudosis atsakovas A. V.; sklypu B/0,1383 kv.m. naudosis H. V. ir V. V.; sklypu C/0,0203 kv.m. naudosis bendrai V. T. ir J. T. (0,008516 kv.m.) bei H. V. ir V. V. (0,011784 kv.m.); sklypu D/0,030 kv.m. naudosis V. T. ir J. T.; bendro naudojimo takais (viso 0,0015 kv.m.), pažymėtais E (0,003 kv.m.) ir F (0,0012 kv.m.) naudosis bendrai V. T., J. T., V. V. ir H. V.; 3) įpareigoti atsakovus A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bei H. V., a.k. (duomenys neskelbtini), atstatyti valdoje (duomenys neskelbtini). jų savavališkai nugriautus prie namo rytinės pusės buvusius laiptus su stogine, buvusį šiltnamį 8Ilg bei stoginę 5Š1g pagal viešajame registre įregistruotus šių statinių kadastrinius matavimus per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovus A. V. ir H. V. panaikinti (nugriauti) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). visas esančias tinklo tvoras per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad šalys yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. 2006 m. lapkričio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi buvo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka (1 t., b.l. 8-13). Šalys, pasirašydamos minėtą sutartį sutiko su sutartyje nurodytomis sąlygomis, suprato savo veiksmus, todėl notarei, tvirtinant žemės sklypu naudojimosi tvarką neiškilo jokių klausimų dėl šalių nesąžiningumo, nes šalys išreiškė norą laisva valia, jokių prieštaravimų nereiškė, susipažino su nustatytomis žemės sklypo ribomis (1 t., b.l. 16). Teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, nurodė, kad po sandorio sudarymo neįvyko jokių juridinių faktų, kurie suteiktų pagrindą keisti Pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką. Be to, byloje teismas nustatė, kad ieškovams bendros dalinės ir asmeninės nuosavybės priklausantys statiniai šiai dienai neegzistuoja, nes buvo pašalinti dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o kiti statiniai jau ilgą laiką yra naudojami ne pagal paskirtį. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

Dėl nugriautų statinių atstatymo, teismas nustatė, kad ieškovai prašė įpareigoti atsakovus A. V. bei H. V. atstatyti valdoje (duomenys neskelbtini) jų savavališkai nugriautus prie namo rytinės pusės buvusius laiptus su stogine, buvusį šiltnamį 8Ilg bei stoginę 5Š1g pagal viešajame registre įregistruotus šių statinių kadastrinius matavimus per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tiek atsakovai, tiek liudytojai R. Š. ir R. R. nurodė, kad minėtų statinių faktiškai nebuvo, jie buvo sugriuvę, jų faktinė būklė kėlė tiesioginį pavojų aplinkiniams. L. R. J. patvirtino, kad šiltnamio stiklai buvo išdaužyti, statinių konstrukcijai buvo būtinas remontas. L. R. R. nurodė, kad pats padėjo pašalinti stoginę virš įėjimo bei sugriuvusių laiptelių liekanas. Teismas, ieškinio reikalavimą dėl nugriautų statinių atstatymo atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl tinklo tvorų valdoje nugriovimo, teismas nustatė, kad ieškovai prašė įpareigoti atsakovus A. V. ir H. V. panaikinti (nugriauti) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) visas esančias tinklo tvoras per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovai savavališkai aptvėrė ieškovų naudojimui paskirtą žemės sklypo dalį tinkline tvora, dėl ko ieškovai negali laisvai naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu: prieiti prie gyvenamojo namo pusės, kur yra ieškovų langai, antros lauko durys, dujų skaitiklis. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, tiek atsakovai, tiek liudytojai R. J., D. S., R. R. nurodė, kad dar 2007 m. H. V. pakeitė ankščiau sklype buvusią susidėvėjusią tvorą modernia bei aukštesne (1,4 m). Sumontavus minėtą tvorą šalių žodiniu susitarimu buvo nuspręsta, kad ieškovai prie jiems priklausančių patalpų, langų, durų, dujų skaitiklio galės laisvai ir nevaržomai patekti per nerakinamą bendros dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo rūsio koridorių. Teismas pažymėjo, kad nauja tvora buvo pastatyta vietoj seniau stovėjusios tvoros, kuri buvo susidėvėjusi. Ligi tol ieškovai dėl senos tvoros jokių pretenzijų atsakovams nereiškė. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad ieškovai laiko du didelius agresyvius šunis, kurie gali kelti realų pavojų netoliese esančių žmonių sveikatai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs patikrinimą, savavališkos statybos fakto nenustatė (1 t., b.l. 174-175).

Ginčijama sutartimi patvirtinta žemės sklypu naudojimosi tvarka akivaizdžiai pažeidžia ieškovų kaip bendraturčių teises. Sandoriu nustatytos žemės sklypu naudojimosi tvarkos nuo pat jos patvirtinimo nesilaikė ir patys atsakovai. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta ir notarės patvirtinta pažeidus CK 4.72, 4.81 str. l d., 4.93 straipsnių reikalavimus bei Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios ginčų kategorijos bylose, todėl būtinybė nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką atsirado ne tik dėl šalių nesutarimų, bet ir dėl neracionalių ankstesnio susitarimo sąlygų, dėl kurių ieškovai gali patekti prie jiems priklausančių statinių bei gyvenamojo namo priklausinių tik per atsakovams paskirtas naudotis žemės sklypo dalis. Iš pačios notarės teismui pateikto plano (1 t. b.l. 130) akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu su juo susipažinęs tik atsakovas H. V., kurio iniciatyva buvo ruoštas šis planas. Vėliau, po notariškai patvirtintos sutarties, atsakovai suklastojo V. T. parašą ant plano (1 t. b.l. 16) ir šis klausimas sprendžiamas atliekant ikiteisminį tyrimą. Notarė patvirtino tokią žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovai neturi net galimybės naudotis žemės sklypu po savo buto langais, kas mėnesį turėtų prašytis atsakovų H. V. ir V. V., kad jie leistų nusirašyti dujų skaitiklio, esančio ant namo lauko sienos, parodymus, įvertinant tai, kad šalių santykiai pastoviai konfliktiški.

Pasinaudodami notarės patvirtinta neteisėta sutartimi dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovai savavališkai, be ieškovų sutikimo nugriovė prie namo rytinės pusės buvusius laiptus, kuriais ieškovai patekdavo į įsigytas patalpas name, virš durų buvusią stoginę (1 t. b.l. 25), šiltnamį, plane pažymėtą indeksu 5Šlg, priklausantį tik ieškovams bei stoginę, pažymėtą indeksu 8Ilg, kurios 42/100 dalys priklausė ieškovams. Atmesdamas reikalavimą teismas vadovavosi atsakovų liudytojų R. Š. ir R. R., ieškovo liudytojo R. J. parodymais, net nevertindamas tai, kad šių liudytojų parodymai nesutampa su pačių atsakovų aiškinimais teisme. Tai, kad laiptai, kurie buvo sandorio sudarymo metu ir kuriais naudojosi ieškovai bei virš jų stoginė buvo sandorio metu ir buvo panaikinti 2009 metais, patvirtina byloje užfiksuoti nugriovimai kadastriniuose duomenyse 2009 07 02 (t1, bl. 26, 28). Teismas visiškai nevertino tai, kad 2006 11 07 sandoriui sudaryti, notarei buvo pateikta registro pažyma, kurioje nurodyta, kad viešajame registre įregistruoti minėti ginčo pastatai ir nurodyta jų vertė sandorio sudarymo dieną (1 t. b.l. 135 - 136). Tai, kad ginčo statiniai nebuvo nugriauti ir kad juos įsigijo V. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. T., patvirtina notarės J. V. surašytas 2007 11 07 Turto perdavimo - priėmimo aktas (1 t. b.l 131 - 132). Š. T. perdavimo - priėmimo aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar atsakovų užginčytas.

Atsakovai be bendraturčių sutikimo, pažeisdami CK 4.75 str., 4.83 str. 1 d., STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatė apie 1,6 m. ir 2 m. aukščio vielos tinklo tvoras, izoliuodami gyvenamąjį namą lAlp iš visų pusių (1 t. b.l. 91 - 92), tuo užkirsdami ieškovams bet kokias galimybes įeiti į jiems priklausančias patalpas iš namo kairės pusės, prieiti prie dujų skaitiklio įvado, 4-ių šulinių, stoginės, šiltnamio, apeiti aplink namą ir pan. Teismas, atmesdamas ieškinį šioje dalyje nurodė, kad atlikus patikrinimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius savavališkos statybos fakto nenustatė (1 t. b.l. 174- 175). Teismo išvada prieštarauja minėtame rašte nurodytiems teiginiams. Jame aiškiai nurodyta, kad atliktiems atsakovo H. V. veiksmams (tvorų statymui) statybos leidimas nereikalingas, tačiau turi būti gautas rašytinis bendraturčių sutikimas. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustato Civilinis kodeksas. Susitarimo statyti bendroje valdoje tinklo tvoras ieškovai ir atsakovai nesudarė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovų H. V., V. V. ir A. V. atstovas advoktas K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2006-11-07 sutarties pasirašymo metu, t.y. naudojimosi tvarkos turtu tvirtinimo momentu, ieškovų J. T. ir V. T. įsigyjamas turtas ieškovams dar nepriklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai yra ieškovė J. T. dar nebuvo įsigyjamo turto bendrasavininkė. CK 3.92 str. 3 dalies pagrindu yra preziumuojama, kad ieškovui V. T., sudarant 2006-11-07 sandorį, buvo suteiktas jo sutuoktinės J. T. sutikimas tiek turtui bendron sutuoktinių nuosavybėn įsigyti, tiek susitarti, kokiomis sąlygomis ir tvarka įsigyjamas turtas bus sutuoktinių (ieškovų) naudojamas santykyje su kitais bendrasavininkiais. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu patvirtinant žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovės rašytinio sutikimo nereikėjo. Šalys dėl žemės naudojimosi tvarkos susitarė jau prieš daugiau nei keturis metus, jį patvirtino notariškai, tad šio susitarimo privalo laikytis. Be to, dar 2007-10-24, visų bendraturčių, t.y. J. ir V. T., H. V., A. V. ir V. V., vardu Kauno r. S. U. skyriui buvo pateiktas prašymas detaliajam planui atlikti, su tikslu padalinti sklypą adresu (duomenys neskelbtini), į 4 sklypus, nekeičiant pagrindinės tikslinės kitos žemės naudojimo paskirties. Tuomet, t.y. praėjus beveik metams po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovams nekilo pretenzijų dėl tariamai neracionalios ar net nesusitartos žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

Teismui pateiktas UAB „Architektų pastogė" 2007-07-20 parengtas statinių išdėstymo planas, kuriame matosi, jog ginčo statinių nėra, bei liudininkų parodymai patvirtina, kad prašomi atstatyti statiniai, pasirašant 2006-11-07 pirkimo-pardavimo sutartį, faktiškai jau neegzistavo, t.y. ieškovai žinojo, kad perka nekilnojamąjį turtą be ginčo statinių. Ieškovų ieškinyje keliamo reikalavimo, nepažeidžiant statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų, nei atsakovai, nei ieškovai įvykdyti negalėtų. Teismas tenkindamas taip suformuluotą ieškovų reikalavimą pažeistų ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatą, nustatančią, jog neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo.

Taip pat atsiliepime nurodo, kad nauja tvora buvo pastatyta seniau stovėjusios, tik surūdijusios ir susidėvėjusios vielos tvoros vietoje, dėl kurios ieškovai niekada jokių pretenzijų nereiškė daugiau kaip trejus metus - iki 2010-12-04 patikslinto ieškinio pateikimo. Todėl atsakovai pagrįstai prašė Teismo taikyti įstatymų nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui. Ieškovams priskirtoje žemės sklypo dalyje yra nuolat paleidžiami agresyvūs nekontroliuojami šunys, taip pat įvertindami, jog naujos tvoros yra pastatytos seniau buvusių susidėvėjusių tvorų vietoje, dėl kurių ieškovai niekada nepriekaištavo, o tai reiškia, kad rašytiniai sutikimai nebuvo privalomi, reikalavimą tvoras nugriauti laiko nepagrįstais. Bendraturčiai pas notarą atvyko tikslingai – tai yra išreikšti savo valią. Kai bendraturčiai išreiškia savo valią dėl būtent tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, prieštaravimų nereiškia bei susipažįsta su nustatyta naudojimosi tvarka, niekas negali prieštarauti tokiai šalių valiai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises bei žemės naudojimosi sklypu tvarką. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo proceso taisyklių bei kitų procesinės teisės normų kaip yra nurodoma ieškovų J. T. ir V. T. apeliaciniame skunde. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pasisakė dėl visų ieškovų J. T. ir V. T. ieškinyje nurodytų argumentų, todėl bylą išnagrinėjo visapusiškai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovu apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal su notare J. V. sudarytą draudimo sutarti, nes nenustatyta bei neįrodyta notarės J. V. civilinė atsakomybė bei reikalavimas neatitinka visu Taisyklių 8 punkte numatytu draudžiamojo įvykio sąlygų/kriterijų. Atitinkamai, trečiajam asmeniui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarė J. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai remiasi CK 3.92 str. 4 d. nuostatomis, kadangi Sutarties sudarymo metu V. T. buvo ne nekilnojamojo turto pardavėjas, bet pirkėjas, todėl ne Sutarties sudarymui, o bet kokiam jos sąlygų keitimui būtų reikalingi abu sutuoktiniai, kaip kad yra įtvirtinta pagal CK 3.92 str. 4 d. nuostatas. Teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad J. T. žinojo apie Sutarties sudarymą nuo pat pirmos sandorio sudarymo dienos, tačiau ieškinį dėl Sutarties dalies, kuria nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, nuginčijimo pareiškė tik praėjus daugiau, nei 4 metams. Ieškovas V. T., kaip ir kiti bendraturčiai, pasirašytinai patvirtino, kad visos Sutarties sąlygos, įskaitant ir žemės naudojimosi tvarkos, buvo nustatytos niekam neverčiant, be apgaulės, laisva kiekvienos šalies valia, kiekvienai Sutarties šaliai žinant visas Sutarties sudarymo aplinkybes. Kadangi Sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka visus įstatymų reikalavimus, yra teisėta, tai ieškininiai reikalavimai dėl Sutarties dalies panaikinimo buvo pagrįstai atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2006-11-07 Pirkimo-pardavimo sutartimi A. V., D. K. ir H. V., V. T. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. V. parduoda H. V. 40/2525 dalį ir V. T. 137/2525 dalį iš pardavėjui nuosavybės teise priklausančios 1086/2525 dalies 0,2525 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o H. V. ir V. T. perka aukščiau minėtas žemės sklypo dalis. Be to, pagal minėtą sutartį D. K. parduoda jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 42/100 dalis gyvenamojo namo, 42/100 dalis gyvenamojo namo priklausinio: kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių ir pastatą – šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), o V. T. savo ruožtu perka minėtą turtą (1 t., b.l. 8-13). Minėtos sutarties 4.2 punkte buvo nustatyta žemės sklypo bei gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai atmestini dėl sekančių motyvų. CK 3.88 str. 1 d. p. nustatyta, kad bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.92 str. 3 d. nustatyta, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Įstatymai nenumato, kad sudarant nekilnojamojo turto įsigijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sandorį privalo dalyvauti abu sutuoktiniai, ar kad būtų reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė J. T. naudojosi nekilnojamuoju turtu ir jokių pretenzijų dėl netinkamos nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nepareiškė. CK 3.96 str. 1 d. numato, kad sandoriai sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Ieškovė nesutikdama su pirkimo-pardavimo sutartimi per įstatymo nurodytą terminą nereiškė ieškinio dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, tame tarpe ir savo sutuoktiniui V. T. tuo pagrindu, kad jos sutuoktinis sudarė sandorį priešingą jos interesams ir pažeidžiantį ieškovės J. T. teises. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. lapkričio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka (t.1, b.l. 8-13). Šalys, pasirašydamos minėtą sutartį sutiko su sutartyje nurodytomis sąlygomis, suprato savo veiksmus, susipažino su nustatytomis žemės sklypo ribomis. CK 4.72 str. 1 d. numatyta, kad nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nesibaigia. Po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą, todėl įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Esant šioms įstatymo nuostatoms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po sandorio sudarymo neįvyko jokių juridinių faktų, kurie suteiktų pagrindą keisti pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams bendros dalinės ir asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai neegzistuoja, nes buvo pašalinti dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o kiti statiniai ilgą laiką yra naudojami ne pagal paskirtį. Esant šiems bylos duomenims darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia ieškovų teisėtų interesų ir nėra pagrindo keisti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų reikalavimo įpareigoti atsakovus A. V. bei H. V. atstatyti valdoje (duomenys neskelbtini) jų savavališkai nugriautus prie namo rytinės pusės buvusius laiptus su stogine, buvusį šiltnamį 8I1g bei stoginę 5Š1g pagal viešėjame registre įregistruotus šių statinių kadastrinius matavimus per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino tai, kad 2006 11 07 sandoriui sudaryti buvo pateikta registro pažyma, kurioje nurodyta, kad viešajame registre įregistruoti minėti ginčo pastatai ir jų vertė nurodyta sandorio sudarymo dieną (t.1, b.l. 135-136). 2007 11 07 turtas buvo perduotas pagal turto perdavimo-priėmimo aktą (t1, b.l. 131-132). Įsigytas turtas po sandorio sudarymo buvo įregistruotas viešėjame registre.

Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus reikšminga yra tai, kad pirmosios instancijos teismas analizavo apklaustų liudytojų parodymus bei jais rėmėsi atmetant šį ieškinio reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai, o taip pat liudytojai R. Š. bei R. R. patvirtino, kad minėtų statinių faktiškai nebuvo, jie buvo sugriuvę, jų faktinė būklė kėlė tiesioginį pavojų aplinkiniams. L. R. J. patvirtino, kad šiltnamio stiklai buvo išdaužyti, statinių konstrukcijai buvo būtinas remontas. L. R. R. nurodė, kad pats padėjo pašalinti stoginę virš įėjimo bei sugriuvusių laiptelių liekanas. N. V. T. bei liudytojai R. J., D. S. teigė, kad statiniai – šiltnamis, stoginė ir stogelis bei laiptai prie šoninio įėjimo buvo, tačiau atsakovai H. V., A. V., V. V. bei liudytojai R. R., R. Š. teigė, kad ieškovams įsigijus namų valdos dalį, stogelis virš įėjimo, šiltnamis ir stoginė jau buvo nugriauti. L. R. R. parodė, kad, kad jis pats 2006 metų rudenį padėjo tvarkyti namo įvaizdį, nupjovė laisvai plevenančią stogelio skardą, kuri kėlė grėsmę saugumui,, atsakovas A. V. nurodė, kad jis pats prieš dvidešimt metų buvo pastatęs šiltnamį, tačiau jis buvo nenaudojamas, apgriuvęs, 2005 metų žiemą buvusi vėtra išdaužė stiklus, sulinko rėmas, todėl jis pats 2006 metų vasarą jį galutinai sutvarkė ir išvalė nuolaužas, namų valdos pirkimo-pardavimo metu šiltnamio jau nebuvo, tai patvirtina 2007 07 20 UAB „Architektų pastogė“ patvirtintas Statinių išdėstymo planas (t.2, b.l. 22). Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad netikėti tokiais parodymais ir planu nėra pagrindo, todėl padarė išvadą, kad ieškovų prašomų atstatyti statinių pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu jau nebuvo.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta ir notarė J. V., kuri patvirtino, kad šalys sandorio sudarymo metu nurodė, kad turtas buvo, bet kai kurie papildomi statiniai buvo fiziškai susidėvėję, sunykę ir nenaudojami, šalys tvirtino, kad priklausiniai nei vienos, nei kitos šalies nėra naudojami, todėl buvo perleista ideali namo dalis su tokia pačia priklausinių dalimi, nes nebuvo įmanoma perleisti gyvenamojo namo dalies, neperleidžiant atitinkamos priklausinio dalies.

Be to, ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai be bendraturčių sutikimo bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatė 1,6 m. ir 2 m. aukščio vielos tvoras, izoliuodami gyvenamąjį namą iš visų pusių, tuo užkirsdami ieškovams bet kokias galimybes įeiti į jiems priklausančias patalpas iš namo kairės pusės, prieiti prie dujų skaitiklio įvado , keturių šulinių, stoginės, šiltnamio, apeiti aplink namą ir pan. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad jau šios bylos nagrinėjimo metu, nesant ieškovų namuose, atsakovai 2011 m. birželio 4-5 dienomis (savaitgalyje) nuardė senas tinklo tvoras ir pastatė naujas ir tai užfiksuota antstolio S. U. 2011 06 06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Tačiau pirmosios instancijos teismas remdamasis liudytojų R. J., D. S., R. R. parodymais nustatė, kad dar 2007 metais H. V. pakeitė anksčiau sklype buvusią susidėvėjusią tvorą modernia bei aukštesne (1,4 m.). Sumontavus minėtą tvorą šalių žodiniu susitarimu buvo nuspręsta, kad ieškovai prie jiems priklausančių patalpų, langų, durų, dujų skaitiklio galės laisvai ir nevaržomai patekti per nerakinamą bendros dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo rūsio koridorių. Teismas pažymėjo, kad nauja tvora buvo pastatyta vietoj seniau stovėjusios tvoros, kuri buvo susidėvėjusi. Ligi tol ieškovai dėl senos tvoros jokių pretenzijų atsakovams nereiškė.

V. S. techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatomis, šuns voljeras, vandens šulinys, tvoros, vartai, varteliai, įrengti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priskiriami 1 grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, kuriems statybos leidimas nereikalingas, tačiau turi būti gautas rašytinis bendraturčių sutikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2 , 3, 5, 6, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo, 23¹ str. pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ str., keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatomis, rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios ir šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Atsakovai nurodė, kad ieškovai jokių pretenzijų dėl pastatytos tvoros iki 2010 12 04 pateikto patikslinto ieškinio nepateikė, prieštaravimų nepareiškė. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs patikrinimą, savavališkos statybos fakto nenustatė ( t.1, b.l. 174-175). Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti tinklo tvoras, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai kaip neįrodytas.

Iš pirmosios instancijos teismo aptartų ir įvertintų duomenų darytina išvada, kad šalys dėl žemės naudojimosi tvarkos susitarė sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, susitarimą patvirtino notariškai. Po sutarties sudarymo pretenzijų vieni kitiems nereiškė, dėl anksčiau nugriautų statinių bei tinklo tvorų nugriovimo taip pat pretenzijų nereiškė. Todėl darytina išvada, kad nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka bei kiti ginčijami atsakovų veiksmai nepažeidė ieškovų teisių bei jų teisėtų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 529097 matosi, kad atsakovas advokatui K. J. už ieškovo pateikto apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 2420 litų. Šias išlaidas teisinei pagalbai, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti iš ieškovų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinė pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y., kad suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimtie nei sudėtingos, atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokatas, dalyvavęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir priteistina iš ieškovų atsakovui 900 litų. (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalie 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. T. a.k. (duomenys neskelbtini) po 450 litų atsakovui H. V. a.k. (duomenys neskelbtini) turėtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.