Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. S., be asmens kodo, gim. (duomenys neskelbtini)., teista:

1) 2014-09-15 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 2 MGL dydžio (260 Lt) bauda;

2) 2015-07-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė visiškai sudedant subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-09-15 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 2 MGL (75,32 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, o būtent: ji, 2014-12-23 laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 18.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, be leidimo įsibrovė į neužrakintą svetimą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš kambario nuo stalo pagrobė R. M. priklausantį 583,58 eurų (2015 litų) vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung G. A.“ IMEI (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įsibrovus į patalpą pagrobė svetimą, R. M. priklausantį 583,58 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais S. S.padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad nepamena, kada viskas įvyko. Pardavinėjo patalynę, pabuvo su vaiku ir ėjo toliau pardavinėti patalynę. Atsimena, kad buvo šalta. Užėjo į vieną namą, durys buvo atrakintos. Užėjo į vidų, kambary gulėjo telefonas. Paėmė telefoną, tada ramiai ėjo į stotelę, nuvažiavo į taborą. Ėjo kažkoks vyras, paprašė paskambinti, ji davė telefoną, jis paėmė ir nebeatidavė. Ikiteisminio tyrimo metu norėjo nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, bet neturėjo pinigų, o dalimis nukentėjusioji nenorėjo. Durys buvo atidarytos, namie nieko nebuvo. Telefonas buvo metalinis, aukso spalvos. Įvykio metu buvo su pirštinėmis, nes buvo šalta. Kai išėjo, nebepamena, viena pirštinė buvo. Ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti žalą. Prižada, kad daugiau tai nepasikartos. Vaikščiojo pardavinėdama patalynę. Kai pavogė telefoną, nebepardavinėjo, išėjo. Tabore gyvena mama. Iš jos vaiką paėmė, nes neturėjo dokumentų. Labai gailisi, pažada, kad tai nebepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-21 apklausta kaip įtariamoji S. S. parodė, kad ji su įtarimu susipažino, jis jai buvo išverstas į rusų kalbą, įtarimo esmė suprantama, savo kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad 2014 m. žiemos pabaigoje (datos tiksliai neatsimena) ji buvo Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone, kur tuomet vaikų globos namuose (pavadinimo neatsimenu) gyveno jos dukra M., gim. (duomenys neskelbtini) kurią ji lankė. Ji gerai atsimenu tą dieną, kai aplankiusi dukrą, dienos metų ėjo į autobusų stotelę, pakeliui ėjau pro nuosavus gyvenamuosius namus. Su savimi turėjo kai kokius daiktus pardavimui ir norėjo siūlyti nusipirkti tuos daiktus žmonėms iš pakelėje esančių namų. Ji ėjo pro vieną namą, kuris stovėjo nuošalyje kaip ant kalnelio (adreso nežino, nes blogai pažįsta minėtą rajoną - Naująją Vilnią ir dabar jau neatsimena, kaip rasti šį namą, todėl jo parodyti negalėsi). Ji užėjo į tą namą. Durys buvo atrakintos. Ji užėjo į vidų, ten nieko nepamatė, ir užėjo į artimiausią kambarį, kur ant stalo pamatė mobilaus ryšio telefoną. Šio telefono pavadinimo nežino (nemoka skaityti), jis buvo didelis, plokščias, liečiamu ekranu, jo korpusas buvo metalinis. Ji paėmė tą telefoną ir tyliai išėjo pro duris į lauką. Šiame name ji jokių žmonių nesutiko, jo irgi niekas nematė. Parodė, kad ji turėjo megztas juodos spalvos pirštines, su baltos spalvos raštais (lyg taškeliais) iš viršaus. Tą dieną, kai pavogė minėtą telefoną, lauke buvo šalta, todėl buvo užsidėjusi šias pirštines. Kai to namo kambaryje ėmė nuo staliuko telefoną, ji nuo vienos rankos buvo nusiėmusi pirštinę. Todėl galėjo pamesti pirštinę minėtame name, greičiausiai kambaryje, iš kur pavogė telefoną, tačiau ji tuomet buvo susijaudinusi ir į tai neatkreipė dėmesio. Jai net sunku paaiškinti, kodėl pavogė šį telefoną, galbūt dėl to, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki, niekur nedirba, negali įsidarbinti, nes neturi asmens dokumentų. Kai pavogė šį telefoną, jos niekas nesivijo, namo kieme irgi nieko nebuvo. Ji tada nuėjo į autobuso stotelę ir išvažiavo į Vilniaus taborą. Važiuodama į taborą, ji minėtą telefoną išjungė ir išmetė jame buvusią SIM kortelę. Kai jau ėjo prie taboro, sutiko jai nepažįstamą vyrą, kuris pamatė pas ją tą telefoną, nes ji jį nešėsi rankoje. Tas vyras pasakė duoti jam paskambinti. Ji jam davė šį telefoną, jis apžiūrėjo šį telefoną, lyg tai kažkur skambino, ir po to jis jai to telefono negrąžino, tiesiog išėjo su tuo telefonu. Ji bijojo reikalauti grąžinti telefoną, nes tas vyras atrodė apsvaigęs ir agresyvus. Ji tada buvo išsigandusi, todėl to vyro išvaizdos, aprangos neįsidėmėjo ir jo atpažinti negalės. Nuo to laiko ji to vyro ir minėto telefono nematė, kur yra minėtas mobilaus ryšio telefonas, ji nežino. Ji labai gailisi dėl padarytos vagystės, nori atlyginti padarytą žalą. Taip pat nori pasakyti, kad yra neraštinga, neturi jokių asmens dokumentų, šiuo metu jai yra daromas dokumentas – leidimas laikinai gyventi LR. (b. l. 109-110). 2016-07-18 įtariamosios apklausos, kurią atliko Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. M., metu S. S. parodė, kad ji neatsimena datos, ji pardavinėjo patalynę, vaikų namuose buvo jos dukra M., ji buvo pas ją. Išėjo, nuėjo su šiais daiktais vaikščioti po namus, pardavinėti. Ji niekur neužėjo, tik į vieną namą, durys buvo atidarytos, prieš įeinant ji beldėsi, bet niekas neatsiliepė. Buvo šalta, ji buvo su pirštinėmis. Ji užėjo. Siūlė daiktus, bet nieko nebuvo. Ji neatsimena ar miegamajame ar salone gulėjo mobilus telefonas, ji jį paėmė. Ji niekur nebėgo, ji ramiai ėjo su tuo telefonu. Nuėjo iki stotelės, sėdo į autobusą, nuvažiavo į Kirtimus. Išėjo iš autobuso, ėjo link namų. Ėjo kažkoks vyriškis, lyg narkomanas ir jos paprašė duoti paskambinti. Ji jam davė, jis jai nepažįstamas, jis su tuo telefonu nuėjo. Ji nešaukė ir neprašė atiduoti telefoną, jis negrąžino, apsisuko lyg ir norėjo prieiti, paskui pasisuko ir nuėjo. Ji grįžo namo, sėdėjo namie, niekam nieko apie telefoną nesakė, pradėjo mąstyti, kodėl paėmė telefoną, kas jai pasidarė. Ji savo kaltę iš karto pripažino, jai pradėjo skambinti. Jai buvo pasakyta ateiti į policiją, ji atėjo, jai pradėjo aiškinti. Jos paklausė ar buvo ten ir ten, ar paėmė telefoną. Ji iš karto prisipažino ir dabar prisipažįsta. Ji išėjo, jai paskambino tyrėja ir paklausė ar turi pinigus nukentėjusiajai 200 eurų. Nukentėjusioji norėjo 200 eurų, norėjo 500 eurų, ji tiek neturi. Ji tarėsi su tyrėja, kad grąžins po truputį, nes neturi galimybės grąžinti visko, vaikas internate ir dokumentų neturi. Tai buvo prieš du metus. Buvo šalta, žiema. Neatsimena ar buvo kokios nors šventės. Galėjo tai būti 2014-12-23. ji užėjo į namą. Atsimena, kad namas baltų plytų, kur jis yra neatsimena. Pirštinės buvo juoda su baltu. Buvo taškiukai ant delnų. Telefonas buvo ant stalo. Telefonas metalinis su auksiniu dangteliu. Išėjo ramiai į stotelę, laukė autobuso. Tą kortelę išmetė, tik įėjo savo kortelę. Jei prasidės teismas, atlygins žalos kiek turės, labai pasistengs surinkti pinigus. Ji jai grąžintų pinigus, bet nukentėjusioji nenori dalimis, nori visų pinigų. Į namą užėjo pasiūlyti patalynę, net minties neturėjo ką nors paimti. Norėjo pasiūlyti patalynės komplektą. Norėjo užeiti į bet kurį namą ir parduoti komplektą. Tikslas pagrobti telefoną atsirado tada, kai pamatė jį gulintį ant stalo. Ji prisipažįsta savo kaltę, nukentėjusioji nenorėjo su kalbėti. Sutinka sumokėti visus pinigus. ( b. l. 113-115). 2016-08-19 ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji S. S. parodė, kad ji supranta kuo yra įtariama, su jai pareikštu pranešimu apie įtarimą sutinka pilnai, dėl padaryto nusikaltimo ji nuoširdžiai gailisi. Ji prisipažįsta prieš du metus žiemą, dienos metu iš namo pavogusi mobilaus ryšio telefoną. Savo kaltę dėl šio nusikaltimo prisipažįsta pilnai, ji dėl šios vagystės yra kalta. Šios dienos apklausos metu ji nieko naujo apie šio nusikaltimo padarymą paaiškinti negali, tvirtina savo parodymus duotus policijos komisariate ankstesnės įtariamojo apklausos metu ir parodymus, duotus teisme, kai ją apklausė teisėja. Iki šios dienos ji žalos dėl pavogto mobilaus ryšio telefono neatlygino, tačiau iki teismo ji surinks šiuos pinigus ir teisme atlygins padarytą žalą. Dėl to, kad įvykdė vagystę, ji labai nuoširdžiai gailisi (b. l. 121).

Iš R. M. pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, jog 2014-11-23 nuo 8.00 val. iki 9.10 val., iš neužrakinto namo adr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung G. A.“. Jai padaryta 2015 litų turtinė žala (b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. M. parodė, kad 2014-12-23 apie 8.00 val. ji išėjo iš namų, adr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant stalo paliko krauti mobilaus ryšio telefoną. Namų durų neužrakino, nes kituose kambariuose buvo jos motina ir dukra. Apie 9.10 val. į savo telefoną jai paskambinti nepavyko, nes jis buvo išjungtas. Apie 18.00 val. grįžusi iš darbo pastebėjo, kad nuo stalo pavogtas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung G. A.“ Imei Nr. 357466062197276, jo vertė 2015 litų. Jame buvo įstatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (vertės neturi). Daro prielaidą, kad jos telefoną galėjo pavogti D. D.. Minėtas vaikinas yra nesenai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Šio vagystės fakto niekas nematė iš namuose buvusių asmenų. Kambaryje prie žurnalinio staliuko ji rado juodos spalvos vyrišką pirštinę. Jai padaryta 2015 litų turtinė žala (b. l. 27-28). Liudytojo papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad 2014-12-23 iš namų (duomenys neskelbtini), pavogtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung G. A.“ Imei Nr. (duomenys neskelbtini) vertina 500 eurų, atsižvelgdama į nusidėvėjimą ir dabartinės rinkos kainas, todėl prašo pripažinti ją byloje civiline ieškove 500 eurų sumai (b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip specialusis liudytojas D. D. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia yra jo kaimynės R. M. namas (duomenys neskelbtini). Jo namiškių santykiai su kaimyne yra normalūs. R. M. yra jo sesers E. D. krikštamotė. Jis asmeniškai irgi jokių konfliktų su R. M. neturėjo, nors su ja beveik nebendrauja, tik sveikinasi, nes tarp jų yra amžiaus skirtumas ir nėra bendrų interesų. Su ja daugiau bendrauja jo senelė M. D.. Kai jis buvo visai mažas, tai lankėsi pas R. M. namuose, žaidė su jos dukromis, o po to nustojo ten vaikščioti. Jis R. M. namuose ne karto nebuvo maždaug nuo 2004 m.. Ką jis darė ir kur buvo 2014-12-23 nuo 8.00 val. iki 9.10 val., jis neatsimena, tikriausiai kur nors vartojo alkoholinius gėrimus, bet kur – neatsimena. R. M. namuose jis tikrai nebuvo, nes kaip jau sakė, jau seniai pas ją nesilanko ir nebuvo jokio reikalo jam ten būti minėtą dieną. Apie tai, kad buvo pavogtas R. M. mobilaus ryšio telefonas, jis nieko nežinojo. R. M. telefono jis nevogė, kas tai galėjo padaryti – nežino. Daugiau neturi ką papasakoti dėl šio įvykio (b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. V. parodė, kad jis yra Romų bendrijos pirmininkas. Jis pažįsta visus romus, kurie gyvena Vilniaus romų tabore, nes jam tenka tvarkyti visus jų reikalus ir spręsti įvairias problemas. Tabore yra žmonių, kurie yra neraštingi, gyvena be asmens dokumentų. Jų tabore gyvena moteris vardu S. S., kuri yra neraštinga, neturi asmens dokumentų. S. S. jis pažįsta apie 20 metų, jis pažįsta jos motiną. Jis žino, kad ji turi sūnų ir mažą dukrą, kuri yra vaikų namuose ir kurią S. lanko. Žino, kad ji niekur nedirba, jos materialinė padėtis sunki. Žino, kad ji dažnai būna Šalčininkuose, kur gyvena daug jos giminių – tetos, dėdė. S. yra 40 metų , ji yra tamsaus gymio, nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, lieso veido, ilgų tamsių plaukų. S. yra gero būdo, bendruomenėje ji elgiasi tinkamai, jeigu reikia visada padeda kitiems, su visais romų bendrijos gyventojais sutaria puikiai (b. l. 43-44).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, liudytojas Stepas Visockis iš jam parodytų šešių moterų nuotraukų, atpažino ir parodė į moterį, esančią nuotraukoje Nr. 3, nurodydamas, kad ši moteris yra S. S., gim. . (b. l. 46-49).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji R.M. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Samsung G. A.“ Imei Nr. 357466062197274 garantinį taloną Nr. 1806899, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitą bei juodos spalvos vyrišką pirštinę (b. l. 58-60).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta nukentėjusiosios R. M. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta juodos spalvos pirštinė, kuri yra dešinės plaštakos, medžiaginė, padėvėta, delno srityje su pilkos spalvos taškeliais (b. l. 74-76).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2015-09-14 Nr. 140-(89)-IS1-5977 konstatuota, kad ant tirti pateiktos pirštinės, kurią pateikė 2014-12-24 daiktų dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji R. M., rasti ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, moters (b. l. 88-89).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešimu dėl sutapimo DNR registre pranešama, kad asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų moters biologinių pėdsakų, rastų ant pirštinės, kurią pateikė 2014-12-24 daiktų dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji R. M., genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 90).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2016-05-16 Nr. 140-(2085)-IS1-2771 konstatuota, kad ant pirštinės, kurią pateikė 2014-12-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji R. M., rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas (žiūrėti LP KTC 2015-09-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(89)IS1-5977) sutampa su S. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. S.lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000004 %. (b. l. 100-101).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S.S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas mano, kad kaltinamosios S. S. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jos nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jos kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios S. S. kaltė svetimo turto pagrobimu yra įrodyta, o jos padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji pagrobė svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamosios S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ji pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę k. S. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei pagrobto turto rūšį bei vertę, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamosios asmenybę, kuri anksčiau buvo teista už nusikalstamas veikas nuosavybei ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad kaltinamoji legaliai niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, bausta administracine tvarka (b. l. 151), Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 153, 155), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 154). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajai S.S.BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamoji prisipažino kalta, šiuo teismo nuosprendžiu jai skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Teismas apsvarstęs galimybę taikyti S. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad S. S. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. ji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jai šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką S. S.padarė prieš beveik dvejus metus, dar prieš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-29 nuosprendžio priėmimą, per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jos teigimu, turi mažametį vaiką, kuris iš jos paimtas dėl to, jog ji neturi lėšų bei asmens dokumento.

Įvertinus jau pirmiau aptartas aplinkybes, teismas mano, jog yra pagrindas dar kartą parodyti kaltinamajai pasitikėjimą ir taikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jai paskirtos bausmės vykdymą.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. M. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį. (b. l. 34). Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, be to, kaltinamoji S.. S. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir ieškinio dydžio neginčijo, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pirštinę, kurią tyrimui pateikė nukentėjusioji R. M., perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b. l. 77, 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš kaltinamosios S.S. priteisti 226,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Šis prašymas netenkintinas. BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjo dalyvavimas būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu S. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą S. S. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. M. padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą S. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš S. S. nukentėjusiosios R.M.naudai 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajai S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pirštinę, kurią tyrimui pateikė nukentėjusioji R. M., perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.