- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- 2-127-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- K. R., A. P.
- Trečiasis asmuo
- R. Ž., N. K., A. K., R. M., D. L., D. C., R. A., L. V., R. K., L. Š., A. B., I. M., E. K., G. S., uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
Kauno apygardos teismo teisejas Ramunas Mitkus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei K. R., jos atstovui advokatui Kestuciui Jonaiciui, kuris kartu yra ir ieškovo A. P. atstovas, teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu K. R. ir A. P. ieškini atsakovui viešajai istaigai Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei, tretiesiems asmenims R. Ž., N. K., A. K., R. M., D. L., D. C., R. A., L. V., R. K., L. Š., A. B., L. Š., I. M., E. K., G. S., uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ del neturtines žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipesi i teisma su ieškiniu (t.1, b.l. 2-7), kuriame nurode, kad ju motina L. P. 2001 m. sausio 8 d. buvo paguldyta i VšI Kauno Raudonojo Kryžiaus ligonine del dešinio šlaunikaulio lužimo. 2001 m. sausio 16 d. gydytoju konsiliumo metu, dalyvaujant gydytojams V. K., R. M. ir R. Ž. buvo nuspresta atlikti endoprotezavima vienpoliu protezu. Ieškovai mano, kad konsiliumo metu pasirinkta klubo protezavimo taktika buvo neteisinga, o ligonei buvo tikslinga parinkti totalini endoprotezavima, nes subtotalinis protezavimas turi labai griežtas indikacijas ir daugumoje šaliu taikomas tokiems ligoniams, kuriu planuojamas išgyvenimo laikas neviršija vieneriu metu. Tai, kad ligones problemas leme netinkamai pasirinktas endoprotezavimo tipas patvirtino ir 2003 m. gegužes 22 d. Valstybine Medicininio Audito Inspekcija prie Sveikatos Apsaugos Ministerijos (toliau – VMAI prie SAM) išvada Nr. 4S-471-118K. L. P. gydymo stacionare ligos istorijoje dešinio šlaunikaulio rentgenogramas ivertino skyriaus vedejas gydytojas R. Ž., o ne gydytojas rentgenologas ir tuo buvo nesilaikoma 2002 m. lapkricio 9 d. LR Sveikatos apsaugos ministro isakymo Nr. 657 „Del ortopedijos traumatologijos stacionariniu vaiku ir suaugusiu paslaugu teikimo specialiuju reikalavimu“ 1 priedo 24 p. nuostatos. Ieškovai teigia, kad 2002 m. rugpjucio 27 d. ivykus protezo protruzijai, konsiliumo metu, dalyvaujant gydytojams R. A., L. V., K. S. ir R. K., taip pat buvo pasirinkta netinkama traumatologinio profilio paslaugu taktika. Pasirinkus tik protezo šalinimo kelia, L. P. buvo pasmerkta amžinam invalidumui, ir tai patvirtinta paminetoje VMAI prie SAM išvadoje. Gydymo metu gydytoja D. C. pažeide 2001 m. rugsejo 3 d. „Intensyviosios terapijos gydytojo pareiginiu nuostatu“ 6 p. ir kruopšciai neapraše kritines bukles eigos ligos istorijoje ir kituose medicininiuose dokumentuose. 2002 m. lapkricio 22 d. L. P. buvo perkelta i ligonines II terapijos skyriu gliukozes kiekiui kraujyje sureguliuoti. Nuo 2002 m. lapkricio 19 d. iki 2002 m. lapkricio 29 d. gliukozes kiekis kraujyje svyravo nuo 2,9 iki 15,6 mmol/1, taciau gydytojai terapeutai S. R., D. L. ir gydytojas rezidentas E. K. neskyre gydytojo specialisto-endokrinologo konsultacijos. Taip pat skyriaus vedeja gydytoja D. L. nesilaike 2001 m. liepos 2 d. „Pacientu gydymo ir slaugos vidaus ligu skyriuose darbo organizavimo“ 5.1.1p. proceduros, neatliko tyrimu ir gydymo vertinimo kontroles bei korekcijos ir 2002 m. lapkricio 9 d. LR SAM isakymo Nr. 661 „Del endokrinologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugu teikimo specialiuju reikalavimu“ – neskyre glikuoto hemoglobino arba fruktozamino tyrimo. D. L., skirdama gydyma tabletemis „Gliucotrol“, neadekvaciai gyde antro tipo cukrini debeta ir pažeide 2002 m. rugpjucio 14 d. SAM Nr. 422 patvirtinta „Del ligu diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo draudimo fondo biudžeto, metodiku patvirtinimo“, „Cukrinio diabeto diagnostikos kriteriju bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto metodika“, pagal kuria 2 tipo cukrinio diabeto atveju, atsiradus diabetinems komplikacijoms, gydoma biosintetiniais žmogaus insulino preparatais. 2002 m. lapkricio 21 d. gydytojas rezidentas E. K. L. P. nustate „cukrini diabeta III A stadijos“, bet sveikatos problemu klasifikacijoje tokios diagnozes neiraše, o gyd. D. L. nekontroliavo gydytojo rezidento priimtu sprendimu. 2003 m. sausio 9 d. buvo sukviestas gydytoju konsiliumas, susidedantis iš gydytoju L. Š., A. B., R. Ž., L. Š., D. C. ir I. M., taciau jo metu ligonei sepsine bukle neitarta ir nediagnozuota. 2003 m. sausio 13 d. L. P. mire nuo plauciu pabrinkimo, tarpine priežastimi nurodytas dermatologinis sepsis. Kauno miesto VPK del L. P. mirties buvo pradetas ikiteisminis tyrimas ir, atlikus deontologine teismo medicinine ekspertize, buvo konstatuota, kad L. P. mire del progresuojancio širdies ir kraujagysliu nepakankamumo, sukelto letiniu ligu – cukrinio diabeto, aterosklerozes, hipertonines ligos ir išemines širdies ligos, kuriu eiga apsunkino 2000 m. gruodžio men. patirta trauma (dešinio šlaunikaulio kelio lužis) bei klubo sanario endoprotezavimo komplikacijos, kurias savo ruožtu salygojo letines ligos. Nenustatytas sepsis apsunkino letiniu ligu komplikaciju eiga. Ieškovai mano, kad nuo 2001 m. sausio 8 d. iki 2003 m. sausio 12 d. L. P. teiktos asmens sveikatos priežiuros paslaugos pas atsakova buvo nekokybiškos ir padare žala pacientes sveikatai. Žalos atsiradimo priežastys – netinkamas, nekvalifikuotas gydytoju pareigu atlikimas, neadekvatus gydymas ir nesavalaikis ligu diagnozavimas. Aukšciau nurodytu L. P. gydžiusiu gydytoju nerupestingais veiksmais ieškovams buvo padaryta didele moraline žala. Atsižvelgiant i kilusias sunkias pasekmes (žmogaus mirti), ieškove neturtine žala ivertina 350 000 Lt, o ieškovas – 200 000 Lt. Ieškove K. R. praše priteisti iš atsakovo 350 000 Lt, o ieškovas A. P. – 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškove A. R., jos atstovas advokatas K.Jonaitis, kuris kartu yra ir ieškovo A. P. atstovas, teismo posedžio metu ieškini praše patenkinti ieškinyje išdestytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu i ieškini (t.1, b.l. 146-153) praše ieškini atmesti ir nurode, kad L. P. trauma ivyko 2000 m. gruodžio 23 d., o i atsakovo traumatologijos punkta paciente buvo pristatyta tik 2001 m. sausio 13 d. Toks uždelstas pacientes kreipimasis i gydymo istaiga akivaizdžiai itakojo gydymo taktikos pasirinkimo galimybes ir rezultatus. Atsakovas mano, kad pati ligone pažeide LR Sveikatos sistemos istatyme itvirtinta pareiga rupintis savo sveikata (LR Sveikatos sistemos istatymo 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, ieškove, gyvendama tame paciame name su L. P., nebuvo pakankamai rupestinga ir leido savo motinai kenteti bei nesirupino skubios pagalbos suteikimu. Tuo abu ieškovai pažeide pamineto istatymo 85 straipsnio 1 dalies 3 punkta. Atsakovas tvirtina, kad ieškovai savo ieškini grindžia Valstybines medicininio audito inspekcijos 2003 m. gegužes 22 d. rašte Nr. 4S-471-118K išdestytais teiginiais ir asmens sveikatos priežiuros paslaugu kontroles ataskaita. Taciau atsakovas abejoja kontrole istaigoje atlikusios audito inspekcijos vyr. specialistes T. Š. profesine kvalifikacija ir nesutinka su tokia išvada. Del išvados pateikus apeliacija, LR Sveikatos apsaugos ministras 2003 m. liepos 1 d. isakymu Nr. V-401 sudare komisija, L. P. mirties atvejui ištirti. Komisija savo išvadomis patvirtino, jog „sprendžiant iš pateiktu ligos istoriju ir prieš bei pooperaciniu rentgenogramu matyti, kad operacija buvo padaryta techniškai teisingai, o pats gydymas visuose gydymo perioduose buvo adekvatus esamai patologijai“. Atsakovo nuomone, toks dokumentas CPK 197 straipsnio prasme laikytinas oficialiu rašytiniu irodymu ir aplinkybes, nurodytos oficialiuose rašytiniuose irodymuose, turetu buti laikomos visiškai irodytomis. Be to, i komisijos sudeti buvo deleguoti labai kompetentingi ir kvalifikuoti specialistai tu sveikatos priežiuros sriciu, kuriu paslaugos buvo teikiamos L. P.. Komisija nustate, kad operacijos metodas buvo pasirinktas atsižvelgiant i pacientes vyresni amžiu, sunkia bendra bukle del gretutiniu susirgimu: 1) dešines puses hemiparezes po persirgto išeminio insulto, 2) letinio širdies nepakankamumo ir skilvelines ekstrasistolijos po persirgto re Q bangos infarkto, 3) hipertenzijos, 4) tulžies pusles akmenliges su letinio uždegimo požymiais, 5) antro tipo cukrinio diabeto. Apeliantas mano, kad tai irodo, jog paciente atvyko i sveikatos priežiuros istaiga ne sveika, o su daugybe gretutiniu susirgimu, kas ir leme operacijos metodo pasirinkima, nes totalinis endoprotezavimas yra didesnes apimties ir didesnes trukmes operacija nei atlikta vienpolio protezo operacija, o esant tiek daug gretutiniu susirgimu ir ilgejant operacijos trukmei, dideja mirties rizika operacijos metu del širdies veiklos sutrikimu. Tai irodo, jog medikai, pasirinkdami mažiau rizikinga operacijos metoda, buvo maksimaliai rupestingi ir veike pacientes interesais. Komisija taip pat konstatavo, kad „pasirinktas endoprotezavimo chirurginis metodas, esant senam šlaunikaulio kaklo lužimui bei gausiems gretutiniams terapiniams susirgimams, neprieštarauja bendriems skubios ir neatideliotinos chirurgijos principams“ bei, kad „sprendžiant iš pateiktu ligos istoriju ir prieš bei pooperaciniu rentgenogramu matyti, kad operacija buvo padaryta techniškai teisingai, o pats gydymas visuose gydymo perioduose buvo adekvatus esamai patologijai“. Ligone išrašius po operacijos, ji 2001 m. balandžio 17 d. vel buvo paguldyta atsakovo ligonineje del cukrinio diabeto dekompensacijos, liekamuju reiškiniu po bronchito ir inkstu geldeliu uždegimo. I ligonine ligone atvyko su pragula dešineje kulkšneles srityje, o tai rodo ligones netinkama slauga. Po 14 dienu gydymo pas atsakova cukrinis debetas buvo kompensuotas, laboratoriniai tyrimai pagerejo ir tai irodo, kad gydytojai savo pareigas atliko tinkamai, rupestingai ir kvalifikuotai. Kad pacientes slauga namuose nebuvo patenkinama, konstatavo ir komisija savo išvadoje, – daugybines kryžkaulio pragulos ir dermotogeninis sepsis buvo tarpines mirties priežastys. Komisija taip pat konstatavo, kad gydytojai, gydydami pagrindines L. P. ligas nuo cukrinio debeto, jas gyde adekvaciai ir paaiškino, jog endoprotezo protruzija yra viena iš daugelio galimu endoprotezavimo pasekmiu ir priklauso nuo organizmo bukles, paciento amžiaus bei individualiu organizmo savybiu. Komisija patvirtino, kad endoprotezavimo taktika buvo pasirinkta teisingai, pacientes blogai išeiciai itakos turejo letines širdies ir kraujagysliu, kvepavimo sistemos ligos ir galiausiai pripažino, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp medicinos personalo skirto gydymo ir slaugos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose bei pacientes mirties nera. Tai, kad atsakovas sveikatos priežiuros paslaugas L. P. teike tinkamai, rupestingai ir kvalifikuotai, patvirtino ir Kauno miesto savivaldybes administracijos Socialiniu reikalu departamento Sveikatos skyriaus vedejos 2003 m. sausio 15 d. isakymu sudarytos komisijos 2003 m. vasario 10 d. pažyma „Del K. R. skundo ištyrimo“. Atsakovas taip pat savo atsiliepime nurodo, kad Valstybines medicininio audito inspekcijos 2003 m. gegužes 22 d. rašte Nr. 4S-471-118K, 2003 m. gegužes 22 d. asmens sveikatos priežiuros paslaugu kontroles ataskaitoje ir sprendimo „Del prevenciniu priemoniu taikymo nustatytiems trukumas, pažeidimams pašalinti“ nurodyti teiginiai neturetu buti ivertinti, nes: 1) ataskaita ir sprendimas buvo apskusti ir Sveikatos apsaugos ministro sudarytos komisijos išvados visus teiginius paneige, 2) ataskaita ir sprendimas yra neteiseti del to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindines proceduros, ypac taisykles, turejusios užtikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma.
Atsakovo atstovas i teismo posedi neatvyko, apie posedi pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Tretieji asmenys R. Ž., N. K., A. K., R. M., D. L., D. C., R. A., L. V., R. K., L. Š., A. B., L. Š., I. M., E. K., G. S. ir UAB „BTA draudimas“ atstovas i teismo posedi neatvyko, apie posedi tretiesiems asmenims pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškovu motina L. P. 2001 m. sausio 8 d. buvo paguldyta i VšI Kauno Raudonojo kryžiaus klinikine ligonine del dešinio šlaunikaulio kaklo lužimo (t.1, b.l. 101). Gydytoju konsiliumo sprendimu 2001 m. sausio 18 d. jai buvo atlikta dešinio klubo sanario endoprotezavimo vienpoliu protezu operacija (t.1, b.l. 18). 2001 m. balandžio 17 d. L. P. vel buvo paguldyta i atsakovo II vidaus ligu skyriu del CD dekompensacijos, liekamuju reiškiniu po bronchito, inkstu geldeliu uždegimo ir buvo gydoma iki 2001 m. gegužes 1 d. (t.1, b.l. 12, 19). Nuo 2002 m. vasario 7 d. iki 2002 m. kovo 6 d. L. P. buvo gydoma atsakovo II traumatologijos skyriuje del skausmu stuburo juosmens dalyje ir skausmu dešiniajame klube (t.1, b.l. 13, 19-20). Nuo 2002 m. rugpjucio 12 d. iki 2002 m. lapkricio 2 d. ji buvo gydoma atsakovo VšI Kauno Raudonojo kryžiaus klinikineje ligonineje (t.1, b.l. 14, 20). VšI Kauno Raudonojo kryžiaus klinikineje ligonineje 2002 m. rugpjucio 30 d. operacijos metu L. P. pašalintas vienpolis protezas (t.1, b.l. 14, 20). 2002 m. lapkricio 19 d. iki 2002 m. lapkricio 29 d. ieškovu motina buvo vel paguldyta atsakovo VšI Kauno Raudonojo kryžiaus klinikineje ligonineje (t.1, b.l. 15, 20-21). 2002 m. gruodžio 10 d. – 2002 m. gruodžio 13 d. ieškovu motina buvo hospitalizuota Kauno MUK chirurgijos klinikoje (t.1, b.l. 14). 2003 m. sausio 8-12 d. buvo gydoma atsakovo anesteziologijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Esant sunkiai buklei (t.1, b.l. 21). 2003 m. sausio 12 d. ji iš atsakovo ligonines buvo perkelta i KMUK centrines reanimacijos skyriu, kur 2003 m. sausio 13 d. mire (t.1, b.l. 21, 40-41).
Ieškovai savo ieškini pagrinde teiginiais, jog atsakovo gydytojai L. P. parinko netinkama proteza, veliau neidejo tinkamo protezo, netinkamai gyde cukralige bei ineše sepsi. Ieškovai K. R. ir A. P. laiko, kad del netinkamu ju motinai L. P. suteiktu medicinos paslaugu atsakovas privalo atlyginti jiems atitinkamai 350 000 Lt ir 200 000 Lt neturtine žala.
Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.283 straipsni ir medicinos paslaugu L. P. teikimo metu galiojusio 1996 m. spalio 3 d. Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo Nr. I-1562 14 straipsnio 3 dali (1998 m. gegužes 21 d. redakcija) sveikatos priežiuros istaigos atsakomybe už joje dirbanciu gydytoju kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiuros paslaugas padaryta neturtine žala pacientams, atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilines atsakomybes salygos – neteiseti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos, žala padariusio asmens kalte (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Neteisetus veiksmus, žalos fakta ir dydi bei priežastini ryši turi irodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žala padariusio asmens kalte preziumuojama, todel tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltes irodineti nereikia (CK 6.248 straipsnio 1 dalis.). Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientams turi buti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiura.
Valstybine Medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. gegužes 22 d. kontroles ataskaitoje Nr. 1A-63-118K (t.1, b.l. 94-104) konstatavo, kad nuo 2001 m. sausio 8 d. iki 2003 m. sausio 12 d. L. P. teiktos asmens sveikatos priežiuros paslaugos VšI Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikineje ligonineje buvo nekokybiškos ir padare žala pacientes sveikatai. Šioje ataskaitoje pažymeta, kad 2001 m. sausio 16 d. gydytoju V. K., R. M. ir R. Ž. konsiliumo metu pasirinkta klubo protezavimo taktika nebuvo teisinga, L. P. atliktai klubo sanario endoprotezavimo operacijai buvo tikslinga pasirinkti totalini endoprotezavima, 2002 m. rugpjucio 27 d. ivykus protezo protruzijai, buvo pasirinkta netinkama traumatologinio profilio paslaugu taktika, cukrinio diabeto gydymas buvo neadekvatus ligones sveikatos buklei ir neefektyvus, nebuvo itarta ir diagnozuota sepsine bukle.
Baudžiamoje byloje Nr. 20-9-018-03 2003 m. gruodžio 30 d. – 2004 m. vasario 3 d. buvo atlikta deontologine teismo medicinos ekspertize. Penkiu ekspertu komisija ekspertizes akte Nr.8/81(L) (baudž. bylos t.3, b.l. 8-20) konstatavo, kad gydytojai teisingai nustate pagrindines diagnozes, sepsis nebuvo diagnozuotas, nes nebuvo pagrindiniu sepsio požymiu, endoprotezavimas vienpoliu protezu buvo tinkamas ir adekvatus tuometinei pacientes buklei.
Baudžiamoje byloje Nr. 20-9-018-03 2005 m. kovo 17 d. – 2005 m. rugsejo 6 d. buvo atlikta papildoma deontologine ekspertize. Ja atlike ekspertai ekspertizes akte (baudž. bylos t.6, b.l. 2-15) nurode, kad L. P. ligos atveju, atsižvelgiant i ligos anamneze, ligones amžiu, gretutinius susirgimus, nesant vieningos nuomones del klubo sanario protezavimo taktikos, buvo pasirinktas adekvatus gydymo budas (47 išvadu punktas). Be to, šiame ekspertizes akte ekspertai pažymejo, kad gydytoju padaryti norminiu aktu pažeidimai neturejo tiesiogines itakos nei L. P. mirciai, nei ligu gydymo eigai.
Ieškovai i byla pateike A.Garmaus teismo medicininiu tyrimu biuro teismo medicinos specialisto 2008 m. birželio 4 d. konsultacine išvada Nr. A-KI-69-93 (t.3, b.l. 150-184), kurioje konstatuota, kad vienpolis endoprotezas nera skirtas ligoniui vaikšcioti, ir kad ši taisykle pasitvirtino L. P. atveju. Be to, šioje išvadoje yra pareikšta nuomone, kad pasirinkus tik protezo pašalinimo kelia, ligone buvo pasmerkta amžinam invalidumui; jeigu ligones sveikatos bukle neleido iš karto atlikti revizines operacijos, tai turejo buti padaryta dviem etapais – pradžioje pašalintas vienpolis protezas, o veliau, pakoregavus ligones sveikatos bukle, implantuotas totalinis endoprotezas.
Ieškovu prašymu šioje byloje Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 26 d. nutartimi (t.4, b.l. 42-44) paskyre teismo medicinos ekspertize, kuria pavede atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto sudaryta ekspertu komisija 2009 m. gegužes 13 – 2009 m. rugsejo 29 d. atliko ekspertize ir ekspertizes akte (t.4, b.l 54-65) konstatavo, kad atsižvelgiant i ligones L. P. ligos anamneze, pacientes amžiu, gretutinius susirgimus, ligones bukle, kontraindikaciju gydymo taktikai ir metodui (proksimalines šlaunikaulio dalies protezavimas vienpoliu „Austin Moore“ protezu) nebuvo, protezo pasirinkimas negalejo itakoti L. P. letiniu ligu, tame tarpe cukrinio diabeto eigos. Ekspertai ekspertizes akte nurode, kad ivykus endoprotezo protruzijai, galima atlikti revizine endoprotezavimo operacija, pakeiciant subtotalini proteza i totalini, jeigu tai leidžia paciento bukle. Ekspertai pažymejo, kad L. P. cukriniu diabetu sirgo iki 2001 metais ivykusio šlaunikaulio lužio, ir kad nediagnozuotas sepsis neturejo itakos cukrinio diabeto gydymui, gliukozes kiekis kraujyje neviršijo kritiniu ribu. Ekspertai taip pat nurode, kad Lietuvoje 2001-2003 metais vienpoliu ir dvipoliu protezu panaudojimo indikacijos nebuvo reglamentuotos bei pareiške nuomone, kad visu stacionarizavimu i VšI Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine metu L. P. gydymas buvo adekvatus jos sveikatos buklei, ji buvo gydoma visuotinai pripažintais medicinos praktikos ir mokslo principais ir standartais, VšI Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikines ligonines gydytoju veiksmu ar neveikimu, kurie butu sukele neigiamas sveikatos pasekmes, nekonstatuota.
Bylose, kuriose yra nagrinejami gydytoju profesines atsakomybes klausimai, reikalingos specialios žinios medicinos srityje, todel teismo medicinos ekspertizes išvados yra svarbus irodymai. Taciau eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi buti vertinama kartu su kitais byloje esanciais irodymais (CPK 218 straipsnis). Teismas ivertina ekspertu išvada, atsižvelgdamas i jos teigini ryši su kitais irodymais, bei patikrina, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems irodymams (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 6 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-452/2006).
Taigi, šioje byloje del endoprotezo parinkimo tinkamumo yra surinkti prieštaringi irodymai. Kaip mineta, Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontroles ataskaitoje teigiama, kad pasirinkta klubo protezavimo taktika nebuvo teisinga, L. P. atliktai klubo sanario endoprotezavimo operacijai buvo tikslinga pasirinkti totalini endoprotezavima, netinkamai gydytas cukrinis diabetas. A.Garmaus teismo medicininiu tyrimu biuro teismo medicinos specialisto 2008 m. birželio 4 d. konsultacineje išvadoje taip pat nurodoma, kad buvo parinktas netinkamas endoprotezas. Ieškovai šiems teiginiams patvirtinti i byla pateike Kauno medicinos universiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinikos specialistu straipsni „Šlaunikaulio kauku lužio gydymo rezultatai“, kuriame pateikiami duomenys apie protezavimo rezultatus (8 lentele). Tuo tarpu baudžiamojoje byloje ekspertizes atlike ekspertai padare visiškai priešingas išvadas, konstatuodami, kad endoprotezavimas vienpoliu protezu buvo tinkamas. Visi aukšciau pamineti dokumentai turi rašytiniu irodymu galia (CPK 197 straipsnis). Esant minetiems prieštaravimams, teismas laiko, kad šiuo konkreciu atveju didesne irodomaja galia turi šioje civilineje byloje paskirtos teismo medicinines ekspertizes akto išvados. Šiame akte ekspertai ivertino visa bylos medžiaga, ekspertu komisija sudare 4 asmenys, turintys reikiama kvalifikacija, todel teismas neturi teisinio pagrindo abejoti išvadu patikimumu (CPK 185 ir 218 straipsniai). Kaip mineta, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto sudaryta ekspertu komisija ekspertizes akte (t.4, b.l. 54-65) konstatavo, kad L. P. buvo gydoma visuotinai pripažintais medicinos praktikos ir mokslo principais bei standartais, o taip pat nurode, kad nebuvo VšI Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikines ligonines gydytoju veiksmu ar neveikimu, kurie butu sukele neigiamas sveikatos pasekmes. Civilineje byloje paskirtos ekspertizes išvados iš esmes atitinka baudžiamojoje byloje atliktu ekspertiziu išvadas. Teismas, vadovaudamasis šiomis išvadomis, laiko, kad nera Civiliniame kodekse ir 1996 m. spalio 3 d. Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo Nr. I-1562 14 straipsnyje (1998 m. gegužes 21 d. redakcija) numatytu pagrindu žalai priteisti, todel ieškovu ieškinys laikytinas nepagristu ir yra atmestinas.
Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovu valstybei priteisiamos 115,25 Lt išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu (t.1, b.l.1; t.2, b.l.1; t.3, b.l.2; t.4, b.l.3) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovu K. R. ir A. P. ieškini atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovu K. R. ir A. P. 115,25 Lt (viena šimta penkiolika litu ir 25 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (po 57,63 Lt iš kiekvieno ieškovo).
Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma apeliaciniu skundu.