Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-27 · Byla Nr. A2.6.-17774-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
A2.6.-17774-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17125-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-17774-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17125-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., išnagrinėjusi J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2015 m. spalio 29 d., apie 11.13 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę, jog apgadino svetimą automobilį, tačiau kategoriškai nesutiko su tuo, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Protokole nurodytu laiku jis Lietuvos kariuomenei priklausančiu automobiliu važiavo tarnybos reikalais. Kiemas yra siauras, vietos pakankamai nedaug, kelias duobėtas, dėl ko išvažiuoti yra kiek sudėtinga. Atsimena, kad išvažiuojant jam iš dešinės pusės stovėjo automobiliai (konkrečiai „Toyota Corolla“ neįsidėmėjo), kaip tik toje vietoje yra duobė, kurią pravažiuojant įkrenta automobilio ratai. Pravažiuodamas vienu momentu pajuto dunkstelėjimą, automobilis sujudėjo, dešinės pusės priekinis ir galinis ratai įkrito į duobę. Jis suprato, kad įvažiavo į duobę, tačiau nebuvo nė minties, jog kliudė kitą transporto priemonę. Tikrai nesuvokė, jog buvo kontaktas, negirdėjo, kad būtų suveikusi signalizacija. Pravažiavus jam suskambo telefonas, dėl ko jis stabtelėjo, norėdamas atmesti skambutį, taip pat pristabdė, nes priekyje yra arka, pro kurią išvažiuojama į gatvę, arkoje kelias nelygus. Jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti, teisę vairuoti turi, visi dokumentai tvarkingi. Važiavo tarnybiniu automobiliu darbo reikalais, apie 17 val. ar kiek vėliau grįžo atgal. Iki tol, kol negavo pranešimo iš policijos, net nepastebėjo, kad automobilis yra apgadintas. Labai gailisi dėl kilusios situacijos.

Rašytiniame paaiškinime J. K. nurodė 2015-10-29, apie 11.00 val., vairavęs automobilį „Caddy“, kuriuo važiavo darbo reikalais iš K. R., kur automobilis parkuojamas, į G. Š. Batalioną. Nepastebėjo bei nepajautė, kad važiuodamas kliudė kitą lengvąjį automobilį (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

J. K. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš J. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-41929933-15 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio specialisto L. S. 2015-10-30 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-10-29, apie 11.56 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) lauke apgadintas automobilis „Toyota Corolla“. Atvykus į įvykio vietą, apgadinto automobilio vairuotoja paaiškino 2015-10-29 ryte palikusi automobilį stovėti (duomenys neskelbtini) iš Vasario 16-osios gatvės pusės kieme. Apie 15 val. grįžusi prie automobilio pastebėjo, jog automobilis apgadintas. 2015-10-30 peržiūrėjus vaizdo kameras Ūkio ministerijos teritorijoje, buvo matyti, kaip mėlynos spalvos „VW Caddy“, pravažiuodamas kliudo stovintį automobilį „Toyota Corolla“ bei iš įvykio vietos pasišalina (b. l. 4). Nukentėjusiojo automobilio savininkės J. S. paaiškinimo duomenimis, 2015-10-29 ji paliko automobilį Vasario 16-osios g., skersgatvyje. Po darbo, apie 15.00 val., rado automobilį apgadintą – nubrauktas dešinys sparnas ir bamperis. Ant automobilio taip pat matėsi mėlyni automobilio dažai (b. l. 8). Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, papildomose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 5-7) bei vaizdo įraše (b. l. 16).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. K. nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė saugaus atstumo, pravažiuodamas pro automobilį „Toyota Corolla“ nepaliko pakankamo tarpo iš šono, dėl ko jį kliudė ir apgadino (galinės dešinės pusės sparną bei galinį bamperį). Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu J. K. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nurodyto eismo įvykio metu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinęs automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, kad J. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Viso proceso metu J. K. nuosekliai tvirtino jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutęs. Kiemo (pravažiavimo) dalis yra nelygi ir jis pajuto, kaip judėdamas link išvažiavimo, pravažiuodamas stovinčius automobilius, įvažiavo į duobę. Automobilio dešinės pusės tiek priekinis, tiek galinis ratas pataikė į duobę, pasigirdo dunkstelėjimas, jo vairuojamas automobilis sulingavo. Iš teismo išsireikalauto vaizdo įrašo matyti, kad pravažiuodamas „VW Caddy“ kliudo šone stovintį „Toyota Corolla“, taip pat užfiksuota, jog toje pravažiavimo atkarpoje išties yra nelygumai, pro kuriuos važiuodamas automobilis „VW Caddy“ sujuda (sulinguoja). Nepaneigtina, jog ši aplinkybė galėjo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį suklaidinti ir pastarasis, matydamas, kad įvažiavusi į duobėtąją atkarpą, jo vairuojama transporto priemonė sujudėjo, šoktelėjo, galėjo nesuprasti, kad iš tiesų jis kliudė šalimais stovėjusį automobilį, juo labiau, kad kontaktas nebuvo stiprus. Vaizdo įraše užfiksuota, jog pravažiavęs „Toyota Corolla“ J. K. akimirkai stabteli, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime neleidžia daryti išvadą, jog vairuotojas stabtelėjo būtent dėl to, kad neabejotinai pajuto įvykusį kontaktą. Iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių matyti, kad J. K. vairuojamas automobilis važiuoja paskui kitą transporto priemonę, nors tolesnės išvažiavimo iš vidinio kiemo dalies kamerų vaizdas neaprėpia, tačiau išvažiavimas iš minėto kiemo į gatvę (Vasario 16-osios g.) eina per arką, į kurią įvažiuojant transporto priemonė automatiškai pristabdoma, juo labiau, kad danga toje vietoje yra nelygi ir duobėta. Vairuotojas iš transporto priemonės nebuvo išlipęs, nė vieno iš automobilių neapžiūrėjo, neužfiksuota, jog pastarasis būtų dairęsis, žiūrėjęs pro langą, kas leistų bent jau manyti, jog pastarajam buvo kilusios abejonės ar pravažiavimas pro stovinčius automobilius buvo sėkmingas. Teismas taip pat neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens tyčią pabėgti iš eismo įvykio vietos. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. buvo neblaivus ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog J. K. turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo apdraustas, techniškai tvarkingas, kas tik patvirtina pastarajam nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, eismo įvykis padarytas tarnybos metu, asmuo nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas pašalinti ar užmaskuoti apgadinimus. Taip pat pabrėžtina, kad J. K. per ilgametį (35 metų) vairavimo stažą administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo patrauktas vos keletą kartų, padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 3), kas leidžia teigti J. K. neturint polinkio nesilaikyti KET reikalavimų bei daryti su tuo susijusius pažeidimus. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama J. K. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, vedęs, atsargos pensininkas, dirba Lietuvos kariuomenės orkestre, galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. K. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.

J. K. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė