Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei N. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikui ir gyvenamosios vietos nustatymo, paprastojo turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga, ieškovo atstovės, atsakovės, trečiojo asmens ir liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė N. M., būdama nepilnamečio vaiko E. M. motina (7 b.l.) neatlieka savo pareigų vaikui, neužtikrina vaiko saugumo, normalių sąlygų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei nepilnamečio teisių ir interesų apsaugos, piktnaudžiauja motinos valdžia. Ieškinyje nurodytas aplinkybes apie atsakovės gyvenimo būdą, susiklosčiusią situaciją bei ieškovo atstovės paaiškinimus patvirtina į bylą pateikta rašytinė medžiaga. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-12-20 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-838 atsakovės N. M. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, ir vaikų nepriežiūros (46 b.l.). Apibendrinimo aktais, paaiškinimais, socialinių paslaugų teikimo socialinės rizikos šeimai metiniais apibendrinamaisiais aktais, socialinių paslaugų teikimo aktais, apsilankymo aktais, skyriaus išplėstinio pasitarimo protokolais nustatyta, jog atsakovei N. M. nuo 2000 metų yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (10, 12-17,19, 23, 28-34,37-44, 48-50,56-58,61 b.l.). Iš byloje esančių dokumentų turinio teismas sprendžia, kad atsakovės N. M. šeimoje nėra tinkamų sąlygų augti nepilnamečiui vaikui. Atsakovė neužtikrino normalių sąlygų vaiko vystymuisi, nesirūpino jo auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra, gyvenimo sąlygomis. Teismo posėdyje apklausta liudytoja Anykščių rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis V. G. patvirtino paminėtas aplinkybes ir tai, jog dirbant su N. M. šeima, lankantis namuose, buvo fiksuojami atvejai, kai atsakovė buvo neblaivi. Buvo problemos su vaikų nepriežiūra. Atsakovė nesusitvarkydavo su sūnumi, neužtikrindavo jo mokyklos lankomumo. Nebuvo pastebėta atsakovės santykiuose su vaikais prieraišumo. Visą laiką namuose buvo fiksuojama netvarka. Buvo siūloma įvairiapusė pagalba. Gyvenimo sąlygos namuose nėra pasikeitusios.

Įvertinus pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovės šeima yra aktyviai stebima seniūnijos socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, jai siūloma įvairiapusė, tiek socialinė, tiek psichologinė pagalba. Stebimi pokyčiai atsakovės gyvenime teigiama linkme yra nepastovūs, kintantys, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės nepilnametis vaikas galėtų saugiai augti bei būti auklėjamas jos šeimoje. Tokių duomenų byloje nustatyta nėra. Įvertinus pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškinys visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 str.).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė N. M. savo pareigų, numatytų CK 3.155 str. 2 d., neatlieka. Atsakovė vengia atlikti pareigas savo nepilnamečiam vaikui, juo nesirūpina, jo neišlaiko (CK 3.192 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl atsakovės kaltės. Fiksuotos pozityvios pastangos atsakovės gyvenime, nesudaro pagrindo spręsti ir teismas nesurinko duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl, atsakovės valdžia jos vaiko atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią jos vaiko E. M. atžvilgiu, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką patys (CK 3.181 str.).

CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis nustato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.252 str. 1 d, 3.256 str.).

Kadangi nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, apribotina atsakovės N. M. valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be motinos globos, todėl E. M., sulaukusiam 16 metų amžiaus, nustatytina nuolatinė rūpyba.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-18 įsakymu Nr.1-AĮ-301 (20b.l.) E. M. laikinuoju rūpintoju paskirtas R. M.. Nenustatyta, kad nepilnametis E. M. prieštarautų, dėl R. M. paskyrimo jo rūpintoju. Pagal ieškovo atstovės, liudytojus paaiškinimus, R. M. tinkamai rūpinasi vaiku. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. M. skirtinas nepilnamečio E. M. nuolatiniu rūpintoju, kuris sudarys saugias ir tinkamas auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros sąlygas, ir paprastuoju turto administratoriumi. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su rūpintoju (CK 3.265 str. 1 d. 1 p.

(CK 3.238 str. 2 d., CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d., 3.256 str., 3.260 str. 1 d., 3.261 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė N. M. nesirūpina nepilnamečiu vaiku, jo materialiai neišlaiko. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis reikalavimas visiškai pagrįstas, nors tai tik minimalius vaiko poreikius atitinkantis išlaikymo dydis. Vaiko tėvas V. M. miręs (9 b.l.) ir vaikas gauna našlaičio pašalpą. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį, atsakovės paaiškinimą, iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomas priteisti išlaikymas jos nepilnamečiui vaikui atstovaujamam rūpintojo, po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Be to, ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš N. M. išlaikymo įsiskolinimą 980 Eur nuo laikinosios rūpybos įsteigimo momento, t.y. nuo 2016 m. balandžio 18 d., iki ieškinio padavimo teisme dienos, skaičiuojant po 70 Eur kas mėnesį.

CK 3.200 str. įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Įrodymų, kad minėtu laikotarpiu atsakovė teikė savo vaikui išlaikymą, nėra pateikta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir nuo laikinosios globos nustatymo 2016-04-18 dienos priteistinas iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui 980 eurų (CK 3.200 str.).

Pagal CPK 282 str. 2 d. 2 p. sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai jam dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.

Kadangi ieškinys tenkinamas pilnai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės priteistina 66,20 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimus dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), likę reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami bei 6,04 Eur pašto išlaidų (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p.,92 str., 93 str., 96 str 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos vaiko E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

E. M. nustatyti nuolatinę rūpybą, jo nuolatiniu rūpintoju, gaunamų lėšų ir paprastuoju turto administratoriumi paskirti R. M., a.k (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. M. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su nuolatiniu rūpintoju.

Rūpintojui išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas CK 3.271 str., CK 3.272 str. ir CK ketvirtosios knygos normose, reglamentuojančiose svetimo turto administravimą.

Priteisti iš atsakovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M., atstovaujamam R. M. po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2017 m. birželio 19 dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės N. M. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui E. M., atstovaujamam R. M. 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) sumą, skaičiuojamą nuo laikinosios globos ir rūpybos nustatymo dienos (2016-04-18) iki kreipimosi į teismą dienos (2017-06-18).

Priteisti iš N. M. 66,20 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 20 ct) žyminio mokesčio ir 6,04 Eur (šešis eurus 04 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.