Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant bankrutuojančios individualios įmonės „ Statreta“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ukrainos advokatų kompanijos „ Lokart“ reikalavimą patvirtinti kreditorinį reikalavimą IĮ „ Statreta“ bankroto byloje už 2 693 184,00 Lt sumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutuojančios individualios įmonės „ Statreta“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ 2012-12-21 pateikė teismui prašymą tvirtinti išaiškintus kreditorinius reikalavimus bankrutuojančioje IĮ „ Statreta“ ir informavo, jog yra gautas Ukrainos advokatų kontoros „ Lokart“ prašymas įtraukti jų įmonę į kreditorių sąrašą bei patvirtinti „ Lokart“ kreditorinį reikalavimą už 2 693 184,00 Lt sumą. Administratorius nurodė, jog mano, kad reikalavimas nėra pagrįstas ir prašė šio reikalavimo dalyje klausimą išskirti į atskirą bylą ir nagrinėti atskirai.

2012-12-07 bankrutuojančios IĮ „Statreta“ administratorius gavo Ukrainos advokatų kompanijos „ Lokart“ prašymą įtraukti juos į kreditorius ir patvirtinti šio kreditoriaus 2 693184,00 Lt finansinį reikalavimą pagal statybos rangos sutartį bei šios statybos rangos sutarties 7.2.1.p. ir 7.2.2. punktus ( b. l. 2).

Byla dalyje dėl Ukrainos advokatų kompanijos „ Lokart“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo išskirta į atskirą bylą ( b.l. 23).

Individualios įmonės „ Statreta“ administratorius atsiliepimu į tokį reikalavimą prašo reikalavimą atmesti ir netvirtinti „ Lokart“ pateikto finansinio reikalavimo, nes jis yra nepagrįstas (b. l. 25).

2010-09-16 tarp G. Ž. individualios įmonės ( Šiuo metu jos pavadinimas individuali įmonė „ Statreta“) ir Ukrainos advokatų kompanijos „ Lokart“ buvo sudaryta rašytinė statybos rangos sutartis Nr. AA-16/09-B, pagal kurią užsakovas - Advokatų kompanija“ Lokart“ ir rangovas - G. Ž. įmonė pasirašė statybos rangos sutartį dėl 60 vnt. gyvenamų namų iš pjautinių sijų ( 20 cm storio) gamybos ir pastatymo Ukrainoje iš rangovo medžiagos. ( Sutarties 1.1.p.; 2.1.p.) Objekto kaina – 65 000 EUR už vieną namą, o bendrai viso objekto kaina 3 900.000 EUR ( trys milijonai devyni šimtai tūkstančių eurų). Darbų pradžia 2011-06-01, o pabaiga 2012-11-31 ( Sutarties 4.1.p.). Minėtoje sutartyje numatyta, jog per 1 mėnesį įvykdyti darbai užsakovui priduodami pagal priėmimo - perdavimo aktą. Užsakovui pagaminus ir sumontavus namus ar vieną namą Užsakovas įsipareigoja per 10 d. nuo akto apie įvykdytus darbus pasirašymo dienos sumokėti už namą ar namus pagal šioje sutartyje numatytą kainą ( Sutarties 3.1. ir 3.2.p.). Šalys susitarė, kad nesutarimai pagal šią sutartį sprendžiami derybų keliu, o nesusitarus, ginčas nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme pagal Lietuvos teisės normas ( Sutarties 9.1.p.). Atsakomybė už sutarties nevykdymą yra aptarta šios sutarties 7 dalyje, tai yra 7.2.1.p - 7.2.2.p).

Užsakovas - advokatų kompanija „ Lokart“ pareiškė atsakovui kreditorinį reikalavimą kaip rangovui pagal minėtą statybos rangos sutartį ir jos 7.2.1.p. ir 7.2.2 p., kuriuose yra numatyta bauda rangovui, kuris nutraukė sutartį ar pažeidė kitas sutarties vykdymo sąlygas ar už rangovo objekto statybos terminų pažeidimą. Baudos dydis – numatytas 20 procentų dydžiu nuo visos sutarties kainos. Tai yra, ieškovo kreditorinis reikalavimas yra pareikštas reikalaujant taikyti rangovui baudą arbą baudinę sankciją.

Bankrutuojanti individuali įmonė“ Statreta“ su reikalavimu nesutinka, nes mano, kad toks reikalavimas nėra pagrįstas. „ Lokart“ nepateikė jokių įrodymų apie savo patirtą žalą ar nuostolius dėl atsakovo minėtos rangos sutarties nevykdymo, nenurodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio. Avanso užsakovas nemokėjo, o atsakovas net nepradėjo vykdyti sutarties. Sutartis pasibaigė kai atsakovui buvo iškelta bankroto byla ir pagal Lietuvos Respublikos ĮBĮ nuostatas visi bankrutuojančios įmonės įsipareigojimai nuo bankroto bylos iškėlimo laikomi pasibaigusiais.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai ir išvados.

Reikalavimas įtraukti į kreditorių sąrašus ir patvirtinti Ukrainos advokatų kompanijos „Lokart“ kreditorinį reikalavimą netenkintinas.

Kreditorinis reikalavimas kildinamas iš statybos rangos sutarties Nr. AA -16/09-B, kuri buvo sudaryta 2010-09-16 tarp Ukrainos advokatų kompanijos „ Lokart“ kaip užsakovo ir rangovo - Lietuvos G. Ž. įmonės, kurios pavadinimas šiuo metu yra individuali įmonė „ Statreta“ dėl 60 vnt. medinių namų pastatymo ir sumontavimo Ukrainoje. Darbų įvykdymo terminai buvo numatyti iki 2012-11-31( Rangos sutarties 4d.4.1.p., b.l. 18). Tačiau, kaip nustatyta iš atsakovo atstovo paaiškinimų, rangos sutartis nebuvo pradėta vykdyti, nes atsakovui IĮ „Statreta“ 2012-09-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla pripažinus šios įmonės nemokumą ( Šiaulių apygardos teismo 2012-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1130-194-2012). Yra nustatyta, jog atsakovas kaip rangovas pagal rangos sutartį su „ Lokart“ darbų nepradėjo, nes tapo nemokus, o užsakovas „ Lokart“ avanso ir kitų mokėjimų pagal minėtą rangos sutartį taip pat nepradėjo, nes rangovas nepradėjo vykdyti jokių statybos rangos sutartimi numatytų darbų.

Baudinės sankcijos rangovui pagal minėtos statybos rangos sutarties 7.2.1.p. ir 7.2.2.p. (toliau Sutarties) yra numatytos už šios sutarties nutraukimą, jei sutartis nutraukta ne dėl užsakovo kaltės ir už kitų šios sutarties sąlygų pažeidimą ir objekto statybos terminų nesilaikymą. Numatyta 20 procentų dydžio bauda rangovui nuo visos Sutarties kainos. Tokio dydžio baudą ieškovas Ukrainos advokatų kompanija „ Lokart“ paskaičiavo atsakovui kaip rangovui ir paprašė patvirtinti 20 proc. baudos dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje. Kitų Sutarties sąlygų ir statybos terminų pažeidimo atsakovas padaryti negalėjo, nes minėta Sutartis net nebuvo pradėta vykdyti ( Sutarties 7.2.2.p., b.l. 21 ). Minėto dydžio bauda rangovui Sutartimi yra numatyta ir už Sutarties nutraukimą, jei Sutartis nutraukta ne dėl užsakovo kaltės. Ieškovas Ukrainos advokatų kompanija „ Lokart“ savo prašyme patvirtinti minėto dydžio kreditorinį reikalavimą kaip baudą atsakovui, nedetalizavo nei Sutarties konkretaus pažeidimo, nei Sutarties nutraukimo, tik nurodė, kas atsakovui už netinkamą Sutarties vykdymą atsiranda atsakomybė – 20 proc. dydžio nuo visos sutarties kainos bauda, kurią prašė patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą ( b.l. 2). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes ,kuriomis grindžia savo reikalavimus ( LR CK 178 str.). Kokių konkrečiai sutartinių įsipareigojimų nevykdė atsakovas, ieškovas nenurodė ir nepagrindė ( LR CPK 178 str.). kaip išsiaiškinta nei viena iš šios Sutarties šalių pagal minėtą sutartį net nepradėjo jos vykdyti ir jokių konkrečių veiksmų pagal minėtą Sutartį net nepradėjo atlikti. Yra pasirašytas tik rašytinis Sutarties tekstas. Taigi, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas yra neįrodytas ( LR CPK 178 str.).

Teismas konstatuoja, jog minėta statybos rangos sutartis nebuvo atsakovo nutraukta, o įsipareigojimų vykdymas pagal minėtą Sutartį pasibaigė atsakovui iškėlus bankroto bylą, ką numato Lietuvos įstatymai – tai yra Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7d.3p. nuostatos. Šis specialus LR Įmonių bankroto įstatymas, kuris taikytinas atsakovui, kuriam nuo 2012-09-28 yra iškelta bankroto byla, ir LR ĮBĮ 10 str. 7d.3p. nurodo, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, draudžiama mokėti palūkanas, netesybas (baudas, delspinigius), mokesčius ir kitas privalomas įmokas, draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės, nutraukiamas netesybų ( baudų, delspinigių), palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų ir už išmokas su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Tai yra specialiu įstatymu nustatytos draudžiamos nuostatos, kurios taikytinos atsakovo įmonei nuo 2012-10-08 ( teismo nutarties įsiteisėjimo dienos). Ukrainos advokatų kontoros „ Lokart“ kreditorinio reikalavimo pateikimo metu 2012metų gruodžio mėn.7d. atsakovas jau buvo bankrutuojanti įmonė ir jam taikytinos minėto specialaus įstatymo draudžiamos nuostatos. Taigi, baudų skaičiavimas ir mokėjimas draudžiamas specialiu Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymu ir jo 10 str. 7d.3p. Šalys minėtoje rangos Sutartyje numatė, kad ginčai sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl teismas ir taiko minėto Lietuvos įstatymo nuostatas ( Sutarties 9.1.p.).

Konstatuotina, jog atsakovas nebegalėjo vykdyti minėtos Sutarties, kurios atlikimo terminai buvo numatyti iki 2012-11-31, nes nuo 2012-09-28 buvo bankrutuojanti įmonė. Pagal esamą situaciją, negalima daryti išvadą, kad pats atsakovas nutraukė sutartį, nes ieškovas nepateikė jokio atsakovo gauto pranešimo apie sutarties nutraukimą. Taip pat negalima konstatuoti, kad atsakovas pažeidė kitas minėtos Sutarties sąlygas, nes Sutartis aplamai nebuvo pradėta vykdyti ir dėl šios tik pasirašytos Sutarties ieškovas nenurodo jokių savo patirtų konkrečių nuostolių ar konkrečios patirtos žalos. Baudų taikymas atsakovui pagal minėtos Sutarties 7.2.1.p. ir 7.2.2.p. yra negalimas dėl nurodytų specialaus įstatymo draudžiamų nuostatų. Atsakovo prievolės pagal minėta statybos rangos sutartį pasibaigė įstatymo pagrindu, ir nebuvo atsakovo nutraukta ir nebuvo nevykdoma dėl atsakovo kaltės. Taip teismas aiškina minėtos statybos rangos sutarties pabaigą ir nevykdymo aplinkybės ( LR CPK 6.193 str. 1d.). Dėl pasakyto pagal pareikštą Ukrainos advokatų kompanijos „ Lokart“ kreditorinį reikalavimą ir tų reikalavimų prigimtį pagal Statybos rangos sutarties 7.2.1.p. ir 7.2.2.p. patvirtinti kreditorinį reikalavimą kaip baudą atsakovui nėra teisinio pagrindo ( LR CPK 185 str., LR CK 6.193 str. 1d.).

Įmonės kreditoriai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios įmonės konkrečių nesumokėtų mokesčių sumų, neapmokėtų sumų pagal sutartis, neapmokėtų sumų už atliktus darbus, reikalauti žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe, dėl negražintų paskolų ir kt. ( LR Įmonių bankroto įstatymo 3 str.). Įstatymas nenumato kaip savarankiško kreditorinio reikalavimo – baudinių sankcijų taikymo bankrutuojančiai įmonei, nes netesybų ( baudų, delspinigių ) mokėjimas nutrūkta iškėlus įmonei bankroto bylą, o vykdyti sutartis bankrutuojančiai įmonei po bankroto bylos iškėlimo draudžia Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog ieškovo Ukrainos advokatų kompanijos „ Lokart“ kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas ( LR CPK 185 str.).

Kadangi ir ieškovas, ir atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleisti pagal įstatymą, bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei ( LR CPK 96 str. 4dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ukrainos advokatų kompanijos „ Lokart“ reikalavimą įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios individualios įmonės „ Statreta“ bankroto byloje – atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.