Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant bankrutavusios A. R. personalinės įmonės bankroto administratoriaus UAB „Sesnita‘ įgaliotam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo bankrutavusios A. R. personalinės įmonės bankroto administratoriaus UAB „Sesnita“ prašymą priimti sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį bendraatsakoviams A. R. personalinei įmonei, A. R. ir G. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje VSDFV Mažeikių skyrius, VĮ Turto bankas, dėl bankroto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-23 nutartimi nutarta iškelti atsakovei A. R.

personalinei įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Sesnita“.

2. Gautas atsakovės bankroto administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos

pabaigos, šį klausimą išsprendžiant rašytinio proceso tvarka. Prašyme nurodoma, kad visi veiksmai, nurodyti Įmonių bankroto įstatyme, susiję su atsakovės likvidavimo procedūra yra atlikti. Prašymas buvo paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka. Išnagrinėjus prašymą, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nustatytas terminas iki teismo posėdžio bankroto administratoriui pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, jog atsakovės A. R. personalinės įmonės savininkui A. R. priklausančio turto pardavimas, siekiant patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, yra neekonomiškas. Taip pat 2016-11-02 nutartimi nutarta įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje VSDFV Mažeikių skyrių, VĮ Turto banką, nustatant teisę pateikti iki teismo posėdžio paaiškinimus dėl atsakovės A. R. personalinės įmonės veiklos pabaigos.

3. Teismo nustatytu terminu tretieji asmenys prieštaravimų dėl įmonės veiklos pabaigos nepareiškė. Ieškovas pareiškęs, ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. R. personalinei įmonei, pateikė paaiškinimus, jog savo finansinį reikalavimą perleido VĮ Turto bankas, kuris bankroto byloje yra įtrauktas į kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo finansinis reikalavimas.

4. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, bankroto administratorius pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus byloje, jo nuomone, pagrindžiančius, jog atsakovės A. R. personalinės įmonės savininkui priklausančio garažo pardavimas būtų nuostolingas ir finansiškai neekonomiškas. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašymą priimti sprendimą dėl atsakovės A. R. personalinės įmonės veiklos pabaigos palaikė, paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

5. Įmonių bankroto procesu yra siekiama dviejų tikslų: realizavus nemokios įmonės turtą patenkinti kreditorių reikalavimus (turto likvidavimas) ir likviduoti pačią įmonę, kuri nustoja egzistuoti kaip teisės subjektas (įmonės likvidavimas). Šie tikslai yra susiję su viešuoju interesu ir juos būtina derinti, kad būtų užtikrinta kreditorių ir skolininko (nemokaus rinkos dalyvio), o tuo pačiu ir visos visuomenės, interesų apsauga. Pažymėtina, kad šio interesų pusiausvyros principo privalu laikytis, nes bankrotas visuomet yra susijęs su rizika, jog kreditorių reikalavimai gali būti nepatenkinti. Dėl to pats procesas turi būti ekonomiškas, koncentruotas, vykdomas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto procesu siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti procedūras, nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2009-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; ir kt.). Tokio operatyvaus ir koncentruoto bankroto procedūrų vykdymo ir užbaigimo turi būti laikomasi, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procesas. Dėl to ĮBĮ įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir eiliškumu.

7. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį administratoriui atlikus ĮBĮ 31 straipsnyje išvardytus veiksmus likviduojant bankrutavusią įmonę ir pateikus teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) bei Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

8. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį tuo atveju, kai per 24 mėn. nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas.

9. Bankroto byloje, įsiteisėjus 2015-11-23 nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. R. personalinei įmonei, 2016-01-19 nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2016-05-13 nutartimi atsakovė A. R. personalinė įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas galutinis kreditorių sąrašas, patvirtinta likvidavimo tvarka. 2016-06-14, 2016-09-01, 2016-11-28 nutartimis patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

10.Byloje yra įrodymai, jog atsakovės A. R. personalinės įmonės savininko vardu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), bei Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre yra įregistruotos transporto priemonės.

11. Bankroto administratorius nurodė, jog vertinant, kad pagal planuojamas gauti pinigines lėšas, tai yra, 190 EUR – 200 EUR pagal kainas nurodomas viešuose skelbimuose dėl tokio tipo (10 punktas) garažų pardavimo, parduoti A. R. priklausantį garažą, siekiant patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus yra nuostolinga ir finansiškai nenaudinga, kadangi tokio turto realizavimas kainuotų apie 901, 18 EUR. Teismas neturi pagrindo abejoti bankroto administratoriaus nurodytų duomenų objektyvumu, jog planuojama gauti piniginių lėšų suma už A. R. nuosavybės teise priklausantį garažą sudarytų 190 EUR – 200 EUR. A. R. nuo 2007-03-16 yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Bankroto administratorius pateikė sekančias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, jog šiuo atveju garažo vertinimas kainuotų 50 EUR, spynos atrakinimas apie 210 EUR, antstolio paslaugos 585, 64 EUR. Be to, parduodant garažą varžytinėse, vienos elektroninės varžytinės kainuotų 27, 77 EUR, o dvejos varžytinės, jeigu būtų reikalingos, kainuotų 55, 54 EUR.

12.Iš Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre nurodytų duomenų matyti, jog atsakovės A. R. personalinės įmonės savininko vardu buvusios transporto priemonės yra išregistruotos, jų dalyvavimas eisme yra draudžiamas, byloje įrodymų apie jų buvimo vietą nėra, transporto priemonės yra 1987 – 1991 metų gamybos, kas sudaro pagrindą manyti, jog jų vertė nedidelė.

13.Vertindamas nustatytas aplinkybes (11-12 punktas), teismas sprendžia, jog atsakovės A. R. personalinės įmonės savininko vardu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre ir Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre registruoto turto realizavimas, vertinant realizavimo išlaidas, neatitiktų bankroto proceso vykdymo tikslų, jog šis procesas turi vykti koncentruotai ir ekonomiškai.

14. Esant tokioms aplinkybėms (13 punktas), darytina išvada, kad bankroto administratorius atliko visus Įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus, susijusius su atsakovės kreditorių, atsakovės turto nustatymu ir realizavimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, likvidacinio akto matyti, kad atsakovės A. R. personalinės įmonės vardu turto nėra, byloje nėra įrodymų apie bendraatsakoviui G. R. nuosavybės teise priklausantį turtą.

15. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymos matyti, jog atsakovė A. R. personalinė įmonė nebuvo įtraukta į kontroliuojamų objektų sąrašą ir nebuvo tikrinta, už aplinkos teršimą bausta nebuvo, kitų neįvykdytų aplinkosauginių reikalavimų neturi.

16.Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovės likvidavimo procedūros baigtos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl atsakovės A. R. personalinės įmonės veiklos pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalis).

17. Taip pat tvirtintini likę nepatenkinti atsakovės A. R. personalinės įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti, kad bankrutavusios A. R. personalinės įmonės, juridinio asmens kodas 173873088, buveinės adresas Dariaus ir Girėno g. 33-3, Skuodo m. Skuodo r. sav., veikla pasibaigė.

Patvirtinti likusių ir nepatenkintų bankrutavusios A. R. personalinės įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 1988, 57 EUR sumai:

VSDFV Mažeikių skyrius 1572, 84 EUR,VĮ Turto bankas 415, 73 EUR.

Iš viso 1988, 57 EUR.

Įpareigoti įmonės bankroto administratorių atlikti veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, bei pranešti apie teismo sprendimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.