Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai J. Š.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini),, anksčiau teistas vieną kartą:

2013-03-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1d. 140 str. 1 d., 1 metams 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant vienerius metus būti namuose nuo 22 iki 6 val., gydytis nuo alkoholizmo ir neatlygintinai per 10 mėn. išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, bausmės neatlikęs (bausmės pabaiga yra 2015-01-27), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. Š. 2013-06-16 apie 01.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinei J. Š. delnu sudavė ne mažiau 3 kartų į galvos sritį, taip mušdamas sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis H. Š. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pas sutuoktinės draugę įvyko konfliktas, jo sutuoktinė su ja susiginčijo ir taip gavosi. Parėjo namo ir susiginčijo. Galėjo būti, kad parėjo namo 2013-06-16, apie 1.40 val. Parėjo pas save į namus adresu(duomenys neskelbtini). Gal netyčia kelis sykius užtaikė sutuoktinei į galvą, trenkė iš lėto, Sudavė jai 2 ar 3 kartus. Kaltinime rašoma teisingai, kad ne mažiau 3 kartus. Sudavė su delnu. Po to iškvietė policiją ir jį išvežė. Po smūgio nukentėjusiajai nieko neatsitiko. Ji nesišaukė pagalbos. Nukentėjusioji pati iškvietė policiją. Įvykio metu buvo išgėręs. Nukentėjusioji kažkiek gal taip pat buvo išgėrusi. Anksčiau taip pat yra smurtavęs prieš sutuoktinę. 2013-03-08 įvykio metu nuo jo nukentėjo taip pat J. Š., todėl tai ne pirmas atvejis, kai jis prieš ją smurtauja. Dabar jau susitaikė. Pretenzijų vienas kitam neturi. Ankstesniu teismo sprendimu yra nuteistas ir už grasinimus nužudyti J. Š., tačiau ten gavosi pajuokavimas, kad bandys ją nužudyti. Daugiau taip nebus. Kai atvyko policija, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Dabar gyvena kartu su sutuoktine. Šitą konfliktą teko užmiršti, sutuoktinės atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo H. Š. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2013-06-16 nukentėjusiosios J. Š. protokole pareiškime nurodyta, kad 2013-06-16 dieną apie 01.40 val. jos sutuoktinis H. Š. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu sudavė ne mažiau trijų kartų delnu jai į galvos sritį. Prašo nubausti jos sutuoktinį už šį smurtą įstatymų nustatyta tvarka. Sutuoktinis smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Akivaizdžių sužalojimų nesimato, tik jaučia skausmą galvos srityje, Pas gydytojus kreiptis neketina.

2013-06-16 Kauno AVPK PER 4-tojo būrio Vyresniojo patrulio D. B. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ nurodyta, kad 2013-06-16 apie 01.45 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), pranešėją muša vyras. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad J. Š. nurodė, jog 2013-06-16 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), po išgertuvių grįžus namo jos sutuoktinis pradėjo triukšmauti, jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, varyti ją iš namų, taip[ pat ranka trenkė jai į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Pranešime taip pat nurodyta, kad ant J. Š. sumušimo žymių nesimatė, ji buvo rami. Įvykio vietoje, nurodytame bute, matėsi netvarkingai išmėtyti daiktai. Pati J. Š. buvo neblaivi. Smurtu įtariamas asmuo, kaip nurodyta pranešime, dėl savo girtumo nieko paaiškinti negalėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, prie jo pridėtos schemos matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), schemoje nurodytame kambaryje Nr. 2.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas H. Š. taip pat kaltu prisipažino ir buvo parodęs, kad su savo žmona J. Š. gvena 32 metus, veda bendrą ūkį, turi du sūnus, kurie šiuo metu gyvena atskirai. 2013-06-16 apie 1.40 val. konflikto su žmona J. Š. metu, jis ne mažiau 3 kartų delnu sudavė savo žmonai į galvos sritį. Kiek pamena, konfliktas kilo žmonos kambaryje. Tuo metu abu buvo išgėrę ir tarp jų kilo konfliktas, nes jis savo žmonai priekaištavo, kad ji parsidavinėja kitiems vyrams, kodėl taip pasakė, paaiškinti negali, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais. Kadangi jis buvo girtas, grįžęs po darbo kartu su žmona išgėrė 0,7 l butelį degtinės ir dar kažkiek alaus, nekontroliavo savo veiksmų buvo piktas, dėl to naudojo fizinį smurtą prieš J. Š..

Nukentėjusioji J. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama buvo parodžiusi, kad kartu su vyru dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Su sutuoktiniu nesutaria, dažnai kyla konfliktai, nes jis ją žemina, įžeidinėja. Su sutuoktiniu žada skirtis. 2013-06-15 jie buvo nuėję į svečius, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tiek sutuoktinis, tiek ji grįžo į namus išgėrę. Namuose 2013-06-16 01.40 val. jos sutuoktinis H. Š. pradėjo ją įžeidinėti, žemino sakydamas kad ji parsidavinėja. Kilusio konflikto metu H. Š. sudavė delnu ne mažiau 3 kartų į galvos sritį. Namuose jie buvo dviese. Ji tokio vyro elgesio išsigando ir iškvietė policiją. Sutuoktinis naudodamas smurtą prieš ją, sukėlė jai fizinį skausmą, kreiptis į gydytojus neketina, nes akivaizdžių sužalojimų nesimato, tik jaučia skausmą galvos srityje.

Asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3772 nurodyta, kad H. Š. 2013.06.16 02.27 val. nustatytas 4,51 promilių girtumas.

H. Š. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-06-16 01.55 val. iki 2013-06-17 19.20 val.

2013-06-18 nutarimu H. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia sudavė delnu ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajai į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 1 d.

H. Š. parodymai iš esmės atitinka tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotus įrodymus, todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas H. Š. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

H. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

H. Š. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį – savo sutuoktinę, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau vieną kartą teistas, neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ne tik už analogiškas šiam atvejui nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją J. Š., bet ir už grasinimus ją nužudyti, dėl ko darytina išvada, kad H. Š. savo tokio elgesio artimoje aplinkoje sutuoktinės atžvilgiu ir gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir sistemingai nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad H. Š. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Tuo pačiu tai reiškia, kad pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Tuo pačiu minėtas recidyvas rodo, kad ankstesniu teismo sprendimu – 2013-03-08 teismo baudžiamuoju įsakymu H. Š. skirta bausmė tiek savo rūšimi (laisvės apribojimas), tiek savo dydžiu bei laisvės apribojimo bausmės esmę sudarančiais įpareigojimais) yra nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaiko H. Š. nuo naujų analogiškų nusikaltimų darymo, neatima iš jo galimybės analogiškai nusikalstamai veikti prieš tą pačią nukentėjusiąją, tuo pačiu tai rodo, kad H. Š. tokios bausmės nėra veikiamas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną H. Š. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra dirbantis, o nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ne darbo dieną (naktį iš šeštadienio į sekmadienį), į tai, kad yra užregistruotas priklausomybės ligų centre, kur konsultuotas ir stebimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas, kuri yra, kaip minėta, tipinė bausmė recidyvistui.

Atsižvelgiant į tai, kad H. Š. ir nukentėjusioji J. Š. susitaikė, ką teismo posėdyje patvirtino pati nukentėjusioji ir prašė sutuoktiniui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, pats H. Š. yra dirbantis, teismo nuomone yra tikslinga ir teisinga pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės realų vykdymą atidėti. Teismo nuomone, jau šiuo metu atkurta taika tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios leidžia tikėtis, kad ateityje H. Š. daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik realiai H. Š. izoliuojant nuo visuomenės.

Todėl, teismo nuomone, nebūtų teisinga kaltinamajam skirti prokuroro pasiūlytą bausmę areštą, kuri savo rūšimi, nors ir yra švelnesnė nei terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jos realus vykdymas negali būti atidėtas, dėl ko turėtų būti vykdoma realiai.

Kadangi H. Š. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė privalo būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 str. ir 65 str. numatytas bausmių bendrinimo bei bausmių keitimo taisykles.

BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

BK 65 str. 1 d. 1 p. b papunktyje nurodyta, kad paskirtas bausmes sudedant, taip pat vienas bausmes keičiant kitomis bausmėmis, viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms. To paties straipsnio 2 d. numato, kad bendrinant bausmes pagal BK 63 ar 64 straipsnius švelnesnė bausmė yra keičiama griežtesne bausme.

Taip pat turi būti įvertinta tai, kad H. Š. ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios pabaiga yra 2015-01-27, neatlikta dalis šiai dienai yra 1 metai 6 mėnesiai ir 24 dienos, kas prilygsta pagal BK 65 str. 1 d. 1 p. b papunktyje nurodytas taisykles 9 mėnesiams ir 12 dienų laisvės atėmimo, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad bausmes bendrinant jas iš dalies sudedant, kai neatliktos bausmės dalis yra didesnė, prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 str. 3 d.), o visiško bausmių sudėjimo atveju, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

H. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti bausmę – 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, prie 2013-03-08 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir iki dabar visiškai neatliktos laisvės apribojimo bausmės, ją prieš tai prilyginus laisvės atėmimo bausmei, dalies – 9 (devynių) mėnesių ir 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2013 m. birželio 16 d. iki 2013 m. birželio 17 d., kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 72² str., 75 str. 1 d., 2 d. 3, 8 punktais, 4 dalimi, H. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu gydytis dėl sutrikimo vartojant alkoholį bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

H. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.