- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- II-914-336/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00214-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- B. L.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens A. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2514-2021, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir teismo posėdžio metu prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2514-2021. Taip pat prašo įpareigoti pareigūnus atlikti objektyvų tyrimą. Nurodė, kad minėtu nutarimu buvo nubaustas dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), atėjęs prie gyvenamojo namo nudaužė vartų spyną. Tokiais savo veiksmais padarydamas B. L. 10 eurų dydžio turtinę žalą ir administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje. Šiuo nutarimu jam buvo paskirta 50 eurų dydžio bauda, jis buvo įpareigotas atlyginti nukentėjusiajam B. L. padarytą 10 eurų dydžio žalą. Šio nusižengimo jis nepadarė. Nurodytą dieną, valandą, jis nebuvo pasišalinęs iš savo gyvenamosios vietos, nebuvo nuvykęs (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. Tuo metu jis buvo namuose, žiūrėjo mėgstamus serialus. B. L. jį apkaltino nepagrįstai, nėra pateikta jokių jo kaltės įrodymų. Jo išvykimą arba grįžimą galima patikrinti vaizdo kamerų pagalba. Jis visuomet važinėja dviračiu tuo pačiu maršrutu.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau - ir Institucija) teismui per nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.
Nukentėjusysis B. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. S., kuris prieš 4-5 metus gyveno su jo seserimi (duomenys neskelbtini). Minėta namų valda nuosavybės teise priklauso jam ir jo seseriai. Į šią namų valdą A. S. yra atsinešęs įvairių daiktų, kuriuos ten ir laiko. Jis šioje namų valdoje buvo pakabinęs spyną. Atvykęs po 2-3 dienų pamatė, kad spyna buvo numušta, jos ant vartelių nebuvo. Kaimynai jam sakė, kad A. S. toje namų valdoje lankosi kiekvieną dieną. Mano, kad spyną galėjo sugadinti A. S., tačiau pats asmeniškai to nematė.
Liudytoja G. V. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas gavus B. L. pareiškimą apie sugadintą spyną. Kaltininką nurodė B. L., surašant protokolą savo kaltę A. S. neigė.
Liudytojas J. Ž. parodė, kad 2021 m. vasarą, šeštadienį, Kėdainiuose, Putinų gatvėje 16, pakabino spyną. Šią spyną jis davė B. L. jo prašymu. 2021 m. rugpjūčio 15 d. kartu su B. L. atėjo minėtu adresu į kiemą. Praėjus apie 20 minučių laikotarpiui, išeinant iš kiemo jie pastebėjo, kad pakabintos spynos jau nebuvo. Pats asmeniškai nematė, kad A. S. būtų paėmęs ar sugadinęs spyną. Tikėtina, kad spyną paėmė ir kitas asmuo, o ne A. S..
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012, kt. ).
Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį nusižengimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju A. S. nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu ir kelia kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje padarymo klausimą, teigdamas, jog nusižengimo ir žalos nukentėjusiam B. L. jis nepadarė, todėl yra nubaustas nepagrįstai. Byloje nėra surinkta jo kaltės įrodymų, todėl prašo panaikinti jo manymu nepagrįstai priimtą nutarimą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), atėjęs prie gyvenamojo namo nudaužė vartų spyną. Tuo padarydamas B. L. 10 eurų dydžio turtinę žalą. Šiuo nutarimu jam buvo paskirta 50 eurų dydžio bauda, jis buvo įpareigotas atlyginti padarytą 10 eurų dydžio žalą iki 2021 m. gruodžio 26 d. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiame paaiškinime (b. l. 6) nukentėjęs B. L. nurodė, kad jam priklauso namas, (duomenys neskelbtini). Ten anksčiau gyveno jo sesuo su savo sugyventiniu A. S.. Sesuo išvyko į užsienį ir su A. S. išsiskyrė. Jis daug metų kelia jiems problemas, nes iš nurodyto adreso nenorėjo išsikraustyti. Šiuo metu A. S. yra išsikraustęs, jis vis ateina minėtu adresu ir neša ten įvairias šiukšles ir rastus daiktus. Į namą jis nepatenka, daiktus deda į malkinę, nes ten yra jo senų daiktų. Šių metų rugpjūčio 14 d. jis uždėjo naują spyną ant vartų. Rugpjūčio 15 d., apie 15 val., jis paskambino kaimynui J. Ž., kad pažiūrėtų, ar jo name viskas gerai. Kaimynas jam atskambino ir pasakė, kad kieme buvo atėjęs A. S., o nuo vartų buvo numušta spyna. Jis ten lankosi be jo leidimo. Jam padaryta 10 eurų dydžio turtinė žala.
J. Ž. paaiškinime (b. l. 10) nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. jam paskambino pažįstamas B. L., kuris paprašė jo pažiūrėti ir patikrinti, ar (duomenys neskelbtini), yra spyna, kurią jis uždėjo. Išėjęs iš savo kiemo pamatė, kad spynos nėra ir apie tai informavo B. Jis ne kartą yra matęs, kaip A., kurio pavardės nepamena, atvažiuoja su dviračiu ir eina į sodybą. Paskutinį kartą A. matė ateinantį į sodybą 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie tai pranešė B. Mano, kad spyną sugadino A. norėdamas įeiti į sodybą.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad administracinį nusižengimą galėjo padaryti I. B., nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti jam administracinę nuobaudą.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios tuomet, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai (nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės), bet ir tą veiką padaręs asmuo. Antra, ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Trečia, ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Ketvirta, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.
Susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinus joje esančius duomenis, paaiškinimus, išklausius teismo posėdžio metu duotus liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, darytina išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų, jog A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Pareiškėjas neigia, kad nudaužė spyną. Jo teigimu, nutarime minimu laiku jis buvo savo namuose. Duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo versiją, byloje nėra. Byloje surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog A. S. sugadino ar sunaikino turtą - spyną, ir nukentėjusiam B. L. padarė 10 Eur žalą, taip padarydamas ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Be to, teismo vertinimu, minėtos spynos likimas yra visiškai neaiškus. T. y. administracinio nusižengimo bylą tyrusi institucija neišsiaiškino, ar spyna buvo pavogta, sugadinta, ar paprasčiausiai pasimetė. To teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti ir liudytojai bei nukentėjęs asmuo. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 10 Eur dydžio turtinė žala, tačiau liudytojas J. Ž. parodė, kad spyną nukentėjusiajam davė jis. Spyna buvo sena, jos tikslios vertės jis nežino. Šis liudytojas teismo posėdžio metu pripažino, kad tiesiogiai nematė, jog galimą nusižengimą būtų padaręs A. S.. Iš esmės analogišką poziciją teismo posėdžio metu išreiškė ir nukentėjęs B. L.. Vertinant šių asmenų parodymus, darytina išvada, kad jie A. S. tik įtaria padarius jam inkriminuotą nusižengimą, tačiau jo kaltės tiesiogiai patvirtinti negalėjo. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini), buvusią spyną sugadino A. S..
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad A. S. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kaip jau minėta, duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kita vertus, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2514-2021 naikintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2514-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.