Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-618-135-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-12
Bylos Nr.
1A-618-135-2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01991-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
R. K.
Nukentėjusysis
T. S.
Kategorijos

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-618-135/2012

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01991-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 2.4.6. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,nuteistojo R. K. gynėjui adv. Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Iš R. K. nukentėjusiojo T. S. naudai priteista 500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 12 d. apie 15.30 val. P. turgavietėje, (duomenys neskelbtini), nuo stovo lauke pagrobė svetimą turtą – T. S. priklausantį 500 Lt vertės valties elektrinį variklį „J&T“ 46LBS, tuo padarydamas T. S. 500 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, ir teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis nuo pat tyrimo pradžios prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodo, kad teismas jo prisipažinimą nepagrįstai laikė siekiu sušvelninti atsakomybę.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.

Apeliantas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką nuosavybei, ši veika pagal BK 11 str. 3 d. priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Baigta nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais – norint pasipelnyti. Nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nenustatė nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai, apeliacinio teismo nuomone, padarė pagrįstai.

Nors apeliantas skunde nurodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, vis dėlto nėra pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, jog LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270–319). Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008).

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, apeliantas įtariamuoju byloje buvo apklaustas 2012-02-13 ir jis savo kaltę pripažino, ir nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo (43–44 b. l.), tačiau iki jo apklausos nukentėjusysis 2011-12-27 asmens parodymų atpažinti iš vaizdo įrašų kartotekos atpažino R. K. kaip asmenį, padariusį nusikaltimą (27–28 b. l.), ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2012-01-13 pateikė filmuotą medžiagą, kurioje buvo užfiksuota valties variklio vagystė ir ją įvykdęs asmuo (10–19 b. l.). Taigi, iš to, kas išdėstyta, išplaukia, jog apeliantas sprendimą prisipažinti padarius nusikalstamą veiką padarė tik dėl to, kad byloje buvo jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir būtent jis nukentėjusiojo buvo įvardytas kaip asmuo, padaręs tiriamą nusikalstamą veiką. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra ir nuoširdaus apelianto gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, o tik siekis palengvinti savo padėtį. Šią išvadą patvirtina paties apelianto parodymai, iš kurių kyla, jog jis bando sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką teigdamas, kad variklis kainavo 500 Lt, o jis turėjo 450 Lt, t. y. jam trūko 50 Lt, o, kadangi nebuvo variklio pardavinėjančio asmens, jis tiesiog variklį paėmė ir nusinešė, variklis jam buvo reikalingas valčiai, kurios neturėjo, tačiau planavo ateityje įsigyti, nors pavogtą variklį, kaip pats nurodė, pardavė praėjus savaitei po vagystės (44, 103 b. l.). Toks nuteistojo parodymų nelogiškumas rodo, kad jis siekė sušvelninti savo kaltę bandydamas įtikinti nusikalstamą veiką tiriančius pareigūnus tuo, kad svetimo turto jis pavogti neketino, o tai įvyko tik nepalankiai susiklosčius aplinkybėms (valties variklis jam buvo būtinas, jo kaina neatitiko jo turimą pinigų sumą, nebuvo pardavėjo ir t. t.).

Vertinant apelianto asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 11 kartų ir, nors jam inkriminuotą nusikaltimą padarė teistumui išnykus, tačiau nusikaltimą padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu teisme jau buvo nagrinėjama baudžiamoji bylą dėl sukčiavimo ir 2011-11-30 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2012-03-13 įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. K. taip pat pripažintas kaltu dėl nusikaltimų nuosavybei, o šiuo metu Šiaulių miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. K. pateikti kaltinimai dėl svetimo turto vagysčių ir svetimo turto sugadinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau išdėstytos aplinkybės rodo R. K. antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nenori pasitaisyti. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantas taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka, ir didžioji dalis jo pažeidimų yra susiję su smulkaus svetimo turtais pagrobimais. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta bausmė yra mažesnė, nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis už nusikaltimus (BK 49 str. 3 d.)

Taigi, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Vaclovas IždonasGražvydas Poškus