Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-192-491/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1S-192-491/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Pareiškėjas
I. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-192-491/2019Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo I. R. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas I. R. prašymas, kad (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė S. P. nurodė melagingas aplinkybes apie jo sūnų.

2. To paties komisariato viršininkė Daiva Sapkauskienė 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) I. R. pateikė atsakymą, kad, atlikus šio prašymo nagrinėjimą, buvo nustatyta, jog S. P., vykdydama savo tarnybines pareigas, pateikė jai žinomą informaciją apie jo sūnaus elgesį. Rašte nurodoma, kad I. R. kaltinimas S. P. melagingų aplinkybių pateikimu nepasitvirtino. Taip pat I. R. buvo išaiškinta, kad šį atsakymą jis turi teisę skųsti savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

3. Nesutikdamas su tokiu sprendimu dėl jo prašymo, I. R. padavė skundą prokurorui. Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Audrius Mačerauskas 2019 m. spalio 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad prokuratūra pagal kompetenciją negali nagrinėti jo skundo, kadangi 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Nesutikdamas ir su šiuo raštu, I. R. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi jo skundą buvo atsisakyta priimti ir jis jam grąžintas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad I. R. neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro procesinių veiksmų ar ikiteisminio tyrimo metu priimto procesinio sprendimo, kadangi jo prašymas buvo išnagrinėtas įgyvendinant viešojo administravimo funkcijas.

Šalies argumentai

5. Skundu I. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Jis skunde nurodo, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte nenurodomi jokie motyvai, kodėl dėl jo prašymo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 2 dalis. Todėl ikiteisminio tyrimo įstaiga nesilaikė BPK 166 straipsnio, kadangi gavusi jo prašymą nesprendė klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš S. P. dėl galimai melagingai jos nurodytų aplinkybių apie jo sūnų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Skunde apeliantas nurodo, kad Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, gavęs jo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės S. P. galimai melagingai nurodytų aplinkybių apie jo sūnų, nesilaikė BPK 168 straipsnyje nustatytos tvarkos, tokio klausimo nesprendė bei nepriėmė sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tuo sutinka iš dalies.

9. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą vienas iš ikiteisminio tyrimo pradėjimo atvejų – kai gaunamas skundas, pareiškimas arba pranešimas apie nusikalstamą veiką. Gavęs tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą (BPK 169 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju, kaip galima suprasti iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės rašto Nr. (duomenys neskelbtini), I. R. 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymas buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka, t. y. atlikus administracinę procedūrą bei jos metu patikrinus S. P., kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis bei Trečiasis skirsnis). Pagal Įstatymo 36 straipsnį tokia tvarka priimtą sprendimą – šiuo atveju minėtą raštą Nr. (duomenys neskelbtini), I. R. turėjo teisę apskųsti savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, kaip apylinkės teismas pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje, nei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės, nei prokuroro raštų bendrosios kompetencijos teismas (šiuo atveju – apylinkės ir apygardos teismai) nenagrinėja. Todėl skundžiama nutartimi apylinkės teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti I. R. skundą bei jį jam grąžino. Naikinti šią teismo nutartį pagrindo nėra.

11. Kita vertus, iš bylos matyti, kad pareiškėjas I. R. 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo nurodytų aplinkybių, susijusių su valstybės tarnautojos S. P. galimai melagingai nurodyta informacija apie jo sūnų. Nors šio savo prašymo jis itin išsamiai neargumentavo bei viską aprašė savais žodžiais (pareiškėjas ne teisininkas ir jį atstovaujančio advokato neturi), tačiau jo prašymas buvo pakankamai aiškus – buvo prašoma įvertinti, ar S. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Tą patį I. R. iš esmės pakartojo ir savo skunduose prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui bei apygardos teismui. Beje, vadovaujantis BPK 168 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminio tyrimo įstaiga bent kiek neaiškų ar nesuprantamą pareiškėjo prašymą gali patikslinti, kaip antai, apsiklausdama patį pareiškėją. Tačiau visais atvejais dėl tokio pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vienas iš pirmiau išvardintų sprendimų – tai yra ikiteisminis tyrimas pradedamas arba nutarimu atsisakoma jį pradėti. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo I. R. 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymo nė vienas iš šių sprendimų nebuvo priimtas, kaip to apeliantas tikėjosi.

12. Esant susidariusiai tokiai situacijai, apygardos teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga neįvertino pareiškėjo I. R. 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymo tinkamai bei jo lūkesčius atitinkančia forma BPK nustatyta ir šios nutarties 9 punkte aptarta tvarka. Todėl, jei pareiškėjui I. R. šis klausimas dėl valstybės tarnautojos S. P. veiksmų išliko aktualus, jis turi teisę pakartotinai kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl, jo manymu, galimai padarytos konkrečios nusikalstamos veikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo I. R. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus