Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. V. (O. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 66 MGL (2485,56 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais O. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020).

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, kalbant paaiškėjo, kad tiek šiam, tiek jam (O. V.) reikalingi pinigai. Todėl jis pasiūlė nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir pavogti maisto prekių, kurias po to parduotų. Jie nesitarė, kad kartu įvykdys vagystę, jis planavo vienas pavogti prekes. Dviese atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjo į minėtą parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiėmęs pirkinių krepšį, vaikščiojo po parduotuvę ir dėjosi prekes. Įsidėjo į krepšį visas įtarime nurodytas prekes ir atėjo į vaisių ir daržovių skyrių, kuriame yra įėjimo į parduotuvę durys. Kadangi pamatė, kad netoli jo yra apsaugos darbuotojas, suprato, kad jį pastebėjo ir seka. Dėl to jis pirkinių krepšį paliko minėtame skyriuje, ant grindų, o pats išėjo iš parduotuvės. Pažįstamas pravarde „K.“ stovėjo šalia „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir jis išėjęs iš parduotuvės pasakė apie apsaugos darbuotoją, kad jį pastebėjo. „K.“ pasakė, kad nueis ir pats paims tą krepšį su prekėmis. Todėl šis užėjo į parduotuvę, paėmė tą krepšį su prekėmis ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs. Jie nuėjo (duomenys neskelbtini) turgų ir ten pardavė nepažįstamiems asmenims prekes. Pinigus pasidalino per pusę. O. V. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – D. G. parodymai, 2023 m. spalio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, 2023 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. gruodžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2023 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtame vaizdo įraše pavadinimu „D02_20230922164758.mp4“ nustatyta, kaip vyras Nr. 1 laiko parduotuvės prekių krepšelį, jame matosi daug prekių, kituose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip O. V. būdamas įvairiuose parduotuvės prekių skyriuose įsideda prekes į pirkinių krepšelį. Vaizdo įraše pavadinimu „D38_20230922164958.mp4“ vyriškis Nr. 1 su pilnu krepšeliu ateina į skyrių ir pasideda krepšelį už stovo, išsiėmęs telefoną kažkam skambina. Po kurio laiko jis pro kitą pusę išeina iš parduotuvės ir ten stoviniuoja, tuomet į parduotuvę užeina (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras Nr. 2 jis iš karto prieina prie palikto prekių krepšelio, kurį pasiėmęs išeina iš parduotuvės.

Byloje nenustatyta kada ir kaip asmenys susitarė bendrai daryti vagystę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog O. V. su nenustatytu asmeniu veikė kartu ir vagystę įvykdė bendrais veiksmais. O. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pamatęs apsaugos darbuotoją padėjo pirkinių krepšelį ant grindų ir pasišalino iš parduotuvės, pasakė nenustatytam asmeniui pravarde „K.“, jog parduotuvėje jį pastebėjo apsaugos darbuotojas šis (nenustatytas asmuo) įėjo į parduotuvę ir paėmė minėtą pirkinių krepšelį su kaltinime minimomis prekėmis. Vėliau prekes pardavė ir pinigus pasidalino. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl nebūtina nustatyti, kad jie veikdami kaip bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Nustatyta, kad O. V. veiksmai sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams ir bendrai nusikalstamai veikai. Taigi darytina išvada, kad asmenys vagystę tyčia padarė bendrais veiksmais veikdami bendrininkų grupėje.

Taip pat teismas pažymi, jog pareiškime nurodytame kaltinime padaryta techninio pobūdžio klaida dėl pateikto Vytinto Serrano kumpio, 500 g bendros 1 vnt. kainos, teismas nustatė, jog kaltinime minima bendra pavogta prekės suma už 2 vnt. bei nurodoma 1 vnt. kaina sutampa. Teismas patikrinęs viešai prieinamą „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės informaciją, nustatė Vytinto Serrano kumpio, 500 g 1 vnt. kaina yra 14,79 Eur, o 2 vnt. bendra suma būtų kaltinime tinkamai nurodyta 29,58 Eur, todėl teismas ištaiso šią techninę klaidą. Pažymėtina, jog bendra pavogtų prekių suma, patikslinus minėtą aplinkybę, nepasikeičia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad O. V. 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 16 val. 52 min., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būnant (duomenys neskelbtini), UAB priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, nuo parduotuvės lentynų paėmė 1,25 kg „Rokiškio“ rūkyto sūrio vakuume, 14,36 Eur vertės, 1 vnt. bulvių traškučių „Lays“, 2,19 Eur vertės, 5 vnt. „Rokiškio“ sūrio, bendros 12,95 Eur vertės (1 vnt. kaina – 2,59 Eur), 2 vnt. kavos pupelių „Lavazza Gran Aroma Bar“, bendros 55,98 Eur vertės (1 vnt. kaina – 27,99 Eur), 4 vnt. sūdytos lašišų filės „Viči“, bendros 22,76 Eur (1 vnt. kaina – 5,69 Eur), 3 vnt. kepintų sūdytų pistacijų „Alvo“, bendros 26,97 Eur vertės (1 vnt. kaina – 8,99 Eur), 1,32 kg Kleboniškos kiaulienos nugarinės, 24,99 Eur vertės, 2 vnt. Vytinto Serrano kumpio, bendros 29,58 Eur vertės (1 vnt. kaina – 14,79 Eur), kuriuos sudėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį ir paliko parduotuvėje ant grindų, o pats pasišalino iš parduotuvės, po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, užėjęs į minėtą parduotuvę, paėmė nuo grindų paliktą parduotuvės pirkinių krepšelį su prekėmis ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu O. V., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė nedidelį 189,78 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį turtą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. V. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jo dydžiu (2 t., el. b. l. 195-197). Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu (2 t., el. b. l. 201-202).

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. V., veikdamas bendrininkų grupėje, tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, susijusį su svetimo turto grobimu (BK 12 straipsnis).

O. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. O. V. ankščiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, (2 t., el. b. l. 127-138). Baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų daugkartinės smulkios vagystės, taip pat už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., el. b. l. 140-148), nedirba (2 t., el. b. l. 149-150). Byloje nepateikta duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Vadovaujantis BK 46 straipsniu viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. liepos 2 d. pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, matyti, kad O. V. sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Pagal BK 46 straipsnio 3 dalį viešųjų darbų laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę mano, jog proporcinga O. V. skirti maksimalų viešųjų darbų atlikimo terminą numatytą BK 46 straipsnio 2 dalyje, viešųjų darbų valandų dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei bausmei keliamus tikslus. Taigi kaltinamajam skirtina 1 metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui (120 val.).

O. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu ir O. V. skiriama 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui (80 valandų).

V. Civilinių ieškinių išsprendimo ir kiti klausimai

Kaltinamajam nutarimu ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 189,78 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., el. b. l. 10-11). Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įsipareigoja atlyginti žalą per 2 metus (2 t., el. b. l. 165-168).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio dydis atitinka O. V. pagrobtų prekių vertes. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, o tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys Teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamojo O. V. priteisiama 189,78 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai apžiūrėti 2023 m. lapkričio 17 d. ir 2023 m. gruodžio 18 d. kitų objektų apžiūros metu – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

O. V. (O. V.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. V. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš O. V. priteisti 189,78 Eur (šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus septyniasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo.

O. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vaizdo įrašus peržiūrėtus 2023 m. lapkričio 17 d. ir 2023 m. gruodžio 18 d. kitų objektų apžiūros metu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

- Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai.

- Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

- Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

- Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

- Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

- Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.