Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1065-565/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-26
Bylos Nr.
2A-1065-565/2013
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-01137-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
V. A.
Trečiasis asmuo
V. D., V. K.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1065-565/2013Teisminio proceso Nr.2-04-3-01137-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 63.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto V. A. (V. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. D. (V. D.), V. K. (V. K.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 51 432 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2011-03-09 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi iš pradinio kreditoriaus V. K. perėmė reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš 2001-06-15 skolos dokumento. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovo skola pagal 2001-06-15 skolos dokumentą pradiniam kreditoriui buvo 51 432 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktą 2001-06-15 skolos dokumentą atsakovas pasirašė už V. D., kuris yra tikrasis skolininkas.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-02-27 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2011-07-19 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 51 432 Lt skola, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2011-07-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 855,68 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovo pateiktą skolos dokumentą teismas vertino kaip įrodantį, kad 1998-03-15 atsakovas gavo iš trečiojo asmens V. K. 49 000 Lt paskolą, o 2001-06-15 atsakovo skola trečiajam asmeniui V. K. buvo 51 432 Lt. Teismas atsižvelgė į trečiojo asmens V. K. (pirminio kreditoriaus) nuoseklius ir logiškus paaiškinimus, kad po 49 000 Lt paskolos gavimo atsakovas ne tik grąžino dalį šios paskolos, bet ir gavo naujas paskolas, todėl 2001-06-15 buvo užfiksuota faktiška paskolos suma. Atsakovas nuolat teigė, jog pinigus skolinosi ne jis, o tretysis asmuo V. D., nors byloje kitų įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimus, nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas paskolą grąžindavo dalimis, ieškinio senaties termino pradžia teismas laikė 2001-06-15, t.y. paskutinę skolos fiksavimo datą, todėl sprendė, kad ieškovas nepaleido dešimties metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-02-27 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašo priimti naujus įrodymus – jo ir trečiojo asmens V. K. garso įrašą, kurį nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime privalėjo tinkamai ir motyvuotai argumentuoti pagal teisės normas, kodėl jis laiko, jog paskolos dalykas vis dėlto buvo perduotas atsakovui ir kokie įrodymai tai pagrindžia. Atsakovas, siekdamas pagrįsti paskolos teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens V. K. nebuvimą, norėjo pateikti bylai reikšmingus įrodymus - garso įrašus apie galimai buvusius paskolos teisinius santykius tarp trečiųjų asmenų V. K. ir V. D., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje aptarti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo CK 6.871 str. nuostatomis, t.y. į teismą nebuvo pristatytas originalus tariamas paskolos raštelis, kad būtų galima įsitikinti, jog tai yra ne vienas ir tas pats raštelis, o du atskiri raštai, kur antrasis negali būti traktuojamas kaip paskolos sutartis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuostata, jog pinigų neperdavimo faktą turi įrodyti atsakovas, nors atsakovas pateikė argumentus pagal teisės normų reikalavimus, kad tokias aplinkybes šioje byloje turi įrodyti ieškovas.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Jei vertinti, kad pagal ieškovo pateiktą skolos dokumentą 1998-03-15 atsakovas pasiskolino iš trečiojo asmens V. K. 49 000 Lt šešių mėnesių laikotarpiui, ieškinio senaties pradžia turi būti skaičiuojama nuo 1998-09-15. 2001-06-15 dienos raštas laikytinas kaip tariamos skolos patvirtinimas, tačiau ne įrodymas, kad būtent šią dieną buvo sudaryta nauja paskolos sutartis.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Logiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, kad 2001-06-15, sutikdamas su skolos dokumente nurodytos 51 432 Lt skolos buvimu, jis tuo pačiu nepatvirtino, kad šie pinigai buvo jam perduoti. Atsakovas paskolos savo ranka patvirtino dalinį pinigų grąžinimo faktą. Kitaip tariant, pinigų grąžinimo faktas negalimas be pinigų paėmimo fakto.

2. Ieškovas prieštarauja naujų įrodymų priėmimui apeliacinio proceso metu, nes atsakovas turėjo pareigą tinkamai ir laiku rūpintis proceso eiga, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, jam buvo suteiktos visos galimybės tinkamai ir laiku teikti įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-20/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-147/2005).

Paskolos sutarties realinis pobūdis reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo; paskolos teisiniams santykiams konstatuoti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (CK 6.870 str. 1-2 d.); pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs dėl įrodinėjimo pareigos, kilus ginčui dėl pinigų perdavimo fakto; kasacinio teismo nurodyta, kad kai sutartyje aiškiai patvirtinamas pinigų perdavimas, kilus ginčui, įrodinėjimo našta dėl šio fakto tenka skolininkui; tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 str.). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų.

Šioje byloje pinigų perdavimo atsakovui faktą ieškovas įrodinėjo skolos dokumentu (11-12 b.l.), kuriuo atsakovas patvirtino, kad 1998-03-15 jis gavo iš trečiojo asmens V. K. 49 000 Lt paskolą šešių mėnesių laikotarpiui su galimybe abiejų šalių susitarimu pratęsti paskolos terminą dar šešiems mėnesiams, ir kad jo skola trečiajam asmeniui V. K. 2001-06-15, įskaitant 1998-02-12 grąžintus 4 000 Lt ir 1999-01-29 grąžintus 10 000 Lt, yra 51 432 Lt. Byloje nėra ginčo, kad skolos dokumento tekstas surašytas atsakovo ranka. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad, nesant byloje skolos dokumento originalo, negalima įsitikinti, ar tai iš tikrųjų yra vienas dokumentas, ar du atskiri dokumentai. 2011-10-29 atsiliepime į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ieškovas nurodė, kad skolos dokumento originalas yra Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.L2-1061-807/2011. Prie bylos pridėtoje nurodytoje byloje Nr.L2-1061-807/2011 yra paskolos dokumento originalas (7 b.l.), kuris yra identiškas 11 b.l. esančiai kopijai.

Kaip jau minėta, skolos dokumente atsakovas aiškiai patvirtino, kad 1998-03-15 jis gavo iš trečiojo asmens V. K. 49 000 Lt, taip pat nurodė, kad dalį šios paskolos grąžino. Tai įrodo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens atsirado paskolos teisiniai santykiai. Skolos dokumente nėra užfiksuotas likusios paskolos sumos, t.y. 16 432 Lt, perdavimo atsakovui faktas. Tačiau tretysis asmuo V. K. neteigė, kad likusi paskolos suma atsakovui buvo perduota 2001-06-15. Tretysis asmuo V. K. paaiškino, kad atsakovui buvo suteikta ne tik 49 000 Lt paskola, bet ir dar kelios paskolos, įvertinus suteiktas ir grąžintas sumas, 2001-06-15 buvo užfiksuota galutinė skolos suma.

Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo skolos dokumente nurodyto skolos dydžio, t.y. 51 432 Lt: prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovas nurodė, kad 2001-06-15 pasirašė raštą, kuriame buvo fiksuojamas skolos dydis, apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad 2011-06-15 rašte atsakovas patvirtina skolos dydį ir tai galima traktuoti kaip skolos pripažinimą.

Esant įrodymams, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens atsirado paskolos teisiniai santykiai dėl 49 000 Lt paskolos suteikimo, trečiojo asmens V. K. paaiškinimams, kad atsakovui be 49 000 Lt paskolos buvo suteiktos kitos paskolos, esant atsakovo patvirtinimui, kad 2001-06-15 jo skola trečiajam asmeniui V. K. buvo 51 432 Lt, antroji skolos dokumento dalis vertintina kaip išvestinis dokumentas (paskolos sutarčių suvestinė), kuriame atsakovo ranka užfiksuota galutinė atsakovui suteiktų ir negrąžintų paskolų suma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolos dokumentą vertino kaip tinkamą įrodymą, patvirtinantį 51 432 Lt paskolos suteikimą atsakovui. Šiuo atveju atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad skolos dokumente nurodytą pinigų sumą gavo ne atsakovas, o tretysis asmuo V. D. (CPK 178 str.). Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Atkreipinas dėmesys į atsakovo paaiškinimų nenuoseklumą. Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovas nurodė, kad skolos dokumentą jis pasirašė dėl trečiojo asmens V. K. spaudimo V. D. ir norėdamas V. D. padėti, kad V. D. skolą V. K. grąžino. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad skolos dokumentą pasirašė dėl psichologinio V. D. spaudimo, nes buvo finansiškai nuo jo priklausomas, atsakovas nepamena, ar vėliau skola V. K. buvo grąžinta.

Nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo priimti naują įrodymą – atsakovo ir trečiojo asmens V. K. garso įrašą. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad klausimas dėl garso įrašo kaip leistinos įrodinėjimo priemonės turi būti sprendžiamas individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-136/2004, 2002-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1406/2002). Atsakovas nurodė, kad pokalbis buvo įrašytas 2011-03-29, t.y. dar iki ieškinio dėl skolos priteisimo pareiškimo. Taigi atsakovas šiuos įrodymus galėjo pateikti jau su 2011-10-11 prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo, kad būtų galima išklausyti ir trečiojo asmens V. K. paaiškinimus dėl šio pokalbio ir jo įrašymo aplinkybių, dėl trečiojo asmens pozicijos jo balso autentiškumu ir įrašo vientisumo atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip įrodymą garso įrašą, pateiktą jau po trečiojo asmens apklausos 2012-01-18, 2012-02-20 teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs CK 1.125 str. 1 d. nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino. CK 1.130 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 str. 3 d.). Atsakovo veiksmai, 2001-06-15 patvirtinant, kad jis yra skolingas trečiajam asmeniui V. K. 51 432 Lt, laikytini skolos pripažinimu, nutraukiančiu ieškinio senaties terminą. Ieškinį ieškovas pareiškė 2011-06-10, t.y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti 3 200 Ltišlaidas už advokato pagalbą, patirtas per visą procesą. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad išlaidos už advokato pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 2012-03-10 pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad 3 200 Lt advokatui mokami už procesinių dokumentų paruošimą, užklausimus ir atstovavimą, tačiau kvite neišskirta, ar advokatui buvo mokama ir kokia suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apie gautą apeliacinį skundą ieškovui buvo pranešta 2012-03-30 pranešimu, t.y. jau po to, kai advokatui buvo sumokėti 3 200 Lt. Todėl darytina išvada, kad į 3 200 Lt sumą neįskaičiuotas užmokestis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl ieškovo prašymas priteisti išlaidas už advokato pagalbą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d.galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAlgirdas AuruškevičiusRūta Burdulienė