Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui J. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. T. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. V. 2019-02-26 nutarimu Nr. 10-ANR_N-4795-2019 J. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2018 m. gegužės 11 d. 09:31 val. Švenčionių rajono savivaldybės krašto kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 45,88 kilometre, vairuodamas transporto priemonę SCHMITZ SCS27, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį važiuodamas 81 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje .

J. T. pateikė teismui skundą dėl 2019 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad paskirtą piniginę baudą yra sumokėjęs, tačiau nesutinka su nutarimo dalimi, kuria jam 3 mėnesiams atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Nors šioje dalyje nutarimas formaliai ir yra teisėtas, tačiau nėra teisingas - pagal pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo mąstą ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, jo asmenines savybes, nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti ir pritaikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir neskiriant minėtos administracinio poveikio priemonės. Prašo atsižvelgti, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Nusižengimas netyčinis, padarytas per neapdairumą, kadangi apakintas saulės ir sniego, nepastebėjo, jog įvažiavo į ruožą, kuriame greitis ribojamas iki 50 km/h. Pažeidimas jokių sunkių pasekmių nesukėlė, kadangi nebuvo nei eismo įvykio, nei pavojingos situacijos kelyje. Turi vairavimo patirtį nuo 1998 m., per visą tą laiką nėra padaręs jokio grubaus, chuliganiško KET pažeidimo. Nuo 2014 m. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, visada tiek savo darbe, tiek asmeniniame gyvenime stengiasi būti pareigingu vairuotoju ir nepažeidinėti taisyklių. O jeigu ir pasitaiko mažareikšmių pažeidimų, tai juos pripažįsta ir nevengia atsakomybės. Vairuotojo pažymėjimas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, dažniausiai važinėja maršrutu Europos šalys - Lietuva arba Rusijos Federacija – Lietuva. Darbdavys juo visiškai pasitiki, itin vertina ir tik teigiamai charakterizuoja. Jokio kito alternatyvaus pragyvenimo šaltinio neturi, tiek save, tiek savo šeimą išlaiko tik iš tolimųjų reisų vairuotojo darbo užmokesčio. Be to, darbovietė yra (duomenys neskelbtini), o pats gyvena (duomenys neskelbtini), kur viešasis transportas ir susisiekimas su miestu yra apsunkintas, todėl vairuotojo pažymėjimas taip pat reikalingas tiek nuvykti į darbovietę, tiek iš jos grįžti. Turi du nepilnamečius vaikus, su vaikų mama yra išsiskyręs, kartu negyvena, bet vaikams teikia išlaikymą kas mėnesį po 350 Lt (101,37 Eur) kiekvienam vaikui, papildomai remia juos finansiškai pagal jų poreikius. Vaikus išlaiko iš savo darbo užmokesčio, jokių kitų lėšų, iš ko galėtų išlaikyti vaikus, neturi. Netekęs vairuotojo pažymėjimo nebeišgalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, ženkliai nukentėtų jų interesai, jų gyvenimo sąlygos. Reguliariai lanko savo vyresnio amžiaus mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi mama sunkiai vaikšto, o gyvena kaimo vietovėje, grįžęs iš reiso visada važiuoja pas mamą, nuveža ją apsipirkti, į polikliniką, pas gydytojus. Sutuoktinė yra paėmusi vartojimo paskolą, kas mėnesį už šį kreditą moka bankui po 140,00 Eur. Netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio nebeturės galimybių vykdyti šeimos prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Prašo atsižvelgti į šių aplinkybių visumą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba bent jau maksimaliai sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą.

Teisminio nagrinėjimo metu skundo pareiškėjas J. T. palaikė savo skundą jame nurodytais pagrindais ir paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Be to, turi paskolą, turi teikti priteistą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Nusižengimo padarymo metu vairavo sunkvežimį Skania su priekaba, bendras svoris – 16 tonų. Galiojančių nuobaudų dėl greičio viršijimo neturi.

Motyvuojamoji dalis

J. T. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

J. T. nubaustas už vieną KET pažeidimą – nustatyto greičio viršijimą daugiau nei 30 km/h, bet ne daugiau nei 40 km/h. Kadangi jis vairavo transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 t, pagal ANK 416 straipsnio 7 dalies nuostatas jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – 3 mėnesiams atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, netaikyti administracinio poveikio priemonės, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjo atžvilgiu pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas.

Nors pareiškėjas teigia, jog jis stengiasi būti pareigingu vairuotoju, niekada praeityje nėra padaręs šiurkščių KET pažeidimų, šis nusižengimas buvo atsitiktinis (padarė jį būdamas apakintas saulės ir sniego), tačiau šie jo teiginiai neatitinka tikrovės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. T. 2009 m. buvo baustas pagal ATPK 129 str. (transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių), 2012 m. – vėl baustas pagal ATPK 129 str. Nors nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų už greičio viršijimą neturėjo, tačiau 2018 metais fiksuoti keturi greičio viršijimo atvejai, kas nerodo atsakingo vairuotojo požiūrio į eismo saugumą. Pažymėtina, jog iki skundžiamo nutarimo priėmimo, toje pačioje vietoje, t.y. kelio Švenčionių rajono savivaldybės krašto kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 45,88 kilometre, J. T. tris kartus buvo užfiksuotas nesilaikantis greičio apribojimo - 2018-04-18, 2018-05-11, 2018-06-23 (už visus tris nusižengimus ANK protokolai surašyti tik 2019-01-16). Tokiu būdu, toje pačioje vietoje fiksuotas analogiškas KET pažeidimas tiek iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo, tiek po jo. Nors priimant skundžiamą nutarimą nusižengimas nebuvo vertinamas kaip kartotinis ir nebuvo konstatuota pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (už 2018-04-18 nusižengimą jis nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu dar nebuvo baustas), tačiau aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia abejoti padarytų nusižengimų atsitiktinumu ir vairuotojo nuoširdumu dėl nurodomų KET pažeidimo padarymo aplinkybių. Šioje byloje nagrinėjamas nusižengimas padarytas 2018-05-11, atitinkamai vairuotojas negalėjo būti apakintas sniego, kaip nurodo savo skunde. Sistemingas greičio viršijimas toje pačioje gerai žinomo kelio vietoje rodo kryptingą pareiškėjo nuostatą ignoruoti kelio ženklais nustatytą greičio apribojimą.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išskirtinių pažeidėjo asmenybę ar situaciją charakterizuojančių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis pripažįsta kaltę dėl nusižengimo, nuoširdžiai gailisi dėl jo, turi įsipareigojimų šeimai, jo darbo pobūdis reikalauja nuolatinio transporto priemonės vairavimo, nėra išskirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme ir gali būti vertinamos tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės suteikia pagrindą jam skirti minimalią nuobaudą (minimalią baudą bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-745/2008, N575-1703/2011).

Įstatymo leidėjas vienareikšmiškai greičio viršijimą, kai šį pažeidimą padaro sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, vertina kaip savaime žymiai pavojingesnį KET pažeidimą, papildomai tokio pažeidimo atveju numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareiškėjo argumentai, jog jo nusižengimas nesukėlė jokių sunkių pasekmių, nėra pagrindas taikyti švelnesnę administracinę atsakomybę. Sunkių pasekmių atveju jo veiksmai būtų kvalifikuojami ir baudžiami žymiai griežčiau. Pareiškėjas, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę bei ženkliai viršydamas ja leistiną greitį, galėjo ir privalėjo pats įvertinti visuotinai žinomą griežtos atsakomybės už tokius veiksmus riziką ir numanomas neigiamas pasekmes tiek jo paties, tiek šeimos narių interesams. Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra neatsiejamai susijusi su jo profesija, yra reikalinga dėl šeimyninių ir kitų įsipareigojimų, šia teise jis naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jo teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vertina, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. V. 2019-02-26 nutarimu J. T. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda – minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui – yra proporcinga padarytam nusižengimui, paskirta įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė jokių naujų ar išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar jį skirti trumpesniam, nei minimaliam laikotarpiui, todėl J. T. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas,

nutarė:

J. T. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. V. 2019-02-26 nutarimą Nr. 10-ANR_N-4795-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.