- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-03
- Bylos Nr.
- 2YT-2813-266/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00418-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- A. D., D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui
- Kategorijos
- 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir D. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos A. D. ir D. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po motinos A. E. , mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusios faktiškai valdyti.
Pareiškėjos A. D. ir D. Š. pareiškime nurodė, kad jų tėvai A. E. ir J. E. santuokoje susilaukė dviejų vaikų , tai A. E. (dabar D.) ir D. E. (dabar Š.) . Tėvas J. E. mirė (duomenys neskelbtini), o motina A. E. - (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, tai 10,78 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Po savo motinos mirties niekas iš galimų paveldėtojų nesikreipė į notarų biurą ir palikimo pateikiant pareiškimą nepriėmė. Pareiškime nurodo, jog jos abi palikimą po motinos mirties priėmė faktiniu valdymu, nes jos abi liko motinos turto savininkėmis. Joms abiems liko motinos asmeniniai daiktai. Žemės sklypu naudojosi abi, juo rūpinosi, prižiūrėjo, sodino bulves ir kitas daržoves, šienavo, o vėliau sklypą išnuomojo ūkininkui ir gautas pajamas dalijasi lygiomis dalimis. Šiuo metu pareiškėjos nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau yra praleidusios terminą kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo , todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė jų pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą neprieštaravo pareiškėjų prašymui. Sutiko, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į pareiškėjų prašymą, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija ir neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 39-40, 41, 42), pareiškėjos prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. E. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo nekilnojamojo turto, tai 10,78 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po A. E. mirties, jos dukros, pareiškėjos, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau jos , iš karto po motinos mirties , priėmė palikimą faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą . Jos abi priėmė motinos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus , dirbo motinos paliktą žemę, sodino daržoves, šienavo , bei atliko kitus aktyvius veiksmus iš kurių matyti, jog pareiškėjos priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiniu valdymu. Šiuo metu pareiškėjos norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau yra praleidusios įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t. y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos A. D. ir D. Š. po motinos A. E. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t. y. jos priėmė motinos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, dirbo žemės sklypą ir tokiu būdu perėmė motinos turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininkėmis. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų nereiškė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl pareiškimas tenkintinas , juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. E. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti .
Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.