- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- 1-2659-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13854-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą; per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą 66,57 Lt turtinę žalą;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, pritaikius BK 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį ir byla jo atžvilgiu nutraukta, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (2018 m. kovo 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro);
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. T. 2018 m. kovo 25 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas teistas už smurtinius nusikaltimus, žodinio konflikto metu su tėvu F. T. grasino jį nužudyti sakydamas ,,geriau nužudysiu, pasėdėsiu kalėjime 10 metų ir taip bus geriau“, nuėjęs į virtuvę pasakė „aš tave papjausiu“ ir atidarė stalčių su peiliais, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, I. T. 2018 m. balandžio 8 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su tėvu F. T. grasino jį nužudyti sakydamas „papjausiu peiliu, nužudysiu, sumokėsiu pinigus kietiems, kad su tavimi susidorotų“, kadangi I. T. buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis I. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės nepripažino, tačiau vėlesnės apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir duodamas parodymus paaiškino, kad anksčiau jis kaltės nepripažino, nes tiesiog tuo metu nelabai suprato, kad savo veiksmais grasino tėvui F. T. Tačiau dabar geriau pagalvojęs jis suprato, jog jis grasino tėvui ir jį taip išgąsdino. 2018 m. kovo 25 d., apie 12.00 val. tarp jo ir tėvo kilusio žodinio konflikto metu jis buvo piktas ir prikalbėjo tėvui įvairių nesąmonių ir grasinimų. Jis ėjo į virtuvę ir atidarė stalčių su peiliais, norėdamas, kad tėvas tai išgirstų, dar labiau išsigąstų ir suprastų, kad jo grasinimai yra rimti ir kad jis nejuokauja. Taip pasielgė, nes norėjo, kad tėvas nuo jo tiesiog atstotų ir leistų ramiai miegoti. 2018 m. balandžio 8 d., apie 12.00 val. tarp jo ir tėvo vėl buvo žodinis konfliktas, kurio metu jis jam taip pat grasino. Jis buvo girtas ir tėvas jo nenorėjo leisti į namus. Jis tiksliai neatsimena, ką tuo metu jam prišnekėjo, tačiau dėl to, kad jis neleidžia į namus, jis jam pagrasino ir sakė, kad su juo susidoros ar jį net nužudys. Tuo metu buvo girtas ir labai piktas. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė ir jam dėl to labai gėda. Pažada daugiau taip nesielgti. Sutinka su tuo kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant laisvės apribojimą (b. l. 65-66, 77, 81-82).
Nukentėjusysis F. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 12.00 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo sūnus I. T. Pamatė, kad jis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. I. T. norėjo eiti miegoti, jis jam paklojo lovą, tačiau liepė nusirengti, nes buvo švari patalynė, o sūnus ketino gultis būdamas su drabužiais, kurie buvo nešvarūs, nes keletą dienų nenakvojo namuose. I. T. ėmė ant jo rėkti. Jis paprašė nusiraminti. Tuomet jis žiūrėjo televizorių ir pamatė, kad I. T. nuėjo į koridorių ir paėmęs laikė telefoną, jis priėjo arčiau ir pamatė, kad I. T. paėmė jo mobilų darbo telefoną, todėl jį atėmė, tuomet vėl I. T. ėmė jį keikti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Jis prašė nusiraminti. Jis nuėjo į kambarį, o iš paskos atėjo ir I. T., kuris vėl ėmė jį keikti ir pasakė, kad jį geriau nužudys, pasėdės kalėjime 10 metų ir taip bus geriau. I. T. pasidarė labai agresyvus, nusirengė marškinėlius ir pasakęs, kad jį papjaus, nuėjo į virtuvę. Nujausdamas negerą dalyką atėjo į koridorių, iš kurio pamatė, kad I. T. atidaro virtuvėje stalo stalčių, kuriame yra sudėti virtuviniai peiliai, todėl nieko nelaukęs pagriebė striukę, kuri kabėjo koridoriuje, išbėgo į laiptinę ir užrakino buto duris. Būdamas laiptinėje paskambino pagalbos telefonu. Kai atvyko pareigūnai, kartu su jais užėjo į butą ir kambaryje rado I. T., kuris gulėjo lovoje. Pareigūnai I. T. sulaikė. Norėtų paminėti, kad I. T. jam grasina ne pirmą kartą, maždaug prieš metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti. I. T. būdamas neblaivus yra labai agresyvus, jį įžeidinėja, grasina, todėl jis bijo, kad sūnus savo grasinimus jį nužudyti gali įgyvendinti, nes ne vieną kartą būdamas neblaivus kalbasi vienas ir mato kažkokius asmenis, todėl paskutiniu metu, kai pamato kartu su žmona, jog I. T. yra neblaivus, neleidžia jo į butą ir net dėl jo yra pastatyta lova bendro naudojimo koridoriuje, kad žiemą turėtų kur miegoti. Šiandien jo žmonos namuose nebuvo. Bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes grasinimai yra realūs ir būdamas neblaivus I. T. juos gali įvykdyti. Papildomai apklausiamas nukentėjusysis F. T. parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 12.00 valandą, sūnus būdamas neblaivus nenorėjo išeiti iš namų, todėl sukėlė konfliktą. Jis paprašė sūnaus išeiti, kadangi anūkė K. T. bijojo likti kartu su juo namuose bei paskutiniu metu sūnus nakvojo laiptinėje, kadangi namo jo neįleisdavo (jis neturi raktų), įleido pernakvoti tik šiąnakt. Sūnus eilinį kartą sukėlė žodinį konfliktą ir savo dukros akivaizdoje grasino jam fiziniu susidorojimu - sakė, kad papjaus peiliu, nužudys, sumokės pinigus kitiems, kad su juo susidorotų. Sūnus kiekvieną dieną jį baugina savo grasinimais, dėl grasinimų sūnui iškeltos jau dvi bylos. Praeitą mėnesį sūnus grasino jį nužudyti paėmęs į rankas peilį, tuo metu spėjo išbėgti laiku iš buto. Bijo sūnaus, bijo, kad jis būdamas neblaivus ir neprognozuojamas gali imtis realių veiksmų, kadangi nežino, ko iš jo tikėtis. Kadangi šį kartą išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos, iš karto su anūke išėjo pasivaikščioti į kiemą, galvojo, sūnus išeis, grįš namo, vėl bus ramu, policijos nekvies. Pasivaikščiojimo metu jam paskambino žmona, kuri paprašė skubiai grįžti namo, kadangi sūnus ką tik bandė nusižudyti (b. l. 9-11, 24-27, 37).
Liudytoja E. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu ji ir jos vyras F. T. gyvena dviese, bute (duomenys neskelbtini). Jie turi du sūnus I. ir S., tačiau jie su jais šiuo metu negyvena. Su sūnumi I. T. dėl jo pastovaus alkoholio vartojimo kyla daug problemų ir konfliktų. Jis stipriai piktnaudžiauja alkoholiu. Kada jis negeria, būna geras vaikas. Kada jis būna girtas, tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Mano, kad jis net gali neatsiminti savo veiksmų, nes jis tuo metu būna kažkokiame savo pasaulyje. Jo elgesys būna nenormalus. Jai jis nėra niekada grasinęs. Jis ją gerbia ir jos atžvilgiu nieko blogo nedaro. Tačiau jai yra labai sunku matyti, kad jis taip daug vartodamas alkoholio save taip žaloja. Vyras F. T. jai yra pasakojęs, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 12.00 val., būnant bute, sūnus pagrasino jį nužudyti ir net buvo paėmęs peilį, dėl ko jis paskambino į policiją. Ji šio konflikto nematė, tuo metu buvo darbe. Tačiau ji yra daug kartų girdėjusi, kaip sūnus I. T. konfliktuoja su tėvu F. T. Jis sako, kad jį nužudys, pasamdys draugus, kurie jį užmuš, jį pakas. 2018 m. balandžio 8 d. ji buvo savo bute. Vyras F. T. tuo metu buvo išėjęs pasivaikščioti su anūke į lauką. Jai esant namuose, tiksliai laiko neatsimena, kažkur apie pietus, atėjo girtas sūnus I. T. Jis prašė jį įleisti į namus, tačiau kadangi jis buvo girtas, ji pasakė, kad jo į namus neleis. Po to I. T. labai stipriai supyko. Ji uždarė duris prieš jį, jis liko stovėti laiptinėje. Ji tik išgirdo, kaip jis pasakė „na tuoj jums padarysiu“, ir iš karto išgirdo stiklo dūžius laiptinėje. Ji išbėgo į laiptinę. I. T. tuo metu jau stovėjo ant palangės ir ruošėsi šokti per langą. Ji tuo metu labai išsigando ir prie jo pribėgo. Ji jį pastvėrė ir neleido jam iššokti, taip pat į laiptinę išėjo ir kaimynė. Ji jai padėjo laikyti I. T. I. T. buvo labai neadekvačiai nusiteikęs, sakė, kad iššoks per langą ir kad nenori gyventi. Greitai atėjo F. T. Kada atėjo F. T., I. T. tada pradėjo rėkti ant jo. Jis tada sakė, kad jį papjaus, pakas ir kad jį nužudys, bei kad šoks per langą. Ji tuo metu buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. Tiksliai visko net neatsimena. Kiek pamena, F. T. paskambino į policiją. Policiją jį sulaikė ir išvežė su savimi. Ji labai nori, kad I. T. nustotų vartoti alkoholį ir taptų normalus žmogus ir leistų ramiai gyventi bei kad jis negrasintų ir neterorizuotų jos vyro F. T. (b. l. 39-40).
Liudytoja K. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pažįsta F. T., E. T. ir jų sūnus S., bei I. Šią šeimą pažįsta labai senai, gyvena kaimynystėje labai seniai. F. T. ir E. T. šiuo metu, kiek jai yra žinoma, gyvena dviese. Jų sūnus su jais negyvena. Jų sūnus I. T. labai stipriai piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to jų šeimoje vyksta pastovūs konfliktai ir barniai. Jo taip vadinami užgėrimai trunka apie 2- 3 savaites. Kada jis negeria, tai būna normalus ir adekvatus žmogus. Jai, kaip kaimynei, jis nėra nieko blogo padaręs. Kada jis geria, jo tėvai neįleidžia į namus, nes jis būna labai agresyvus. Ji yra girdėjusi, kaip jų bute vyksta barniai. Tačiau nėra girdėjusi, kad jis grasintų savo tėvams. Apie tai ji tik žino iš jų žodžių. Šių metų pavasarį ji eidama į savo butą, laiptinėje sutiko kaimyną F. T. Jis stovėjo basomis kojomis ir buvo labai stipriai susijaudinęs. Kokia tai diena buvo, neatsimena, tačiau žino, kad tai buvo dienos metu, kokią valandą neatsimena. F. T. jai pasakė, kad jo sūnus I. T. jam grasina nužudyti ir kad jis kviečia policiją. Pačio jų konflikto ji nematė ir negirdėjo. Ji dar pakvietė F. T. užeiti, tačiau jis atsisakė, kaip ji suprato, jam buvo labai nepatogu ir gėda dėl tokių sūnaus veiksmų, jis pasakė, kad policijos palauks laiptinėje. Kas vyko po to, ji nežino. Ji tuo metu jau buvo pas save namuose ir į šį konfliktą nesikišo. Taip pat nori paaiškinti, kad būnat pas save bute išgirdo triukšmą laiptinėje. Tačiau kada tai buvo, ji jau nepamena ir pasakyti negali, taip pat dienos metu, kada tiksliai neatsimena. Ji tada išėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Išėjusi į laiptinę pamatė, kaip E. T. laiko savo sūnų I. T. Buvo išdaužtas laiptinės langas. Jai tada E. T. pasakė, kad I. T. išdaužė langą ir nori šokti per langą, bei parašė jį palaikyti. E. T. buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi. Jie gyvena penktame namo aukšte. I. T. muistėsi, bandė artintis prie lango, tačiau jos jo neleido. Jis buvo girtas ir vis nuolat kartojo „aš nenoriu gyventi, aš noriu iššokti per langą ir nusižudyti“. Greitai atėjo ir I. T. tėvas F. T. bei atvažiavo kitas sūnus S. Kaip suprato, F. T. paskambino į policiją. Ji tada suprato, kad jos pagalba jau nėra reikalingą ir nuėjo pas save į namus. Kas vyko po to, ji nežino. F. ir S. nematė to, kas vyko prieš tai namo laiptinėje, nes jie atėjo daug vėliau, kad jos jau laikė I. T. Ji taip pat nematė, kaip ir kas išdaužė langą, ji tik būdama bute girdėjo triukšmą ir dūžtančio stiklo garsą. Kada išėjo laiptinę, I. T. jau laikė jo motina. I. T. tada niekam negrasino susidorojimu. Jis tik sakė, kad pats iššoks per langą ir kad nori nusižudyti, kodėl jis nori taip pasielgti jis nesakė. Jai I. T. nieko blogo nėra padaręs ir žala jai nėra padaryta (b. l. 42).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės S. O. 2018 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 12.20 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo sūnus grasina nužudyti jį su peiliu. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė F. T., kuris paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai jo sūnus į rankas pasiėmė peilį ir pradėjo jam juo grasinti. Būnant įvykio vietoje, I. T. ne kartą pareiškė tėvui, kad jį nužudys ir kad kai jis grįš iš policijos komisariato, bus tik blogiau. Dėl šio įvykio I. T. pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (b. l. 16-17).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 12.21 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas F. T. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jo sūnus I. T. yra agresyvus, grasina jį nužudyti peiliu (b. l. 8).
Iš 2018 m. liepos 13 d. apžiūros protokolo matyti, jog jame pateikiama su 2018 m. kovo 25 d. įvykiu susijusio T. T. skambučio Bendrajam pagalbos centrui stenograma (b. l. 51-53).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. D. 2018 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo sūnus agresyvus, puola muštis, išdaužė namuose langus. Atvykus į įvykio vietą F. T. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinimais susidoroti; I. T. sakė, kad iš psichiatrinės ligoninės pasamdys žmones, kurie jį (F. T.) išveš, taip pat sakė, kad ateis naktį pas jį ir padurs jį peiliu (b. l. 44-45).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.10 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo agresyvus sūnus puola muštis, išdaužė namuose langus (b. l. 23).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. kovo 25 d., 13.25 val. I. T. nustatytas 2,93 prom. girtumas (b. l. 57).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. balandžio 8 d., 14.18 val. I. T. nustatytas 2,83 prom. girtumas (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
I. T. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad I. T. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Dėl 2018 m. kovo 25 d. epizodo.
Kaltinamasis I. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 12.00 val., tarp jo ir tėvo F. T. kilusio žodinio konflikto metu jis, būdamas piktas, prikalbėjo tėvui visokių nesąmonių ir grasinimų, nuėjo į virtuvę, atidarė stalčių su peiliais. Kaltinamojo teigimu, taip jis padarė todėl, kad tėvas tai išgirstų, dar labiau išsigąstų ir suprastų, kad jo grasinimai yra rimti ir kad jis nejuokauja (b. l. 81-82). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo F. T. parodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai. Antai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis F. T. parodė, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 12.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo neblaivaus sūnaus I. T. įvyko konfliktas, kurio metu sūnus garsiai šaukė, ėmė jį keikti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad jį geriau nužudys, pasėdės kalėjime 10 metų ir taip bus geriau. Nukentėjusiojo F. T. teigimu, jo sūnus I. T. pasidarė labai agresyvus, nusirengė marškinėlius ir pasakęs, kad jį papjaus, nuėjo į virtuvę, atidarė stalčių, kuriame yra sudėti virtuviniai peiliai. Nukentėjusysis paaiškino, kad nieko nelaukdamas jis išbėgo į koridorių, užrakino buto duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusiojo teigimu, sūnus jam grasina ne pirmą kartą, būdamas neblaivus yra labai agresyvus, bijo, kad sūnus gali įgyvendinti savo grasinimus, nes būdamas neblaivus kalbasi vienas ir mato kažkokius asmenis (b. l. 9-11, 37). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės S. O. 2018 m. kovo 25 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad iš esmės analogiškus paaiškinimus nukentėjusysis F. T. davė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 16-17). Be to, duomenys, užfiksuoti policijos įvykių registro išraše (b. l. 8) bei 2018 m. liepos 13 d. apžiūros protokole (b. l. 51-53) taip pat rodo, jog nukentėjusysis F. T. nuo pat įvykio pradžios davė nuoseklius parodymus apie grasinimo nužudyti aplinkybes. Ši aplinkybė sustiprina pagrindą manyti, jog nukentėjusiojo F. T. parodymai yra patikimi ir atitinka faktines įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. T. taip pat parodė, jog nors ji paties 2018 m. kovo 25 d., apie 12.00 val. vykusio įvykio nematė, tačiau jai apie jį pasakojo F. T. Liudytojos teigimu, jis jai sakė, kad 2018 m. kovo 25 d., apie 12.00 val., būnant bute, sūnus pagrasino jį nužudyti ir net buvo paėmęs peilį (b. l. 39-40). Taigi, visi šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo F. T., o kartu ir kaltinamojo I. T. parodymus apie 2018 m. kovo 25 d. įvykio aplinkybes.
Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis F. T. paaiškino, jog būdamas neblaivus, jo sūnus I. T. būna agresyvus, neprognozuojamas. Nukentėjusiojo teigimu, jis bijo, kad sūnus savo grasinimus nužudyti gali iš tiesų įgyvendinti. Iš išrašo apie fizinį asmenį, gauto iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, matyti, jog kaltinamasis I. T. praeityje yra teistas dėl smurtinio ir analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat dėl grasinimų nužudyti (b. l. 102-104). Teismo vertinimu, nukentėjusysis F. T. pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes (jo sūnus anksčiau praeityje teistas už smurtinio ir analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, įvykio metu sūnus buvo neblaivus (tai matyti iš alkotesterio kvito rodmenų, kurių duomenimis I. T. 2018 m. kovo 25 d., 13.25 val. nustatytas 2,93 prom. girtumas (b. l. 57)), jis buvo agresyvus, toks išliko net ir atvykus policijos pareigūnams, įvykio metu nukentėjusysis išbėgo iš buto ir kvietė policiją) turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes ši I. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl 2018 m. balandžio 8 d. epizodo.
Kaltinamasis I. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 12.00 val., tarp jo ir jo tėvo F. T. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis savo tėvui grasino. Kaltinamojo teigimu, jis tiksliai neprisimena, ką tuo metu sakė savo tėvui, tačiau grasino šiam ir sakė, kad su juo susidoros ar jį net nužudys. Kaltinamasis I. T. nurodė, kad tuo metu jis buvo girtas ir labai piktas (b. l. 81-82). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo F. T. parodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai. Antai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis F. T. parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 12.00 val., jo neblaivus sūnus I. T. sukėlė konfliktą ir grasino jam fiziniu susidorojimu – sakė, kad papjaus peiliu, nužudys, sumokės pinigus kitiems, kad su juo susidorotų (b. l. 24-27). Tokius nukentėjusiojo parodymus esminėse aplinkybėse patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. T., dalyvavusios 2018 m. balandžio 8 d. vykusių įvykių metu, parodymai (b. l. 39-40). Be to, iš esmės analogiški nukentėjusiojo F. T. parodymai užfiksuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. D. 2018 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio, be kita ko, matyti, kad atvykus į įvykio vietą F. T. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinimais susidoroti; I. T. sakė, kad iš psichiatrinės ligoninės pasamdys žmones, kurie jį (F. T.) išveš, taip pat sakė, kad ateis naktį pas jį ir padurs jį peiliu (b. l. 44-45).Ši aplinkybė sustiprina pagrindą manyti, jog nukentėjusiojo F. T. parodymai yra patikimi ir atitinka faktines įvykio aplinkybes.
Teismo vertinimu, nukentėjusysis F. T. pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes (jo sūnus anksčiau praeityje teistas už smurtinio ir analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, įvykio metu sūnus buvo neblaivus (tai matyti iš alkotesterio kvito rodmenų, kurių duomenimis I. T. 2018 m. balandžio 8 d., 14.18 val. nustatytas 2,83 prom. girtumas (b. l. 69)), jis buvo agresyvus, daužė langus, toks išliko net ir atvykus policijos pareigūnams) turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes ši I. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 132-134, 136).
Nukentėjusiajam F. T. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 137), skundų bei prašymų negauta.
Dėl I. T. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę I. T., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai prieš šeimos narį, pavojingi jo gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. T. – yra gana jauno amžiaus, nedirbantis (b. l. 113-114), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 117-121), teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 102-112), konsultuotas/gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale nuo 2012 m. sausio 9 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 123); paskutinį kartą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d., diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, girtumas, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (b. l. 124)VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 125); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus pateiktos 2018 m. gegužės 10 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-298/2018 duomenimis, I. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 130). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes su BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu draudimu, bei BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytais įpareigojimais, jos dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Šiuo nuosprendžiu už 2018 m. kovo 25 d. ir 2018 m. balandžio 8 d. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir kaltinamajam I. T. skirtina subendrinta bausmė.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam I. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
I. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 25 d., 12.30 val. iki 2018 m. kovo 26 d., 13.14 val. (b. l. 59, 60) bei nuo 2018 m. balandžio 8 d. 13.26 val. iki 2018 m. balandžio 10 d. 11.52 val. (b. l. 71, 72), t. y. iš viso 4 dienas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam I. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 68, 98), paliktinos nepakeistos iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi I. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. liepos 9 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo F. T. (b. l. 92-94), tačiau šios kardomosios priemonės terminas pratęstas nebuvo ir šiuo metu yra pasibaigęs.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. kovo 25 d. epizodas), ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, taip pat įpareigojant jį per pirmuosius keturis bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
I. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. balandžio 8 d. epizodas), ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, taip pat įpareigojant jį per pirmuosius keturis bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. T. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti I. T. subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, taip pat įpareigojant jį per pirmuosius keturis bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. T. paskirti galutinę vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, taip pat įpareigojant jį per pirmuosius keturis bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 25 d., 12.30 val. iki 2018 m. kovo 26 d., 13.14 val. bei nuo 2018 m. balandžio 8 d. 13.26 val. iki 2018 m. balandžio 10 d. 11.52 val. (t. y. iš viso 4 dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
I. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.