Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. e2S-2388-656/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
e2S-2388-656/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18851-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Kreditorius
UAB „Balticora“
Skolininkas
UAB „Conlista“
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-2388-656/2018Teisminio proceso Nr.2-68-3-18851-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (apeliantės) UAB „Conlista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. eL2-24872-545/2018 pagal kreditorės UAB „Balticora“ pareiškimą skolininkei UAB „Conlista“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2018 m. birželio 21 d. išduotas teismo įsakymas pagal kreditorės UAB „Balticora“ pareiškimą skolininkei UAB „Conlista“ dėl 173 903,62 Eur skolos, 495,88 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 571 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones -areštuoti skolininkės turtą ginčo sumoje. Nurodė, kad įsiskolinimo suma kelis kartus viršija skolininkės kapitalą pagal 2016 m. duomenis, skolininkė finansinių dokumentų už 2017 metus Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi, skolininkės veikla nuostolinga, dėl ko egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi taikė kreditorės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Conlista“ turto areštą 174 399,50 Eur sumoje. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas atsižvelgė į reikalavimo sumą, kurią pripažino skolininkei didele, bei į kreditoriaus argumentus dėl skolininkės vengimo atsiskaityti su kreditore. Teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nutartį leisti vykdyti skubiai. Atskirojo skundo argumentai:Ieškinio reikalavimas nėra preliminariai pagrįstas. Kreditorė pareiškė ne ieškinį, o pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris neturi būti motyvuotas. Šiuo atveju teismas net neturėjo galimybės preliminariai įvertinti kreditorės reikalavimų pagrįstumo. Kreditorė su pareiškimu pateikė skolininkei teiktų sąskaitų kopijas ir krovinių transportavimo važtaraščius, tačiau neatskleidė esminių faktinių aplinkybių dėl teisinio santykio tarp šalių. Teikiamu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorė siekia procesinėmis priemonėmis daryti spaudimą skolininkei.Pagal naujausią teismų praktiką vien ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl jos gali būti taikomos kai yra duomenų apie kitos šalies nesąžiningumą. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad skolininkė vengia atsiskaityti, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji ketina turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti teismo sprendimą. Kreditorė nėra pateikusi teismui jokių įrodymų, kad skolininkė ketintų turtą paslėpti ar kitaip jį suvaržyti. Taigi vien ši aplinkybė lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos be pagrindo. Be to nesutiko su teismo argumentu, kad ginčo suma skolininkei yra didelė. Šiai aplinkybei pagrįsti kreditorė rėmėsi senais ir neaktualiais duomenimis. Tuo tarpu skolininkės prie atskirojo skundo teikiami duomenys patvirtina, kad skolininkė dideliu mastu vykdo ūkinę – komercinę veiklą, neturi pradelstų mokėjimų. Todėl būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pasunkinti palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą ir privesti skolininkę prie bankroto. Pritaikytos priemonės neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principų.Kreditorė padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:Nesitinka, kad pareikštas reikalavimas yra preliminariai nepagrįstas. Taip pat laiko nepagrįstais skolininkės argumentus, kad kreditorė piktnaudžiauja procesu, o pareiškimo pateikimo tikslas ne ginčą išspręsti iš esmės, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kreditorė pasinaudojo supaprastinta procedūra skolai prisiteisti. Skolininkei pareiškus prieštaravimus, kreditorė pareiškė ieškinį teisme.Skolininkė neįrodė, kad galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės. Skolininkės galimai nesąžiningą elgesį ir vengimą įvykdyti sprendimą patvirtina jos veiksmai: skolininkė be pagrindo atsisako pateikti informaciją apie bendrą jungtinę veiklą; neinformuoja kreditorės apie gautas pajamas iš perkančiosios organizacijos; neatsiskaito su kreditore net ir tada, kai gauna pinigus iš perkančiosios organizacijos, o gautas lėšas panaudoja savo reikmėms.Skolininkės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra abejotini, neaudituoti, nepasirašyti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio nustatytų asmenų. Nepagrįsti skolininkės argumentai dėl jos veiklos vykdymo „pilnu tempu“, ateityje gautinų pajamų, pateikta teismui informacija prieštaringa.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė (areštas) skolininkės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nustatomos dvi sąlygos: ieškinys tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, t.y. siekiant skolą prisiteisti supaprastinta proceso tvarka. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas nenurodė, ar šiuo atveju prie pareiškimo pateiktų duomenų pakanka preliminariam pareiškimo pagrįstumui konstatuoti, taigi nevertino vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – pareiškimo pagrįstumo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Teismas padarė išvadą, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes pareiškimo suma (174 399,50 Eur) skolininkei yra didelė, tačiau šios išvados nepagrindė.Galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo (skolininko) nesąžiningumo. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad vien pareiškimo padavimas teismui nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu plėtojama taip, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o tokių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla bent labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-01 nutartis byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018-02-08 nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018). Teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis byloje Nr. e2-76-464/2018).Šiuo atveju kreditorė nepateikė duomenų, kad skolininkė imtųsi ar būtų ėmusis veiksmų turtą paslėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti. Kreditorės nurodyti argumentai apie skolininkės galimą nesąžiningumą jai neva teikiant byloje prieštaringus duomenis, neteikiant informacijos kreditorei ir kt. bus nagrinėjami byloje, jeigu bus priimtas kreditorės ieškinys (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkei pareiškus prieštaravimus, kreditorė pareiškė ieškinį, kurio priėmimo klausimas byloje nėra išspręstas). Taigi nesant akivaizdžių duomenų apie skolininkės ketinimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti, nėra pagrindo išvadai, kad skolininkė yra nesąžininga. Kreditorės nurodyta aplinkybė, kad skolininkė galimai turi finansinių problemų, bet nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, nesudaro pagrindo taikyti jos turtui areštą, tuo tik pabloginant skolininkės kaip ūkio subjekto galimybes vystyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl ginčijama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės UAB „Balticora“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei UAB „Conlista“.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas