Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Pažarskis, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal administracinen atsakomyben traukiamo T. D. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-10-21 nutarimo, kuriuo T. D. pripažintas kaltu, padarius administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir nubaustas 1100 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustate:

T. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad 2011-09-01, apie 1.10 val., Vilniaus r., Avižieniu kaime, vairavo R. D. vardu registruota automobili „Opel Signum“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) budamas apsvaiges nuo alkoholio (0,44 promiles) ir tuo pažeide LR Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintu Keliu eismo taisykliu 14 p. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-10-21 nutarimas yra nepagristas ir naikintinas, nes priimtas neišnagrinejus visu bylai svarbiu aplinkybiu. Nurodoma, kad teismu praktika patvirtina, kad teismas, nagrinedamas administracinio teises pažeidimo byla, kurioje asmuo kaltinamas ATPK 126 straipsnio 1-3 dalies pažeidimu, turi ivertinti, ar asmens neblaivumas buvo nustatinejamas laikantis atitinkamu teises aktu nuostatu. LR Vyriausybes 2006 m. gegužes 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojanciu ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykliu (toliau Neblaivumo nustatymo taisykles) 4 p. numatyta, kad policijos pareigunai gali tikrinti transporto priemones vairuotoja, itariama esant neblaivu (girta), arba pristatyti ji i asmens sveikatos priežiuros istaiga atlikti medicinines apžiuros. Šiuo atveju T. D. buvo atliktas tiek patikrinimas, tiek medicinine apžiura. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigunams iš karto pasake, jog yra išgeres taure vyno, patikrinimo nevenge, visus policijos pareigunu nurodymus ivykde nekonfliktuodamas. Nustacius, kad neva yra neblaivus (0,44 promiles), su nustatytu girtumo laipsniu nesutiko. Apeliantas atkreipia demesi, kad patikrinimas buvo atliktas su prietaisu „Lion alcolmeter 500“, o 2011-10-14 vykusio teismo posedžio metu paaiškino, kad ji sustabde už 500 metru, ka tik išvažiavusi. Šiu aplinkybiu neneige ir byloje apklausti policijos pareigunai. Prietaiso „Lion alcolmeter 500“ instrukcijos 7.2 p. numatyta, kad iki matavimo atlikimo pradžios turi praeiti ne mažiau kaip 2 minutes po rukymo ir ne mažiau kaip 20 minuciu po alkoholio vartojimo. Anot apelianto, nei pareigunai tikrinimo metu, nei teismas bylos nagrinejimo metu nesiaiškino, kiek laiko buvo praeje po alkoholio

vartojimo ir rukymo. Nustacius girtumo laipsni, artima leistinam, policijos pareigunai apeliantui net nesuteike progos papusti antra karta praejus 10 minuciu. Pasak apelianto, patys pareigunai jam sake, kad pritruko laiko, viskas gavosi ekspromtu, staiga. Taip pat pažymima, kad iš karto po patikrinimo medicininei apžiurai apeliantas nuvyko i Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, kur jam buvo nustatytas perpus mažesnis – 0,24 promiles etilo alkoholio.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. isakymu Nr. V-505 patvirtintu Medicinines apžiuros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichika veikianciu medžiagu nustatyti atlikimo metodiku 5 p. nustatyta, kad bendras asmens bukles vertinimas pradedamas ne veliau kaip per 1 valanda nuo asmens atvykimo i sveikatos priežiuros istaiga. Apelianto atveju specialisto išvados Nr. T-A6367/11(01) 6 p. nurodyta, kad tyrimo objekto (kraujo) paemimo laikas 2011-09-01 02.45 val., policijos pareigunu buvo sustabdytas 2011-09-01 1.10 val., tai reiškia, nuo sustabdymo iki kraujo paemimo medicinos istaigoje praejo 1 val. ir 35 min. Turint omenyje, kad apeliantas policijos pareigunu buvo tikrinamas, buvo rašomas protokolas, akivaizdu, jog i asmens sveikatos priežiuros istaiga apeliantas nuvažiavo mažiau nei per valanda. Tokiu budu, mineta specialisto išvada turejo esmines reikšmes, kadangi prieštaravo kitam objektyviam irodymui – alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ parodymams, kurie buvo gauti pažeidžiant irenginio eksploatacijos taisykles.

Anot apelianto, byloje esantys irodymai prieštaringi. Nors alkotesterio parodymai rode 0,44 promiles, taciau specialisto išvadoje nurodyta, kad girtumas sieke 0,24 promiles. Teismas, skirdamas administracine nuobauda, nesidomejo, kiek laiko buvo praeje po alkoholio vartojimo iki matavimo pradžios, nors apeliantas buvo sustabdytas faktiškai tik išvažiaves i kelia. Tokiu budu Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-10-21 nutarimo argumentas, jog ta aplinkybe, kad daugiau kaip po valandos pakartotinai patikrinus, apelianto kraujyje alkoholio rasta 0,24 promiles, pažeidimo esmes nepaneigia ir veikos kvalifikacijai reikšmes neturi, atmestinas kaip nepagristas. Priešingai, teismas visus byloje esancius neaiškumus turejo vertinti apelianto naudai ir administracinio teises pažeidimo byla nutraukti.

Apeliacinis skundas netenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracine atsakomybe už transporto priemoniu vairavima, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promiles iki 1,5 promiles). Taigi, administracine atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promiliu neblaivumas.

Nagrinejamu atveju alkoholio matuokliu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18857 2011-09-01, 01.10 val., T. D. nustatytas 0,44 promiliu neblaivumas (b.l. 4). Patikros sertifikate Nr. 0876285 nurodyta, kad alkoholio matuokliui, kuriuo buvo atliekamas T. D. neblaivumo patikrinimas, yra nustatyta leistina paklaida ± 5 procentai (b. l. 5). Ivertinus galima matavimo prietaiso paklaida, T. D. iškveptame ore alkoholio koncentracija buvo 0,418 promiles, t. y. sieke ATPK 126 str. 1 d. numatyta minimalaus neblaivumo laipsnio dydi. Tarnybiniame pranešime patrule E. B. nurode, kad 2011-09-01, apie 01.10 val. Vilniaus r., Avižieniu kaime, patruliuodama su V. K. pastebejo itartinai manevruojanti automobili „Opel Signum“, kuris buvo sustabdytas. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobili vairuoja T. D., su kuriuo bendraujant patrule pajaute alkoholio kvapa, todel buvo pasiulyta patikrinti asmens blaivuma. Buvo nustatytas 0,44 promiliu girtumas, todel surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas (b.l. 8). Pirmosios instancijos teisme E. B. savo paaiškinimuose iš esmes nurode tokias pacias aplinkybes (b.l. 25). Tarnybiniame pranešime (b.l. 9) ir pirmosios instancijos teisme (b.l. 24-25) patrulis V. K. savo paaiškinimuose iš esmes nurode tokias pacias aplinkybes kaip ir E. B.. Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6367(01) užfiksuota, kad T. D. kraujyje, paimtame 2011-09-01, 02.45 val., t. y. praejus daugiau nei 1 valandai nuo administracinen atsakomyben traukto asmens neblaivumo tikrinimo alkoholio matuokliu, buvo rasta 0,24 promiles etilo alkoholio (b.l. 17). Pirmosios instancijos teisme T. D. paaiškino, kad 2011-09-01, apie 1 val. buvo sveciuose Avižieniuose. Buvo išgeres taure vyno, nejuto, kad butu neblaivus. Išvažiavus iš sveciu, už 500 metru ji sustabde policija. Patikrinus neblaivuma, pareigunai nustate 0,44 promiles. Noredamas nustatyti, kad jo kraujyje nebuvo neleistino alkoholio kiekio, ieškojo medicinos istaigos, kur specialistai nustate 0,24 promiles neblaivuma (b.l. 24).

Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 257 straipsni jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, byloje surinktu irodymu vertinimas, kaip teisiškai reikšmingu aplinkybiu nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu isitikinimu. Taciau vidinis isitikinimas – tai ne išankstinis isitikinimas, nuojauta, o irodymais pagrista išvada pagal surinktus irodymus po reikšmingu faktu išnagrinejimo. Kad butu galima konstatuoti asmeni padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta pažeidima, butina nustatyti, jog asmuo vairavo budamas neblaivus, t. y. turi buti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejoniu neblaivumo laipsnis.

Kadangi nagrinejamoje byloje pareigunu tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku (laiko tarpas nuo tikrinimo alkotesteriu iki kraujo paemimo yra 1 val. ir 35 min.), skiriasi, o pareiguno atlikto neblaivumo tikrinimo rezultatas labai nežymiai viršija leidžiama alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, todel šioje administracineje byloje esmine reikšme igauna visapusiškas bylai reikšmingu irodymu surinkimas ir prieštaravimu tarp ju pašalinimas. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, jog byloje turi buti imamasi priemoniu kilusioms abejonems išsklaidyti, t. y. kyla butinybe rinkti papildomus irodymus ir spresti klausima del atitinkamos ekspertizes atlikimo ar specialisto pasitelkimo. Teismu praktika patvirtina, kad ekspertizes skyrimas panašiais atvejais gali padeti išsklaidyti visas abejones del bylai reikšmingu faktu (žr. 2009 m. liepos 31 d. nutarti administracineje byloje Nr. N575-1926/2009).

Atsižvelgiant i tai, kas nustatyta darytina išvada, jog nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas nesieme visu butinu veiksmu byloje esantiems prieštaravimams pašalinti del asmens neblaivumo laipsnio ir nesurinko pakankamai irodymu, kurie leistu padaryti neabejotina išvada, jog T. D. 2011-09-01, apie 1.10 val., vairavo automobili budamas lengvo girtumo bukleje. Todel priimtas nutarimas negali buti laikomas teisetu ir pagristu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti T. D. apeliacini skunda iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011-10-21 nutarima ir gražinti byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.