Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Lazdijų rajono savivaldybės atstovei Justinai Greblikaitei , administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Š. skundą dėl Lazdijų rajono savivaldybės administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimo ad­mi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo byloje Nr. 6 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2012-10-04 surašė V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad pastarasis 2012-08-29 tarp 12.30 val. ir 13.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos vykdydamas savo tariamą teisę, žvyravo kelio atkarpą nuo savo žemės sklypo ribos į A. Š. žemės sklypą be minėtos savininkės leidimo, sutikimo. Lazdijų rajono savivaldybės administracinė komisija 2012-11-15 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą V. J. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. (savavaldžiavimas), sudėties.

Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo gautas A. Š. skundas dėl Lazdijų rajono savivaldybės administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimo ad­mi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo byloje Nr. 6 panaikinimo. Pareiškėjos manymu, nutarimas yra neteisėtas, nes tiek V. J. veiksmai, atlikti jos žemės sklype, susiję su kelio remonto darbais, su ja to nesuderinus, tiek nutarimą priėmusios komisijos veiksmai jos nuosavybėje, atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, matavimus, jai to nežinant, pažeidžia jos teises į nuosavybę. Skundu pareiškėja prašo priimti naują nutarimą ir nubausti V. J. dėl statybos-remonto darbų jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė Justina Greblikaitė teismo posėdyje nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, todėl skundas atmestinas.

Asmuo, kurio atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J. paaiškino, kad A. Š. yra jo kaimynė, kelias, esantis A. Š. žemės sklype, kuriuo jis patenka į savo sodybą yra servitutinis. Kadangi kelias buvo duobėtas ir lengvuoju automobiliu buvo sunku tokiu keliu pravažiuoti, norėdamas užlyginti duobes, jis užpylė jas žvyru toje atkarpoje, kur jam tenka važinėti, apie tai nepranešęs kaimynei A. Š.. Kelio nepraplatino ir nesusiaurino, tik jį suremontavo, todėl mano, kad jokio pažeidimo nepadarė, tai ne pirmas kartas, kai su A. Š. kyla nesutarimų dėl to kelio.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis, Lazdijų rajono savivaldybės administracinei komisijai nagrinėjant V. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas komisijos, sudarytos faktinėms aplinkybėms konstatuoti, pirmininku ir buvo nuvažiavęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime, kurioje buvo matyti naujai sutvarkytas kelias, požymių, kad jis buvo praplatintas ar susiaurintas nebuvo, kelio plotis buvo 4 m, nors dokumentuose nurodytas plotis 6 m, kelio danga buvo gera ir pats kelias pakankamai geros būklės.

Liudytojas I. U., policijos pareigūnas, surašęs V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodė, kad protokolą surašė pagal A. Š. pareiškimą ir jos paaiškinimus, remdamasis jos pateiktais įrodymais – fotonuotraukomis. Protokolo surašymo metu buvo aišku, kad kelias, esantis A. Š. žemės sklype, yra servitutinis, o V. J. kelio remontą atliko to nesuderinęs su A. Š. ir jos neatsiklausęs, taip galimai pažeisdamas jos interesus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 188 straipsnis reglamentuoja, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjos manymu, V. J. savavaldžiavimas pasireiškia tuo, jog jis ant servitutinio kelio, norėdamas atlikti kelio remontą, išpylė žvyrą ir tai padarė jos neatsiklausęs bei neturėdamas jos sutikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5938/0002:43, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuriuo naudojasi ir V. J.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 str. 1 d. įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.117 str. nurodyta, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisės naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. CK 4.114 str. 1-2 d. numatyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu. Nors, norėdamas atlikti kelio servituto remontą, V. J. žvyrą išpylė A. Š. priklausančio žemės sklypo teritorijoje, t. y. jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5938/0002:43, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame įregistruotas 6 metrų pločio servitutinis kelias, be A. Š. sutikimo, negali būti pagrindu jo veiką vertinti kaip neteisėtą, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad servitutinis kelias nebuvo praplatintas ar kitaip pažeistas išmatavimų atžvilgiu, be to, žvyras, atsižvelgiant į šios medžiagos savybes, yra tinkamas kelio remontui, todėl manytina, kad žala pareiškėjai nebuvo padaryta.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). V. J. veikoje nebuvo tikslo pažeisti šiuos saugomus objektus. Nagrinėjamu atveju santykiai ir ginčas tarp A. Š. ir V. J. bei byloje surinktų įrodymų vertinimas yra kilę dėl kelio servituto suteikiamų teisių, t. y. iš civilinio proceso, todėl Lazdijų rajono savivaldybės administracinė komisija pagrįstai priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą V. J. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., teismas

nutaria:

A. Š. skundą atmesti.

Lazdijų rajono savivaldybės administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną V. J. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas skundas Kauno apy­gar­dos teis­­mui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.