- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-12
- Bylos Nr.
- A-575-1565-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- B. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. (B. A. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas B. A. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 19090,99 Lt neišmokėtos pensijos dalį ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 1995-01-01 iki 2003-01-01. Paaiškino, kad nuo 1994-08-04 jam paskirta senatvės pensija, tačiau įsigaliojus naujam Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymui (toliau Pensijų įstatymas) ir vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi nuo 1995-01-01 jam buvo mokama mažesnė nei priskaičiuota senatvės pensija, nes jis, gaudamas pensiją, dirbo ir gaudavo draudžiamųjų pajamų, kurių dydis didesnis nei l ar 1,5 minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002-11-25 nutarimu konstatavo, kad minėta nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl jam neteisėtai buvo neišmokėta dalis pensijos. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėtų grąžinti jam neišmokėtos pensijos dalį (19090,99 Lt) kaip be pagrindo įgytą turtą, remiantis Civilinio kodekso 6.237 str. 1 ir 2 d. nuostatomis. VSDFV Klaipėdos skyrius 2007-09-06 raštu Nr. 308-SI1-30633 atsisakė grąžinti pensijos dalį. Taip [pat paaiškino, kad negalėdamas naudotis savo pinigais, jis patyrė nuostolius, kurių dydis pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnį yra lygus 5 procentams metinių palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Klaipėdos skyriaus, atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad senatvės pensija pareiškėjui nuo 1995-01-01 mokėta vadovaujantis tuo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius negalėjo jo nevykdyti. Konstituciniam Teismui 2002-11-25 nutarimu pripažinus, kad Pensijų įstatymo 23 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, šis straipsnis nebetaikomas nuo 2002-11-27 (t.y. nuo paskelbimo „Valstybės žiniose“) ir tik ta apimtimi, kuria Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pareiškėjo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo 2002-11-27 taip pat yra nepagrįstas, nes Pensijų įstatymas nenumato palūkanų skaičiavimo už pavėluotai išmokėtą pensiją.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimu pripažino, jog Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d. redakcija) 2 dalis ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad jaunesniems kaip 65 metų pensininkams, kurie turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir kurių draudžiamosios pajamos didesnės kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama ne visa paskirta ir iki tol mokėta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio l dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį, įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiama Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio nuostatas pagrįstai taikė iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t.y. 2002 m. lapkričio 27 d. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas ir Civilinio kodekso normomis, nurodant, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, vykdydamas Konstitucijai prieštaraujanti įstatymą, veikė neteisėtai, todėl be pagrindo įgijo pareiškėjo turtą. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio l dalis). Teismo vertinimu, VSDFV Klaipėdos skyrius skirdamas ir mokėdamas pareiškėjui senatvės pensiją, privalėjo vadovautis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio nuostata, numatančia tik pagrindinės pensijos mokėjimą pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši institucija neveikė taip, kaip pagal paminėtą įstatymą privalėjo veikti, tuo pažeidė Civilinio kodekso teisės normas ir be pagrindo įgijo pareiškėjo turtą.
Taip pat teismas pažymėjo, kad 2007-11-06 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, pagal kurį pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2002-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija, apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma bus išmokama 2008 – 2010 metais kasmet lygiomis dalimis pradedant nuo 2008 m. kovo l d. Teismas konstatavo, kad šiame įstatyme jokios išimtys nenumatytos, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neišmokėtos pensijos dalį bei palūkanas nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas B. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Teismas neteisingai nurodė, kad jis skundą grindė VSDFV Klaipėdos skyriaus neteisėtais veiksmais. Apelianto teigimu, jo prigimtines nuosavybės teises pažeidė Lietuvos valstybė, o ne jos atstovas. Paaiškina, kad skundą jis grindė CK 6.237 str. l d. nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visą tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Remiantis CK 6.237 str. 2 d., pareiga grąžinti įgytą turtą atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Šiuo atveju Lietuvos valstybė dėl neatsargumo priėmė prieštaraujantį Konstitucijai įstatymą ir, nors, galiojant įstatymui, valstybė veikė teisėtai, bet išnykus teisiniam pagrindui, t.y. Konstituciniam Teismui pripažinus įstatymą negaliojančiu, Lietuvos valstybė privalo grąžinti visa tai, ką gavo pagal šį antikonstitucinį įstatymą. Be to, apeliantas pažymi, kad negalėdamas naudotis savo pinigais, jis taip pat patyrė nuostolius, kurių dydis pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnį yra lygus 5 procentams metinių palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Klaipėdos skyriaus, atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovės teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad Lietuvos valstybė iš jo realiai gavo 19090,99 Lt, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo pagal CK 6.237 str. neturi pagrindo.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Valdybos teigimu, pareiškėjas nėra įrodęs, kad Lietuvos valstybė iš jo įgijo kokį nors turtą. Pareiškėjas skirtumą tarp paskirtos pensijos ir jam mokėtos senatvės pensijos nepagrįstai įvardina kaip be pagrindo atsakovo gautą turtą. Ši neišmokėta suma galėtų būti vertinama kaip žala, bet žalos atlyginimo pareiškėjas nereikalavo. Be to, įstatymai nenumato galimybės išieškoti įstatymų leidėjo padarytą žalą – įstatymų leidybai taikomas valstybės civilinės atsakomybės imunitetas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius – ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas. Šio įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2010 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas B. A. nepateikė jokių teisinių argumentų, kad šios tvarkos nėra laikomasi. Pareiškėjas B. A. neįrodė, kad jo teisė paminėto įstatymo pagrindu gauti nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jam neišmokėtą paskirtą valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją yra pažeista.
Apelianto prašymas ginčą sprendžiant taikyti CK 6.237 str. 2 d. atmetamas, kadangi kaip jau nurodyta ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialus įstatymas. Pareiškėjo ir atsakovo mokant pensiją nesiejo sutartiniai santykiai, todėl pagrindo taikyti CK 6.210 str. nėra.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio l dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. A. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.