Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Giedrei Vainauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, žinodama, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016-12-01 iki 2017-01-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau, pažeisdama VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovė paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką. L. G., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore nuo 2016-12-01 iki 2017-01-31 vykdė atsikaitymus per kasą su kitais kreditoriais, nors pirmiausiai turėjo atsiskaityti su valstybe. Ji privalėjo kaip bendrovės vadovė veikti sąžiningai, užtikrinti, kad laiku būtų mokami mokesčiai ir būtu laikomasi mokėjimų eiliškumo. Prašo skirti sankcijoje numatytą nuobaudą – vidutinio dydžio baudą ir priteisti patirtus nuostolius.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 630 str. 2 d., 629 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorė nuo 2016-12-13 yra L. G.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Pareiškėja) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-04-24 duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 22 949,44 Eur, kurią sudarė 58 Eur Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir 4,54 Eur šio mokesčio delspinigiai, 17 463,56 Eur Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir 5 485,88 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir jo pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2016 m. lapkričio, gruodžio ir 2017 m. sausio mėnesius bei pridėtinės vertės mokesčio už 2011 m. rugsėjo-gruodžio, 2012 m. sausio-gruodžio, 2013 m. kovo, gegužės-gruodžio, 2014 m. sausio-gruodžio, 2015 m. sausio-gruodžio, 2016 m. sausio-spalio mėnesius (4-5 priedai). Bendrovė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už minėtus laikotarpius mokesčių administratoriui pateikė 2016-12-02.

Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM 2016-12-12 priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-266286 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų. Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų, VMI prie FM viršininkas 2017-02-03 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-35047 išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Nurodyme ir sprendime nurodyta mokestinė nepriemoka yra neišieškota.

VMI prie FM pagal 2017-02-21 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-1162 atliko UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, kurio metu tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Bendrovė patikrinimui pateikė Kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-01-31. Nustatyta, kad pinigų likutis kasoje 2016-12-01 buvo 14 142,41 Eur, laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-01-31 pajamų negauta. Kasos išlaidos nagrinėjamu laikotarpiu buvo 14 134,12 Eur, pinigų likutis kasoje 2017-01-31 buvo 8,29 Eur. Pati UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016-12-01 į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo, VMI prie FM priverstinai išieškojo 43,62 Eur.

UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-01-31 išmokėdama bendrovės vadovei L. G. darbo užmokestį ir dividendus, bei atsiskaitydama su kitais kreditoriais (UAB „Augmina", E. M.), nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises. Bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl bendrovė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

Bendrovės vadovė L. G., žinodama apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. L. G. nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Šias aplinkybes pagrindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-7), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 8-9), UAB (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 12-24), nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką (b. l. 25), UAB (duomenys neskelbtini) prievolių ataskaita (b. l. 26-28), nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 29), UAB (duomenys neskelbtini) prievolių ataskaita (b. l. 30-32), kasos knyga (b. l. 34, 38), kasos išlaidų orderiai (b.l. 35-37, 39), L. G. paaiškinimas (b. l. 40-41), UAB (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 42-48), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 49-51).

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad L. G., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove – direktore, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 bei 36 straipsniuose, nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto L. G. nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpį, kitiems subjektams išmokėtų piniginių lėšų dydį), į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pripažįsta, kad L. G. turi būti paskirta įstatymo sankcijoje numatyta vidutinio dydžio bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

L. G. taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti, nėra pagrindo.

VMI atstovas tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu prašė priteisti iš L. G. 14 134,12 Eur dydžio nuostolius institucijai, kadangi minėta žala atsirado dėl to, kad L. G., vadovaudama UAB (duomenys neskelbtini), pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, dėl ko VMI patyrė minėtą žalą.

Iš byloje pateiktų VMI prie FM dokumentų matyti, kad susidariusios mokestinės nepriemokos dydis grindžiamas nesumokėtais mokesčiais. Pažymėtina, kad patenkinus VMI prie FM prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą VMI naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, o tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (kasacinė 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. G. UAB „(duomenys neskelbtini) direktore buvo paskirta (išrinkta) tik 2016-12-13, o mokestinių nepriemokų bendrovei dalis jau buvo paskaičiuota iki jai užimant šias pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu teisės nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir palieka VMI prašymą dėl žalos atlyginimo nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

L. G. pripažinti padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti L. G., kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, įmokos kodą (1001)

Išaiškinti, kad, nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.