Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, (duomenys neskelbtini) vadybininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. buvo kaltinama tuo, kad būdama (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-05 pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio reikalavimus būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeisdama 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pažeisdama 16 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus, 2013 m. sausio 10 d. sudariusi su (duomenys neskelbtini) statybos rangos sutartį Nr. 2013/01-10 dėl pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo ir utilizavimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini), po to atlikusi mokėjimus UAB (duomenys neskelbtini), tyrimui nepateikė darbų atlikimo aktų, dokumentų, pateisinančių ilgalaikio turto – pastato-miegamojo korpuso, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, buhalterinės apskaitos registruose neatvaizdavo 2014-07-23 UAB (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio 70 088,04 Eur sumai (tuo metu galiojusia valiuta 242 000 Lt), nepateikė skolų suderinimo akto su šia bendrove, tai yra pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Nr. X-1633 redakcija) 10 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad apskaitos duomenys turi būti pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) turto bei įsipareigojimų inventorizavimo duomenų. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31.

Kaltinamoji I. K. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Parodė, kad ji dirbo ir dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktore. 2013-01-10 UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį dėl pastatų (miegamojo ir profilaktoriumo) nugriovimo. Pagal šią sutartį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo visus darbus atlikti iki 2013-07-01. Šiai įmonei pradėjus griovimo darbus, UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-26 pervedė UAB (duomenys neskelbtini) pirmąjį avansą. Sutarties vykdymo laikotarpiu pastatų griovimo darbai buvo vilkinami, UAB (duomenys neskelbtini) prašymu sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. balandžio mėnesio, tačiau darbai ir iki šio termino nebuvo užbaigti, jų įmonė dėl vilkinamų darbų patyrė nuostolių. Dėl šios priežasties UAB (duomenys neskelbtini), norėdama nutraukti su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą sutartį, pradėjo rašyti jiems pretenzijas ir pranešimus, tačiau 2014 m. liepos mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) ir paprašė avanso likusiems darbams užbaigti, garantavo, kad darbai bus atlikti, todėl buvo sutarta pasirašyti paprastąjį vekselį, kaip garantinį raštą, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliks darbus arba atlygins UAB (duomenys neskelbtini) dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius. Pasirašius minėtą paprastąjį vekselį, į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo pervesti pagal sutartį likę nesumokėti pinigai. Visi griovimo darbai buvo baigti 2015-05-06, kai jau buvo išregistruoti visi pastatai. Nugriovus pastatus, UAB (duomenys neskelbtini) 2014-03-27 teikė prašymą VĮ Registrų centrui dėl nugriautų pastatų išregistravimo. Prie prašymo pateikė nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, kurioje buvo nubraižytas sklypo planas jau be pastatų. Šio prašymo pagrindu buvo išregistruotas miegamojo korpusas. Dėl pastato-profilaktoriumo papildomai reikėjo pateikti iš Statybos inspekcijos pažymą dėl šio pastato nugriovimo, nes jis buvo pripažintas ypatingu statiniu, todėl jis buvo išregistruotas vėliau. Jokių kitų dokumentų dėl pastatų nugriovimo VĮ Registrų centras pateikti nereikalavo. Nugriovus ir išregistravus pastatus, UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai iškart nepriėmė jokio sprendimo dėl tolimesnio nugriauto turto likimo, todėl turtas įmonėje taip ir liko nenurašytas. Įmonės balansui tai įtakos neturėjo. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) sutarties vykdymo metu vėlavo UAB (duomenys neskelbtini) pateikti reikiamus dokumentus, tai yra sąskaitas faktūras, darbų atlikimo aktus (juos pateikė tik 2016-02-08 elektroniniu paštu, jų iškart ji net nepastebėjo), tai tik užbaigus visus darbus (ne tik griovimo, bet ir teritorijos sutvarkymo), šiai įmonei buvo pateikta pretenzija, kad ji prisiimtų jų patirtus nuostolius dėl darbų vilkinimo, nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, tačiau jie su šia pretenzija nesutiko, todėl UAB (duomenys neskelbtini) sudarė skolų suderinimo aktą 2015-12-31 datai, kurį nusiuntė elektroniniu paštu pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini). Pasirašyto skolų suderinimo akto taip ir negavo. Kaip supranta, pasirašytą skolų suderinimo aktą pagal pareikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) išsiuntė FNTT pareigūnams. UAB (duomenys neskelbtini) jokios kitos veiklos nevykdė ir 2013 m. buvo pasirašyta vienintelė sutartis.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ši įmonė bankrutavo 2016 m. kovo mėn. 2013-01-10 UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį dėl pastatų nugriovimo. Tai buvo pastatų kompleksas, tai yra du pastatai sujungti į vieną. Dėl jokių kitų pastatų griovimo sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) nepasirašinėjo ir jokių papildomų darbų neatliko. Pasirašius sutartį, jie griovimo darbus pradėjo iškart, o UAB (duomenys neskelbtini) iškart į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 100 000 Lt avansą. Kadangi pasirašant sutartį nebuvo tiksliai įvertintas griovimo darbų kiekis, be to, griuvo jų naudojama technika, todėl jie nesuspėjo įvykdyti sutartį iki joje numatyto termino pabaigos. Po kiek laiko jam teko savo vardu pasirašyti su UAB (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį, taip laiduojant šiai įmonei, kad bus atlikti visi sutarti darbai. Įvykdžius sutartį, tai buvo maždaug 2015 m. ar 2016 m., minėtas paprastasis vekselis buvo sunaikintas. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) jo įmonei sumokėjo avansinius pinigus, todėl UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) iškart neteikė darbų atlikimo aktų. Juos pateikė tik realiai nugriovus pastatą (kiekvienam atskirai). Tada UAB (duomenys neskelbtini), gavęs iš jų minėtus aktus, su prašymais kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pastatų išregistravimo. Pirmasis pastatas buvo išregistruotas be jokių nesklandumų (tai galėjo būti 2014-03-27), nes tam nereikėjo jokių leidimų. Tačiau antrasis pastatas buvo aukštesnis, todėl šis pastatas buvo nurašytas kiek vėliau, tai yra tik gavus tam tikrus leidimus. Paskutiniai darbų atlikimo aktai UAB (duomenys neskelbtini) galėjo būti pateikti 2016-02-08. UAB (duomenys neskelbtini) sutarties vykdymo laikotarpiu rašė pretenzijas UAB (duomenys neskelbtini), nes UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbų vilkinimo patyrė nuostolių. Kiek pamena, buvo rašomi ir skolų suderinimo aktai.

Specialistė Z. B. parodė, kad ji surašė FNTT specialisto išvadą šioje byloje ir ją tvirtina, nes pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Įmonės apskaitos dokumentuose nebuvo atvaizduotas pastato nugriovimas. VĮ Registrų centro duomenimis, šis pastatas buvo pašalintas iš VĮ Registrų centro duomenų bazės 2014 m. Šie pastatai turėjo būti išregistruoti iš VĮ Registrų centro ir įmonės ilgalaikio turto tik bendrovei, nugriovusiai pastatą, pateikus atitinkamus aktus. Tyrimui tokių dokumentų, tai yra atvaizduojančių šio statinio nurašymą, pateikta nebuvo. Atliekant papildomą specialisto tyrimą, buvo pateiktas 2014-03-27 UAB (duomenys neskelbtini) prašymas VĮ Registrų centrui išregistruoti pastatą-miegamąjį korpusą, kurio pagrindu minėtas pastatas buvo išregistruotas 2014-04-02. Kiekviena ūkinė operacija pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą turi būti fiksuojama apskaitos dokumentuose. Išregistravus minėtą pastatą, kaip šiuo atveju miegamąjį korpusą, keitėsi įmonės finansinė atskaitomybė, todėl jis negalėjo likti buhalterinėje apskaitoje. Šiuo atveju išregistravus pastatą, įmonės akcininkai privalėjo atlikti likusio turto įvertinimą, kad dalis įmonės ilgalaikio turto būtų nurašyta, tačiau to padaryta nebuvo, pastatas-miegamasis korpusas įmonės balanse buvo apskaitomas visą tiriamąjį laikotarpį, tai yra 2013-2014 m. Įmonė turi teisę ištaisyti klaidą buhalterinėje apskaitoje, tačiau tik remiantis dokumentu, pavyzdžiui, buhalterine pažyma, tačiau tokio dokumento tyrimui taip pat pateikta nebuvo. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė ir įmonės skolų suderinimo akto, pasirašyto su UAB (duomenys neskelbtini), tai neleido nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio, dėl to taip pat nebuvo galima tiksliai nustatyti įmonės turto. Skolų suderinimo aktai surašomi atliekant skolų inventorizaciją. Pagal teisės aktus kiekviena inventorizacija turi būti atlikta iki einamųjų metų pabaigos. Šioje byloje esantys dokumentai vienas kitam prieštarauja. Iš tyrimui pateiktų duomenų nebuvo aišku, kada realiai darbai buvo pradėti ir kada baigti. Pateiktas VĮ Registrų centrui prašymas patvirtinta, kad darbai baigti 2014 m. kovo mėnesį, tačiau 2014 m. sutartimi, kuri buvo pasirašyta tik UAB (duomenys neskelbtini) direktorės, darbų pabaigos terminas buvo atidėtas iki 2014 m. gruodžio mėnesio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad avansiniai mokėjimai buvo mokami, nors jokių aktų dėl darbų atlikimo pateikta nebuvo, be to, nebuvo jokių duomenų, kad šiuos pinigus buvo reikalaujama sumokėti iki darbų atlikimo. Už atliktus darbus pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) paskutinę įmoką sumokėjo 2014-07-24. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas paprastasis vekselis, nors jį turėjo atvaizduoti kaip laukiamą įsiskolinimą arba nebalansinėje sąskaitoje, kaip turimą laidavimą. Šio vekselio neįtraukimas į buhalterinę apskaitą netrukdo nustatyti įmonės turto.

Specialistas A. K. parodė, kad jis tvirtina savo surašytą išvadą. Susipažinęs su šios baudžiamosios bylos medžiaga, jis nesutinka su FNTT specialisto pateikta išvada, kad negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos rezultatų, turto, nuosavybės ir įsipareigojimų, mano, kad FNTT nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai yra tik administracinio pobūdžio, tai apskaitos vedimo klaidos, kurios yra realiai daromos visose įmonėse. UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu ūkinės-komercinės veiklos nevykdė, pajamų neturėjo, turėjo tik įsigijusi pastatus ir visos įmonės sąnaudos buvo susijusios su šių pastatų priežiūra. Nugriovus šiuos pastatus, akcininkai turėjo nuspręsti, ar jų vietoje statys naują pastatą, ar ne. Nusprendus nugriauto pastato vietoje nestatyti naujų statinių, viso nugriauto pastato vertė turi būti nurašoma į sąnaudas. Ir atvirkščiai, jei akcininkai nuspręstų, kad nugriovus pastatą, jo vietoje bus statomas naujas pastatas, viso seno pastato įsigijimo kaina ir jo likutinė vertė (priklausomai nuo to, kaip ji yra apskaitoma) įsiskaičiuotų į naujo pastato vertę, kuri būtų įtraukta į įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir būtų nurašoma į sąnaudas. Tokia yra mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju nebuvo priimtas joks akcininkų sprendimas, todėl įmonė, sudarydama balansą, kurį teikė VĮ Registrų centrui, nugriautus pastatus turėjo apskaityti ne kaip ilgalaikį turtą, tai yra ne pastatų įsigijimo likutinę vertę, o kaip nebaigtą statybą. Be to, kiek jam žinoma, šie pastatai apskritai nebuvo eksploatuojami ir niekada jiems nebuvo apskaičiuojamas nusidėvėjimas, todėl balanse atsispindi ta pati likutinė vertė, nors ir neperkelta į nebaigtos statybos skyrių. Kadangi didžiojoje įmonės knygoje apskaitoma ne bendra minėtų pastatų suma, o atskirai kiekvieno pastato (kiekvienas pastatas turėjo savo konkrečią vertę), todėl nors ir padarius minėtą apskaitos klaidą, yra galima nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimus. Padarius šią klaidą, nei valstybei, nei akcininkams jokia žala nepadaryta. Nesutinka ir su tuo, kad įmonės pasirašytas paprastasis vekselis turėjo būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą kaip skolos ir įsipareigojimai. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo avansu pinigus UAB (duomenys neskelbtini), kuriuos įtraukė į įmonės apskaitą. Neatlikus laiku sutartyje numatytų darbų, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas pasirašė savo vardu minėtą paprastąjį vekselį, taip įsipareigodamas neatlikus visų darbų grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) pinigus. Šiuo atveju įmonė gavo kaip papildomą laidavimą, kad pagal sutartį sumokėti pinigai nebus prarasti, todėl šio vekselio įmonė neturėjo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Nors atliekant FNTT specialisto tyrimą, UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė įmonės skolų suderinimo aktų, pasirašytų su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šių įmonių vyko susirašinėjimas dėl pinigų sumokėjimo, dėl darbų atlikimo laiko, be to, buvo pasirašytas vekselis, tai rodo, kad dėl pinigų sumos, kuri balanse apskaitoma kaip gautina suma (išankstiniai apmokėjimai), vyko derybos. Nors ir nebuvo tai užfiksuota skolų suderinimo aktu, tačiau tai dokumentai, įrodantys, kad šie pinigai buvo nuskaičiuojami. Be to, kiekvienais metais vasario mėnesį mokesčių inspekcijai buvo teikiamos nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, kuriose nekilnojamo turto mokestis skaičiuojamas remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, tai yra atsižvelgiant į įmonės pajamas. Šios aplinkybės parodo, kad nors ir nevisiškai tiksliai, bet įsiskolinimai įmonėje buvo derinami. Kadangi visos įmonės skolos atvaizduotos įmonės balanse, jos atitinka didžiosios knygos, žiniaraščių duomenis, kurie į balansą yra perkelti, todėl tvirtina, kad visiškai galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus, įsipareigojimus.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos reikalavimų UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentus ir UAB (duomenys neskelbtini) 2015-10-02 rašto Nr. SK-014 matyti, kad buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 (1 t., b. l. 9-14, 15).

Iš 2015-10-15 kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (1 t., b. l. 28-31).

Iš 2013-01-10 statybos rangos sutarties Nr. 2013-01-10 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovas), atstovaujama direktorės I. M. (dabar K.), ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas), atstovaujama gamybos ir plėtros direktoriaus A. V., sudarė sutartį dėl pastatų griovimo ir utilizavimo darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Darbų pradžia numatyta nuo 2013-01-23, pabaiga – 2013-07-01. Sutarties objekto kaina – 200 000 Lt plius PVM (1 t., b. l. 64-66). 2014-07-23 sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 dėl minėtos sutarties pakeitimo, pasirašytas UAB (duomenys neskelbtini) direktorės I. M. (1 t., b. l. 67).

Iš 2014-07-23 paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. V., pagal šį paprastąjį vekselį be sąlygų iki 2014-12-01 įsipareigojo vekselio turėtojui UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktorės I. M., sumokėti 242 000 Lt. Vekselis už vekselio davėją UAB (duomenys neskelbtini) yra visiškai laiduojamas A. V., pasirašė A. V. (1 t., b. l. 90).

2015-11-04 FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų, nes UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė dokumentų, pateisinančių ilgalaikio turto – pastato-miegamojo korpuso, kurio unikalus Nr. 2197-4004-9033, išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, buhalterinės apskaitos registruose neatvaizdavo 2014-07-23 UAB (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio 70 088,04 Eur sumai (tuo metu galiojusia valiuta 242 000 Lt), tyrimui nepateikė skolų suderinimo akto su šia bendrove. UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 Nr. X-1633 redakcija) 10 straipsnio nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos duomenys turi būti pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio turto bei įsipareigojimų inventorizavimo duomenų. Kadangi tyrimui nebuvo pateikta dokumentų, pateisinančių ilgalaikio turto – pastato-miegamojo korpuso, kurio unikalus Nr. 2197-4004-9033, išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, ir skolų suderinimo aktų su UAB (duomenys neskelbtini), todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu (1 t., b. l. 43-57).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo, kuris FNTT gautas 2016-01-22, dėl 2016-01-06 FNTT Kauno apygardos valdybos reikalavimo matyti, kad jame nurodyta, jog atliktų darbų aktų, patvirtinančių UAB (duomenys neskelbtini) atliktus griovimo ir utilizavimo darbus, pateikti negali, nes šių aktų bendrovei (duomenys neskelbtini) nėra pateikusi darbus atlikusi UAB (duomenys neskelbtini), taip pat negali pateikti reikalavime nurodytų tarpusavio skolų suderinimo aktų su UAB (duomenys neskelbtini), nes tokie aktai nebuvo sudaryti ir pasirašyti. Dėl dokumentų, pateisinančių ilgalaikio turto – pastato-miegamojo korpuso išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, pranešė, kad dokumentai yra pateikti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, kuris pateiktų dokumentų pagrindu ir priėmė sprendimą išregistruoti nurodytą nekilnojamąjį daiktą iš Nekilnojamojo turto registro (1 t., b. l. 93).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad ji 2016-02-23 FNTT Kauno apygardos valdybai pateikė tarpusavio skolų suderinimo aktą 2015-12-31 datai su UAB (duomenys neskelbtini), jis pasirašytas UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės A. D. ir direktorės I. K. bei UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. (1 t., b. l. 95-96). Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad pagal 2013-01-10 statybos rangos sutartį buvo numatyta atsiskaityti pagal rangovo pateiktą sąskaitą faktūrą, todėl atliktų darbų aktų užsakovas nereikalavo, ir jie nebuvo forminami (1 t., b. l. 95-96).

Iš 2014-03-27 UAB (duomenys neskelbtini) prašymo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui matyti, kad juo buvo prašoma iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti pastatą-miegamąjį korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102).

2016-04-07 FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/49 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00867-15 metu papildomai surinkti dokumentai nekeičia 2015-11-04 specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos pateiktų išvadų (1 t., b. l. 111-112).

Iš elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) inžinierė-sąmatininkė L. T. 2016-02-08 elektroniniu paštu UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pažymas apie atliktų griovimo ir utilizavimo darbų vertę prie sąskaitų už 2015 m. birželio, vasario mėnesius, už 2013 m. gruodžio mėnesį, nurodė, jog lauks su parašais (1 t., b. l. 160-163).

Pagal kaltinamosios gynėjo advokato Rimvydo Paulausko 2016-11-02 prašymą UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ auditoriaus A. K. pateiktoje 2016-11-09 specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktą medžiagą galima nustatyti visiškai UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos rezultatus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 (1 t., b. l. 176-180).

Iš 2016-07-18 UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. SK16/07-18/01 matyti, kad 2016-07-18 buvo nuspręsta nugriautus pastatus: pastatą-miegamąjį korpusą ir pastatą-profilaktoriumą perkelti į nebaigtą statybą dėl galimybės planuoti naujus projektus žemės sklype (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8).

Iš 2015-07-14 pranešimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nurodė, kad patyrė nuostolių dėl laiku neįvykdytų darbų, po įskaitymo UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo likutis UAB (duomenys neskelbtini) sudaro 5265,30 Eur, prašė iki 2015-07-28 pervesti minėtą sumą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (2 t. b. l. 12-13). Iš 2015-08-03 pranešimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesutiko su UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimais (2 t., b. l. 14).

2017-10-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1342 (17) konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini), tvarkydama buhalterinę apskaitą, nesilaikė Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, 21 ir 51 punktų. Tačiau šie pažeidimai netrukdo nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 (2 t., b. l. 43-52). Atlikus ekspertinį tyrimą, nenustatyta pažeidimų, kurie neleistų nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Skirtumas tarp eksperto ir FNTT specialisto išvados dėl galimybės nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą susidarė dėl to, kad ekspertui buvo pateikta daugiau apskaitos dokumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą (2 t., b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tik du Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, t. y. 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, lemia kaltinime nurodytų pasekmių kilimą. Prokurorės nuomone, I. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kadangi tyrimui nepateikė dokumentų, pateisinančių ilgalaikio turto – pastato-miegamojo korpuso, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, ir skolų suderinimo aktų su UAB (duomenys neskelbtini), todėl iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu. Visus kitus pažeidimus prokurorė prašė šalinti iš kaltinimo. Tokia prokurorės išsakyta pozicija atitinka 2015-11-04 FNTT specialisto išvadą Nr. 5-2/153 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, kurioje konstatuota, kad kadangi tyrimui nebuvo pateikta dokumentų, pateisinančių ilgalaikio turto – pastato-miegamojo korpuso, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro, ir skolų suderinimo aktų su UAB (duomenys neskelbtini), todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu (1 t., b. l. 57). Todėl teismas nagrinėja kaltinimo pagrįstumą prokurorės, palaikančios kaltinimą, apibrėžtose ribose.

Tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą, bet ir padarinius, kad dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo nebūtų galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai būtinasis aptariamo nusikaltimo sudėties elementas. Prokurorės nuomone, šiuo atveju sprendžiant, ar Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimai sukelia minėtas BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, labai svarbios datos, kada tie dokumentai buvo surašyti, surašymas apskaitos dokumentų vėliau, taip pat vėliau negu buvo pateiktos FNTT specialisto išvados dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Teismas sutikti su tokiu įstatymo aiškinimu negali, jis visiškai teisiškai nepagrįstas. Tiek apgaulingo, tiek aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai yra nustatomi kompetentingų įstaigų aktais, o kilus abejonėms dėl šių aktų išvadų pagrįstumo – ekspertize. Šioje baudžiamojoje byloje siekiant pašalinti prieštaravimus tarp 2015-11-04 FNTT specialisto išvados ir UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ auditoriaus A. K. 2016-11-09 specialisto išvados buvo paskirta ekonominė (buhalterinė) ekspertizė. 2017-10-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1342 (17) konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini), tvarkydama buhalterinę apskaitą, nesilaikė Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, 21 ir 51 punktų. Tačiau šie pažeidimai netrukdo nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31. Ekspertizės akte pažymėta, jog skirtumas tarp eksperto ir FNTT specialisto išvados dėl galimybės nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą susidarė dėl to, kad ekspertui buvo pateikta daugiau apskaitos dokumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti šiuo ekspertizės aktu, spręsdamas I. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nes ekspertui, atlikusiam ekspertinį tyrimą, buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, visi prašomi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai. Ta aplinkybė, kad ekspertui buvo pateikta daugiau apskaitos dokumentų, negu FNTT specialistui, teismo vertinimu, kaip tik parodo atlikto ekspertinio tyrimo visapusiškumą, išsamumą ir objektyvumą. Duomenų, kad ekspertui būtų buvę pateikti kokie nors suklastoti, realiai neegzistavę UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra.

Taigi nagrinėjamu atveju I. K. veikoje nenustačius būtinųjų BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, jai negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už šio nusikaltimo padarymą. Dėl šios priežasties I. K. išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, supakuoti į vieną dėžę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, supakuotus į vieną dėžę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Skautas“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.