- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- eI2-2236-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02400-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Klaipėdos skyrius) 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. VPA_SP2-8569 „Dėl S. L. teisės į motinystės išmoką“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (11.1) I-8354 „Dėl Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo“.
Skunde nurodo, kad 2020 m. liepos 9 d. elektroniniu laišku kreipėsi į „Sodros“ informacijos centrą, prašydama paaiškinti, koks darbo stažas būtinas motinystės išmokai už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gauti ir kaip apsiskaičiuoti būtinąjį darbo stažą. 2020 m. liepos 17 d. jai buvo atsiųstas atsakymas su išsamiu paaiškinimu. Be to Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje priėmimo metu jai buvo paaiškinta, kad motinystės išmoka gali būti skaičiuojama nuo 2020 m. spalio 9 d., nes tai datai ji turės darbo dienų pagal kalendorių skaičių - 251. Tuo tarpu Fondo valdybos Klaipėdos skyrius Ginčijamu sprendimu jai motinystės išmoka už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. vasario 11 d. neskirta ir nurodyta, jog ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo. Nesutikdama su Ginčijamu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (11.1) I-8354 jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tvirtina, jog iš Fondo valdybos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. (11.1) I-8354 neaišku, dėl kokių priežasčių už laikotarpius nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. bei nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d. buvo nuspręsta jai neskirti ligos išmokų ir šie laikotarpiai neįskaityti į motinystės socialinio draudimo stažą.
Teigia, jog formalus stažo (12 dienų) trūkumas negali būti priežastimi paneigti jos konstitucinę teisę gauti motinystės išmoką. Priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse, 39 straipsnio 2 dalyje bei tarptautiniuose teisės aktuose nustatyta teisinė apsauga besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms motinoms. Pareiškėjos nuomone, net ir trūkstant 12 dienų socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai gauti, teismui yra suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, atstatyti teisingumą. Savo poziciją grindžia nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika.
Pabrėžia, jog buvo apdairi ir rūpestinga, stengėsi išsiaiškinti sąlygas motinystės išmokai gauti, tačiau buvo suklaidinta pačios institucijos darbuotojų. Pareiškėjos teigimu, žinodama, jog motinystės išmokai gauti jai trūksta 12 dienų, šį stažą būtų įgijusi.
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog motinystės išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai. Akcentuoja, jog į motinystės socialinio draudimo stažą nėra įskaičiuojami laikotarpiai, už kuriuos buvo priimti sprendimai neskirti ligos ar kitų išmokų. Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo. Jeigu motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo (Nuostatų 15, 16 punktai).
Paaiškina, jog motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialinio draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis. Nurodo, jog pagal Registro duomenimis laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2020 m. kovo 13 d. pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. kovo 16 d. dirba (duomenys neskelbtini). Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas jai buvo išduotas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. vasario 11 d. Nustatant pareiškėjos teisę į motinystės išmoką, jos motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuotas, vertinant laikotarpį nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2020 m. spalio 8 d. ir į pareiškėjos motinystės socialinio draudimo stažą įskaitytas laikotarpis nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2020 m. kovo 13 d. (4 mėn. 27 d.), kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini), bei laikotarpis nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio 8 d. (6 mėn. 21 d.), kai pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog laikotarpiai nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d. (8 d.) ir nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d. (5 d.) į pareiškėjos motinystės socialinio draudimo stažą neįskaityti, nes Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje buvo priimti sprendimai nurodytais laikotarpiais pareiškėjai neskirti ligos išmokų, jai neįgijus reikalaujamo ligos socialinio draudimo stažo. Įvertinus Registro duomenis nustatyta, jog pareiškėjos motinystės socialinio draudimo stažas, įgytas per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, yra 11 mėnesiai 18 dienų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjai neskirti motinystės išmokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. vasario 11 d.
Pažymi, jog pareiškėjai buvo pateikta išsami informacija apie ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo apskaičiavimą, taip pat nurodyti būdai, kuriais pasinaudojus galima sužinoti tikslų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Fondo valdybos atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai bei motyvai iš esmės sutampa su Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepime pateiktais argumentais.
Papildomai paaiškinta, jog perklausius pareiškėjos telefoninius pokalbius su „Sodros“ informacijos centro (SIC) darbuotojais, nustatyta, kad pareiškėjai buvo suteikta teisinga informacija. Tvirtina, jog Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose konsultacijos su klientais nėra įrašomos, todėl negali komentuoti Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje pareiškėjai 2020 m. liepos 30 d. suteiktos konsultacijos turinio ir įvertinti, ar pareiškėja teisingai suprato jai pateiktą informaciją.
Pabrėžia, jog motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis, o ne darbo dienomis. Pagal darbo dienų, esančių kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinu laikotarpiu, skaičių (taikant 5 darbo dienų savaitę) yra apskaičiuojamas asmens kompensuojamasis uždarbis (bet ne stažas), pagal kurį nustatomas motinystės išmokos dydis. Nurodo, jog pareiškėjos teisės į motinystės išmoką dienai (2020 m. spalio 9 d.) kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. yra 251 darbo diena.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl atsakovo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. VPA_SP2-8569 „Dėl S. L. teisės į motinystės išmoką“, kuriuo pareiškėjai nuspręsta neskirti motinystės išmokos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja neginčija, jog teisės gauti motinystės išmoką dienai ji nebuvo įgijusi reikalaujamo motinystės socialinio draudimo stažo, tačiau teigia, jog formalus 12 dienų stažo trūkumas negali būti priežastimi, paneigiančia jos konstitucinę teisę gauti motinystės išmoką.
Nustatyta, jog 2020 m. spalio 9 d. pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos Klaipėdos skyrių su prašymu jai skirti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. vasario 11 d.
Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. VPA_SP2-8569 „Dėl S. L. teisės į motinystės išmoką“, nusprendė pareiškėjai motinystės išmokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. vasario 11 d. neskirti, nes pareiškėja neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo Nurodė, kad pareiškėjos motinystės socialinio draudimo stažas per šį laikotarpį yra 11 mėnesių 18 dienų.
Nesutikdama su Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. VPA_SP2-8569 „Dėl S. L. teisės į motinystės išmoką“, pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2020 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. (11.1) I-8354 „Dėl Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo“ konstatavo, jog Ginčijamas sprendimas priimtas pagrįstai.
Motinystės išmokos skyrimo ir mokėjimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau - ir Įstatymas), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai).
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad teisę gauti motinystės išmoką turi asmuo, kuris: 1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje; 2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje; 3) iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.
Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė išimtį, kuriai esant, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės stažo taisyklė, suteikianti teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, netaikoma. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.
Į motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo Įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo išmokas bei dalinio darbo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas Nuostatuose nustatyta tvarka (Įstatymo 3 straipsnio 5 dalis, Nuostatų 14 punktas). Jeigu apdraustojo asmens ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo (Nuostatų 15 punktas). Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo (Nuostatų 16 punktas). Motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (ar) darbdavių pateiktas pažymas (Nuostatų 21 punktas).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog skaičiuojant pareiškėjos motinystės socialinio draudimo stažą, neįskaityti laikotarpiai, už kuriuos pareiškėjai neskirtos ligos išmokos, nes teisės dienai ji nebuvo įgijusi reikalaujamo ligos socialinio draudimo stažo.
Kadangi nepaneigtas ligos išmokų negavimo už laikotarpius nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. (8 dienos) ir nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d. (5 dienos) faktas, darytina išvada, jog šie laikotarpiai į pareiškėjos motinystės socialinio draudimo stažą neįskaityti pagrįstai.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos motinystės socialinio draudimo stažas, įgytas per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos (nuo 2018 m. spalio 9d. iki 2020 m. spalio 8 d.) yra 11 mėnesių 18 dienų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas.
Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-422/2014).
Tai, kad sąžiningo ir nesiekiančio piktnaudžiauti teise apdraustojo asmens (išmokos gavėjo) teisė į atitinkamas socialinio draudimo išmokas privalo būti įgyvendinama, taip pat pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus teisė į socialinę apsaugą, teisė gauti įstatyme nustatytas socialinio aprūpinimo išmokas, inter alia nėštumo ir motinystės atostogų metu, yra sudedamoji bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi, be kita ko, užtikrina kilusius ginčus nagrinėjantys teismai, dalis. Tai, kad teisė į motinystės atostogas vertinama kaip ypatingos svarbos socialinės teisės apsaugos priemonė, įtvirtinta inter alia 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 straipsnyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10 straipsnyje, Europos socialinės chartijos 8 straipsnyje, 2000 m. birželio 15 d. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 183 dėl 1952 m. Motinystės apsaugos konvencijos (su pakeitimais) pakeitimo 6 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste pažymėtinos ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo nuostatos. Iš Direktyvos 92/85 11 straipsnio 2 punkto b papunkčio ir 8 straipsnio išplaukia, jog tam, kad būtų garantuotas darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos teisių laikymasis, nustatoma, kad motinystės atostogų atveju darbuotojoms turi būti garantuotas atlyginimo išlaikymas ir (arba) teisė į atitinkamą pašalpą.
Atsižvelgiant į laikotarpį, iš kurio buvo skaičiuojamas pareiškėjos motinystės socialinio draudimo stažas, kitas bylos aplinkybes, formalus stažo (nepilno mėnesio) trūkumas nelaikytinas nuo pareiškėjos valios nepriklausoma ir objektyvia aplinkybe, kad formaliai taikant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą turėti 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius darbo stažą, dėl kurios pareiškėjos konstitucinė teisė gauti motinystės išmoką būtų paneigta.
Įvertinus Ginčijamo sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, jis laikytinas pagrįstu ir teisėtu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Kadangi Fondo valdybos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. (11.1) I-8354 „Dėl Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo“ konstatuota, jog Ginčijamas sprendimas priimtas pagrįstai, jis nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.