- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-109-1076/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- V. D.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria nuteistajam V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 24 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios V. T. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios V. C. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios O. B. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
1.1. V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
1.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. D. paskirta 6 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė V. D. paskirta 7 metai laisvės atėmimo. Į bausmės atlikimo laiką V. D. įskaitytas laikas, išbūtas esant laikinai sulaikytam bei suimtam nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., bei bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį.
1.3. Iš V. D. priteista: D. Ž. – 2 638,96 Eur turtinei bei 3 480 Eur neturtinei žalai atlyginti, E. Ž. – 2 714,15 Eur turtinei bei 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. T. – 1 892,19 Eur turtinei žalai atlyginti, V. K. – 1 737,72 Eur turtinei žalai atlyginti, R. K. – 5 498,91 Eur turtinei žalai atlyginti, V. C. – 6 986,03 Eur turtinei žalai atlyginti, J. A. – 5 295,50 Eur turtinei žalai atlyginti, O. B. – 965 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo V. D. priteista 2 753,88 Eur proceso išlaidų (t. 8, b. l. 68-126).
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu V. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 metams apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme 1 metams 10 mėnesių, ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. D. priteista: V. C. – 6 986,03 Eur turtinei žalai atlyginti; V. T. – 1 892,19 Eur turtinei žalai atlyginti, V. K. – 1 737,72 Eur turtinei žalai atlyginti, R. K. – 5 498,91 Eur turtinei žalai atlyginti, J. A. – 5 295,50 Eur turtinei žalai atlyginti, O. B. – 965 Eur turtinei žalai atlyginti.
2.1. Palikta teisė nukentėjusiesiems V. C., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. pareikšti civilinius ieškinius dėl V. D. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
2.2. Iš nuteistojo V. D. priteista 2 753,88 Eur proceso išlaidų suma sumažinta iki 2 035,41 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (t. 8, b. l. 186-220).
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas nuteistojo V. D. apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, ir perdavė bylą dėl nuteisimo pagal šį BK straipsnį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 9, b. l. 52-68).
4. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo G. J. raštas, kuriuo informuojama, jog nuteistasis V. D. 2020 m. kovo 24 d. bus paleistas į laisvę kaip atlikęs 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. 9, b. l. 81).
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistajam V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (t. 9, b. l. 124-127).
Šalies argumentai
6. Nuteistojo V. D. gynėjas advokatas P. Ravluševičius skunde prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį.
6.1. Gynėjas nurodo, kad suėmimo skyrimas galimas tik išimtiniais atvejais ir negali būti poveikio priemonė V. D. prisipažinti padarius nusikalstamą veiką. Anot gynėjo, V. D. negali būti siejamas su padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga nėra pakankama, kad galima būtų nuteisti V. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnyje, padarymą.
6.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis V. D. nesiruošia slapstytis nuo teismo ir įsipareigoja dalyvauti teismo posėdžiuose, nes pats yra suinteresuotas kaip galima greičiau išspręsti susiklosčiusią padėtį, nes jo nuteisimą laiko klaida. V. D. turi gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo pagal individualią pažymą, ikiteisminio tyrimo metu nepažeidė kardomosios priemonės reikalavimų, visada vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo nurodymus. Anot gynėjo, informacija dėl paieškos (10 kartų) skelbimo neatitinka tikrovės.
6.3. Pasak gynėjo, teismas tinkamai neįvertino, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas užtruko ilgus metus. V. D. yra laisvės atėmime (atlikinėjo bausmę arba buvo suimtas) pakankamai ilgą laiką, o dėl taikomų karantino apribojimų teismo procesas gali užtrukti neapibrėžtą laiko tarpą. Todėl, gynėjo manymu, šiuo atveju suėmimas yra neproporcinga priemonė V. D. atžvilgiu.
6.4. Gynėjas teigia, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. D. kitas švelnesnes kardomąsias priemones ‑ namų areštą, intensyvią priežiūrą. Nuteistasis V. D. turi gyvenamąją vietą ir gali vykdyti teismo nurodymus būdamas laisvėje. Kitomis kardomosiomis priemonėmis būtų galima kontroliuoti V. D. galimybę judėti.
7. Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo gynėjo skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. gynėjo advokato P. Ravluševičiaus skundas atmetamas.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo paskyręs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, dar neįsiteisėjęs, tačiau jame įvertinti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog V. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
10. Lietuvos apeliacinis teismas paskyrė nuteistajam V. D. suėmimą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.
11. Apie tikimybę, kad nuteistasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: nuteistojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
13. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už šešis tyčinius nesunkius nusikaltimus, susijusius su sukčiavimu (BK 182 straipsnis 1 dalis), ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnio 1 dalis), už kuriuos jam paskirta subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. V. D. inkriminuotas sunkus nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį dėl V. D. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir dėl nuteisimo pagal šį BK straipsnį bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. V. D. nuteisimas pagal BK 182 straipsnį (6 epizodai) lieka galioti. Nusikaltimas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą, už kurio padarymą gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau sprendžiant, ar nuteistasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.
14. Bylos duomenimis nuteistasis V. D. yra išsiskyręs, pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Nors nuteistasis V. D. teigia, kad jis užsiėmė individualia veikla, prekiavo kvepalais ir kosmetika, tačiau iš „Sodros“ duomenų matyti, kad jis per visą savo gyvenimą niekur oficialiai nedirbo, išskyrus laisvės atėmimo vietų ligoninę (t. 5, b. l. 5-6). Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie tvirtus nuteistojo V. D. socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. ne kartą buvo paskelbta paieška, be kita ko kaip įtariamajam, kaltinamajam, taip pat ir teistam asmeniui, vengiančiam atlikti bausmę, taip pat vengiančiam administracinės atsakomybės, (t. 5, b. l. 25-27). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad V. D. yra linkęs slapstytis, vengti atsakomybės.
15. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį V. D. buvo nuteistas 9 kartus ankstesniais nuosprendžiais, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (sukčiavimus) (t. 5, b. l. 28-37), t. y. analogiškas nusikalstamas veikas kaip ir šioje byloje, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 77-84). Šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos turint neišnykusį teistumą, dvejos veikos padarytos lygtinio paleidimo laikotarpiu. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo V. D. asmenybę rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti bei nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į V. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, manytina, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Įvertinus tai, kad nuteistasis V. D. per visą savo gyvenimą niekur oficialiai nedirbo, išskyrus laisvės atėmimo vietų ligoninę, daug kartų anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šioje byloje taip pat galimai padarė šešias nusikalstamas veikas, susijusias su turtinės naudos siekimu (šešis sukčiavimus – apgaule įgyjant savo naudai svetimą turtą), yra pagrindas manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių V. D. pragyvenimo šaltinių. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nuteistasis V. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo nuteistojo V. D. teises, tačiau šiuo atveju nuteistojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad nuteistasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo skirti V. D. vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. D. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus skundą atmesti.
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistajam V. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 24 d., palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.