Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (18.2)I-3542, kuriuo atsisakyta perskaičiuoti pensiją (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos perskaičiavimo.

Nurodo, jog 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr.(18.2)I-3542 atsakovė atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą dėl neteisingai skaičiuojamos jos pensijos. Teigia siekusi, kad jai būtų perskaičiuota gaunama pensija, nes, pareiškėjos nuomone, jai paskaičiuota senatvės pensija yra per mažo dydžio.

Paaiškina, kad dėl paskaičiuotos pensijos dydžio pareiškėja ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovę ir jai buvo nurodyta, kad nors Fondo valdybos turimuose dokumentuose patvirtintas 30 metų, 3 mėnesių ir 30 dienų pareiškėjos darbo stažas, tačiau kažkuris darbo stažo laikotarpis dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių nevertinamas ir pensija pareiškėjai skaičiuojama tik už 27 metų darbo stažą. Be to, pareiškėja teigia, jog dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, o darbo stažas esant tokioms darbo sąlygoms yra 25,5 metų, todėl mano, kad ši aplinkybė taip pat turėtų būti įvertinta skaičiuojant pensijos dydį, tačiau Sprendime, apskaičiuojant pareiškėjai mokėtinos senatvės pensijos dydį, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos darbo pobūdį. Nurodo, kad keletą metų buvo gavusi vienkartines išmokas (kompensacijas): 2009 m. - 830 Lt (240,38 Eur), 2010 m. - 937,60 Lt (271,55 Eur), 2014 m. - 89,52 Lt (25,93 Eur).

Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Fondo valdyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-131 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Taisyklės) 22 punktu, 25.8 papunkčiu, 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (18.2) I-3542 pareiškėjos 2022 m. kovo 24 d. skundą (toliau - Skundas) dėl Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (18.2) I-541 ir prašė šį sprendimą panaikinti, atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai. Teigia jog, Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos teiginius, kad du kartus (2019 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. spalio 30 d.) ji kreipėsi į Fondo valdybą, bet atsakymo negavo, priminė pareiškėjai, kad į Fondo valdyboje 2019 m. gegužės 3 d. gautą pareiškėjos 2019 m. balandžio 29 d. prašymą buvo atsakyta Fondo valdybos 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3676, o į 2020 m. gruodžio 28 d. gautą pareiškėjos 2020 m. spalio 30 d. prašymą – Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (18.2) I-541 ir 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1427. Todėl Fondo valdyba vertina, jog pareiškėjos Skundo teiginiai, kad pasikreipusi atsakymo negavo, neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovė nurodo, jog Sprendimo 1 dalyje pareiškėjos Skundą dėl Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (18.2) I-541 panaikinimo atsisakyta nagrinėti kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai, o pareiškėjos 2019 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. spalio 30 d. prašymai Fondo valdyboje buvo išnagrinėti ir yra priimti sprendimai.

Fondo valdyba nurodo, jog skundo nenagrinėja, jei dėl to paties klausimo jau yra priėmusi sprendimą ir pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Teigia Sprendime pažymėjusi, kad dėl pareiškėjos skundžiamo Fondo valdybos Vilkaviškio skyriaus 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. P11-235 ir Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2014 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. PE_SP15-22122 pareiškėjai jau buvo atsakyta - Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (18.2) I-541 ir 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1427. Šie Fondo valdybos sprendimai pareiškėjai buvo išsiųsti registruotomis pašto siuntomis, duomenų apie siuntų grąžinimą nėra, o Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (18.2) I-541 kopiją pareiškėja pateikė Fondo valdybai kartu su Skundu, todėl pareiškėjos Skundo dalį, kuria ji nesutiko su Fondo valdybos Vilkaviškio skyriaus 2009 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. P11-235 apskaičiuota negautos senatvės pensijos dalies suma ir šios sumos išmokėjimu, taip pat Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2014 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. PE_SP15-22122 apskaičiuota ir pareiškėjai išmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma, atsakovė atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.

Fondo valdybos teigimu, nėra dokumentų, patvirtinančių jai nustatytą neįgalumą, ir invalidumo (netekto darbingumo) pensija pareiškėjai niekada nebuvo nei paskirta, nei mokama. Todėl Fondo valdyba pareiškėjos Skundo reikalavimą išmokėti jai netekto darbingumo (invalidumo) pensiją nuo 2010 metų atmetė, kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Fondo valdyba Sprendime pareiškėjai priminė, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. balandžio 29 d. prašymą ir patikrinusi jos senatvės pensijos apskaičiavimą, yra priėmusi 2019 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3676, kuriuo pasisakė dėl pareiškėjos Skunde Fondo valdybai skundžiamų Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-23511, 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-700 ir 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-2557 teisingumo. Todėl atsakovė pareiškėjos Skundo (prašymo) reikalavimus senatvės pensiją perskaičiuoti ir mokėti vadovaujantis 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja pensijų skaičiavimo tvarka ir 2019 m. kovo 19 d. naujai įsigaliojusio pensijų įstatymo nuostatomis atmetė kaip pakartotinius.

Taip pat Fondo valdyba pareiškėjai priminė, kad Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendime Nr. (18.2) I-541 jai buvo paaiškinta pensijų indeksavimo (padidinimo) tvarka, nurodytas Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-2557 apskaičiuotos ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka indeksuotos (padidintos pareiškėjai priklausančios senatvės pensijos dydis, konstatuojant, kad tokie duomenys nurodyti ir Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2020 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. KA_P21-1413.

Atsakovė nurodo, kad Sprendime pasisakyta dėl visų pareiškėjos Skundo reikalavimų, Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimo ir tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą, kuriuo ji prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą perskaičiuoti jai senatvės pensiją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja Fondo valdybai pateiktame Skunde prašė panaikinti Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (18.2) I-541, mokėti pareiškėjai paskirtą senatvės ir netekto darbingumo pensiją nuo 2010 m., perskaičiuoti ir mokėti senatvės pensiją vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pensijų įstatymo nuostatomis, atlyginti visas susidariusias nepriemokas.

Fondo valdyba Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino.

Dėl pareiškėjos prašymo panaikinti Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (18.2) I-541, paaiškino pareiškėjai, kad Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui ir pasiūlė tai padaryti. Tuo pačiu, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių 22 punktu, 25.8 papunkčiu, pareiškėjos Skundo dalį dėl Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (18.2) 1-541 atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai. Be to priminė pareiškėjai, kad į pareiškėjos 2019 m. balandžio 29 d. prašymą buvo atsakyta Fondo valdybos 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-3676, į pareiškėjos 2020 m. spalio 30 d. prašymą - Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (18.2) 1-541 ir 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (18.2E) 1-1427 ir nurodė, kad pareiškėjos Skundo teiginiai, kad „du kartus (2019 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. spalio 30 d.)“ pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą, tačiau negavo atsakymų, neatitinka faktinių aplinkybių.

Dėl pareiškėjos Skundo prašymo mokėti pareiškėjai paskirtą senatvės ir netekto darbingumo pensiją nuo 2010 m., perskaičiuoti ir mokėti senatvės pensiją vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pensijų įstatymo nuostatomis, Sprendime atsakovė nurodė, kad vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Taisyklių 25.5 papunkčiu skundas nenagrinėjamas, jei dėl to paties klausimo Fondo valdyba jau yra priėmusi sprendimą ir pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Atsakovė pažymėjo, kad dėl pareiškėjos skundžiamo Fondo valdybos Vilkaviškio skyriaus 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. P11-235 ir Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2014 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. PE_SP 15-22122 pareiškėjai buvo atsakyta Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (18.2) 1-541 ir 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (18.2E) 1-1427, todėl pareiškėjos Skundo dalį senatvės pensijos mokėjimo nuo 2010 metų, nors pareiškėja senatvės pensijos gavėja yra jau nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį. Atsakovė pažymėjo, kad nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjai paskirta ir mokama senatvės pensija, kad pareiškėjos pensijos byloje nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjai nustatytą neįgalumą, kad pareiškėjai niekada nebuvo paskirta ir mokama invalidumo (netekto darbingumo) pensija, todėl konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas išmokėti jai ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją nuo 2010 metų yra nepagrįstas.

Dėl pareiškėjos Skundo reikalavimo perskaičiuoti ir mokėti senatvės pensiją vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pensijų įstatymo nuostatomis atsakovė priminė pareiškėjai, kad Fondo valdyba, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. balandžio 29 d. prašymą ir patikrinusi pareiškėjos senatvės pensijos apskaičiavimą, 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-3676 pasisakė dėl pareiškėjos skundžiamų Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE SP2E-23511, 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (10.1 E) VPE SP2E-700 ir 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (10.1 E) VPE SP2E-2557 teisingumo. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 25.5 papunkčiu, pareiškėjos Skundo reikalavimus „senatvės pensiją perskaičiuoti ir mokėti vadovaujantis 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja pensijų skaičiavimo tvarka ir 2019 m. kovo 19 d. naujai įsigaliojusio pensijų įstatymo nuostatomis“ atmetė kaip pakartotinius.

Tuo pačiu Sprendime atsakovė priminė pareiškėjai, kad Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendime Nr. (18.2) 1-541 jai buvo paaiškinta pensijų indeksavimo (padidinimo) tvarka, nurodytas Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPESP2E-2557 apskaičiuotos ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka indeksuotos (padidintos) pareiškėjai priklausančios senatvės pensijos dydis (nuo 2020 m. sausio 1 d. - 282,54 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. - 309,60 Eur), konstatuojant, kad tokie duomenys nurodyti ir Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2020 m. spalio 28 d. pažymoje Nr.-KA_P21-1413, kurios kopiją pareiškėja pakartotinai pateikė Fondo valdybai kartu su Skundu. Be to atsakovė pažymėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pareiškėjai mokama 335,97 Eur dydžio senatvės pensija, todėl pareiškėjos Skundo teiginius, kad jai mokama 241,09 Eur pensiją pripažino neatitinkančiais faktinių aplinkybių

Ginčas kilo dėl Fondo valdybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalį Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Fondo valdyba pagrįstai atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai pareiškėjos Skundo reikalavimą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (18.2) I-541.

Pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatas prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją. To paties įstatymo 11 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog jeigu viešojo administravimo subjektas nėra kompetentingas spręsti skunde (prašyme) išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde (prašyme) išdėstyto klausimo ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją skundas (prašymas), skundas (prašymas) nenagrinėjamas, kaip nepriskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Pirmiau minėta nuostata, kad jeigu Fondo valdyba nėra kompetentinga spręsti skunde išdėstytų klausimų, skundas nenagrinėjamas, įtvirtinta ir Taisyklių 22 punkte ir 25.8 papunktyje.

Pagal Taisyklių 25.5 punktą jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo Sprendimą yra priėmusi Fondo valdyba arba kitas viešojo administravimo subjektas ir pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Sprendimo pagrįstumu ar ginčyti anksčiau priimtą sprendimą.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjai nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjai paskirta ir mokama senatvės pensija. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad jai paskirta senatvės pensija nebuvo mokama nuo 2010 m. Priešingai, iš pareiškėjos prie skundo teismui pateiktų dokumentų (pvz., 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešimo apie senatvės pensijos perskaičiavimą, Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. sprendimo „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. S.“, Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 17 d. sprendimo „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. S.“, Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimo „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. S.“ ir kt.) matyti, kad pareiškėjai mokama senatvės pensija. Dėl pareiškėjos skundžiamo Fondo valdybos Vilkaviškio skyriaus 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. P11-235 ir Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2014 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. PE_SP 15-22122 pareiškėjai buvo atsakyta Fondo valdybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (18.2) 1-541 ir 2021 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (18.2E) 1-1427, todėl atsakovė skundžiamu Sprendimu pagrįstai kaip pakartotinį atsisakė nagrinėti pareiškėjos Skundo dalį dėl senatvės pensijos mokėjimo nuo 2010 metų.

Pareiškėja nei teismui, nei atsakovei nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad jai nustatytas neįgalumas (netektas darbingumas), todėl atsakovė skundžiamu Sprendimu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas išmokėti jai ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją nuo 2010 metų yra nepagrįstas.

Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. sausio 17 d. sprendimu „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. S.“ nuspręsta pareiškėjai nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėti didesnę iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotą 241, 09 Eur senatvės pensiją. Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimo „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo J. S.“ nuspręsta nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėti iki 20217 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka apskaičiuotą 242,79 Eur senatvės pensiją su naujai apskaičiuotu priedu už 30 m. 30 d. stažą, įgytą iki 2017 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos dydis 2019 m. balandžio 1 d. – 261.32 Eur, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. apskaičiuota 25,89 Eur senatvės pensijos nepriemoka.

Fondo valdyba, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. balandžio 29 d. prašymą ir patikrinusi pareiškėjos senatvės pensijos apskaičiavimą, 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-3676 pasisakė dėl pareiškėjos skundžiamų Marijampolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE SP2E-23511, 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (10.1 E) VPE SP2E-700 ir 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (10.1 E) VPE SP2E-2557 teisingumo. Jokių naujų aplinkybių pareiškėja nei atsakovei, nei teismui nenurodė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė skundžiamu Sprendimu pagrįstai vadovavosi ir pareiškėjos Skundo reikalavimus „senatvės pensiją perskaičiuoti ir mokėti vadovaujantis 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja pensijų skaičiavimo tvarka ir 2019 m. kovo 19 d. naujai įsigaliojusio pensijų įstatymo nuostatomis“ atmetė kaip pakartotinius.

Nors pareiškėja Skunde Fondo valdybai prašė atlyginti visas susidariusias nepriemokas, jokių dokumentų apie neišmokėtą senatvės pensiją nepateikė. Todėl Fondo valdyba pagrįstai šio pareiškėjos prašymo netenkino.

Teismo vertinimu, atsakovė Sprendime pasisakė dėl visų pareiškėjos Skundo reikalavimų, pateikė išsamius duomenis dėl anksčiau pareiškėjos teiktų ir atsakovės priimtų sprendimų, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos Skundą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Iš esmės nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą perskaičiuoti jai senatvės pensiją, taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.