Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-101-124 /2010

Teisėjas S.Stubrys Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1,75.8.,77.4.2,78.2.1

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2010 m. balandžio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009m. spalio 27d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-692-772/2009 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo bei atsakovės I. R. priešieškinį ieškovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: rašomas stalas 450 Lt, kėdė prie rašomo stalo 70 Lt, viengulė lova 855 Lt, televizorius „Tauras“ 320 Lt, televizoriaus antena 30 Lt, šaldiklis 800 Lt, prieškambario sofa 1400 Lt, prieškambario žurnalinis staliukas 200 Lt, paveikslas 300 Lt, vaza 100,00 Lt, televizorius „Vido“ 600 Lt, viso už 5125,00 Lt.

V. R. asmeninės nuosavybės teise paskirti šį turtą: miegamojo komplektas, kurį sudaro-dvigulė lova, keturių durų spinta,viena komoda 4 stalčių ir dvi komodos po vieną stalčių, 2625,00 Lt, svetainės komplektas, kurį sudaro - du foteliai, sofa, sekcija, staliukas 900,00 Lt, prieškambario baldai 1400,00 Lt, muzikinis centras „Panasonic“ 200 Lt, Viso už 5125,00 Lt.

Iš I. R. priteisti 1049,23 Lt išleistus už mobiliojo ryšio paslaugos teikimą I. R. naudai.

Santuokos metu su sutuoktine I. R. jokio bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto šalys neįgijo, todėl jis nėra dalinamas. Ieškovas iki santuokos sudarymo įgijo šį asmeninį ir nedalintiną turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonę- automobilį AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Santuokos metu buvo įsigyti namų apyvokos daiktai ir kitas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurį reikia padalinti: miegamojo komplektas 2625,00 Lt, rašomasis stalas 450,00 Lt, kėdė prie rašomojo stalo 70,00 Lt, viengulė lova 855,00 Lt, televizorius „Tauras" 320,00 Lt, televizoriaus antena 30,00 Lt, šaldiklis 800,00 Lt, svetainės komplektas 900,00 Lt, prieškambario sofa 1400,00 Lt, prieškambario žurnalinis staliukas 300,00 Lt, prieškambario baldai 1600,00 Lt, paveikslas 350,00 Lt, vaza 150,00 Lt, muzikinis centras ir dar vienas televizorius, paimti išsimokėtinai, šiai dienai sumokėta iš bendrų lėšų apie 400,00 Lt. Viso santuokoje įsigijo turto už 10250,00 Lt.

Papildomai iš atsakovės turi būti priteista ieškovo naudai 1049,23 Lt, nes ieškovas šią sumą išleido apmokėdamas už I. R. naudojimąsi mobiliojo ryšio paslauga.

Ieškovo žiniomis atsakovė turi paėmusi paskolą iš banko muzikinio centro ir televizoriaus įsigijimui, todėl ši prievolė turi būti pripažįstama asmeninė, kadangi paskola buvo paimta nepasitarus su sutuoktiniu ir šie įsigyti daiktai nebuvo būtini bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Gyvenant įregistravus santuoką iš šalių lėšų pirko žaliuzes 2 vnt. - 180 Lt, namo antro aukšto remontui statybines medžiagas: medžio drožlių plokštes, medieną, vidaus duris, tapetus ir dažus, viso už 3500 Lt.

2007 m. įsigijo: langų roletus - 250 Lt, kiemo trinkeles-1500Lt, namo pirmo aukšto remontui statybines medžiagas: medžio drožlių plokštes, laminatą grindims, duris 4 vnt., langus 2 vnt., tapetus, plastikines lenteles sienoms ir luboms trims kambariams, dažus, klijus, apvadus, linoleumą- viso už 8000 Lt. Su atsakovu bendrai įsigijo namų apyvokos reikmenų už 1000 Lt.

Ieškovui V. R. priteisė šį turtą: miegamojo komplektą, kurį sudaro dvigulė lova, keturių durų spinta, viena komoda 4 stalčių ir dvi komodos po vieną stalčių, 2625,00 Lt vertės, svetainės komplektą, kurį sudaro du foteliai, sofa, sekcija, staliukas 900,00 Lt vertės, prieškambario baldus 1400,00 Lt vertės, muzikinį centrą „PANASONIC" 200 Lt vertės. Viso už 5 125,00 Lt.

Atsakovei I. R. priteisė šį turtą: rašomąjį stalą 450,00 Lt vertės, kėdę prie rašomojo stalo 70,00 Lt vertės, viengulę lovą 855,00 Lt vertės, televizorių „Tauras", kurio modelis 2122, gamyklinis Nr. 60621619137, 320,00 Lt vertės, televizoriaus anteną 30,00 Lt vertės, šaldiklį 40170 GS922770680102 800,00 Lt vertės, prieškambario sofą 1400,00 Lt vertės, prieškambario žurnalinį staliuką 200,00 Lt vertės, paveikslą 300,00 Lt vertės, vazą 100,00 Lt vertės, televizorių „VIDO" 600 Lt vertės. Viso už 5 125,00 Lt.

Priteisė atsakovei I. R. iš ieškovo V. R. 9170,00 Lt piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įrengimui pirktas statybines medžiagas, 1 579,50 Lt piniginę kompensaciją už atsakovės tėvų I. M. B. ir R. B. jiems dovanotą buitinę techniką bei 127,00 Lt žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešinį ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal LR CK 3.60 str. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas konstatavo, kad byloje yra rašytinių įrodymų, iš kurių galima preziumuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo (b.l.71-73). Atsižvelgdamas į liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, labiau linko patikėti, kad ieškovas yra kaltas dėl jo ir I. R. santuokos iširimo, nes savo sutuoktinės atžvilgiu pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas. Be to, ieškovas būdamas gerokai vyresniu už savo sutuoktinę ir turėdamas didesnę gyvenimo patirtį, nerodė pagarbos nei sutuoktinei, nei jos artimiesiems. Dėl sutuoktinių turto padalinimo teismas nurodė, kad ieškovas V. R. ir atsakovė I. R. savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu įsigytas turtas, kuris nurodytas ieškovo pradiniame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, gali būti padalintas pagal ieškovo pasiūlymą. Dėl to teismas šį šalių prašymą tenkino ir dalį sutuoktinių bendro turto padalino pagal ieškovo prašymą bei atsakovės sutikimą. Teismas nurodė, kad šaldytuvas ,,Snaigė“ įsigytas 2004-12-29, dujinė viryklė ,,Mora“- 2005-01-20; dulkių siurblys ,,Samsung“- 2006-03-11, o vandens siurblys ,,SAER“- 2005-08-08, todėl nustatydamas šių daiktų statusą ir juos dalindamas, teismas vadovavosi tuo, jog bendrąja šalių nuosavybe pripažintina visą paminėta buitinė technika. Kadangi ieškovas nepaneigė, o atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog bendrą gyvenimą pradėjo gyventi jau nuo 2005 metų gruodžio mėnesio, todėl padalijant ir kitą sutuoktinių (buvusių sugyventinių) įsigytą turtą teismas atitinkamai taikė CK nuostatas dėl jungtinės veiklos (partnerystės)( LR CK IV dalies LI skyriaus nuostatos). Dalijant dar iki santuokos įsigytą likusį nepadalintą pagal bendrosios jungtinės nuosavybės nuostatas turtą, į šio dalintino turto masę įtrauktinas visas atsakovės nurodytas turtas, kurį teismas irgi pripažino dalintinu, kadangi ieškovas nepateikė teismui įrodymų ir nepaneigė jo įsigijimo laiko iki 2005 metų gruodžio mėnesio, kuri būtų galima laikyti jo asmeniniu turtu. Atsakovės tėvas R. B. nurodė, jog jie su žmona, dukrai ir jos būsimam vyrui nupirktus daiktus dovanojo abiems, o ne vien dukrai. Teismas visą tarp sugyventinių įgytą turtą padalino jiems po lygiai, tai yra po 1/2 jo vertės, o taip pat ir buitinę techniką, kurią jiems dovanojo atsakovės tėvai, o kadangi nurodytas turtas toliau naudojamas ieškovo, jį paliko ieškovui, o atsakovei priteisė 1/2 šio turto vertės pinigais. Teismas nurodė, kad buitinė technika ir kt. yra ieškovo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o šiuos daiktus ieškovas jau ilgokai naudoja buityje, be to kai kurių iš atsakovės nurodytų daiktų atskyrimas po jų įrengimo (pvz.. automatinės skalbimo mašinos, vandens siurblio ir kt.) būtų neprotingas ir neracionalus, o atsakovei iš ieškovo priteisė 1/2 turto vertės kompensaciją, t.y. 10 749,50 Lt.

Vienu iš reikalavimų ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovės 1 049,23 Lt išlaidų už mobiliojo ryšio paslaugas, sumokėtas pagal atskiras sutartis su paslaugos operatoriumi UAB Omnitel. Teismas konstatavo, kad minėtas sutartis ieškovas sudarė savo vardu niekieno neverčiamas ir po to savanoriškai mokėjo už mobiliojo ryšio operatoriaus suteiktas paslaugas. O tai, kad pagal sudarytas sutartis iš operatoriaus gauti mobilieji telefonai buvo perduoti kitiems asmenims, nesudaro pagrindo ieškovo turėtų išlaidų pripažinti kitų asmenų jam padarytais nuostoliais (žala).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos iširimą, nustatymo, ikisantuokinio turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako tik dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos iširimą, nustatymo

Pirmosios instancijos teismas , nagrinėdamas ieškinio bei priešieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes šis pažeidė sutuoktinės atžvilgiu savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006.).

Iš apibrėžties išplaukia, kad turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo.

Nustatant sutuoktinio pareigų pažeidimo faktą kaip santuokos nutraukimo sąlygą, yra svarbūs du dalykai: 1) pažeistų pareigų pobūdis; 2) pažeidimo pobūdis.

Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, numatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė dėl nuolatinių nesutarimų su ieškovu, pastarajam 2008 08 25 d.išmetus daiktus, apsigyveno pas savo tėvus. Po kurio laiko ieškovas inicijavo skyrybų procesą.Atsakovė savo argumentams dėl ieškovo kaltės nutraukiant santuoką pagrįstai nurodė, kad ieškovas nevykdė sutuoktinio pareigų , netinkamai elgėsi su ja, nerodė pagarbos, ją pažemino kitų akivaizdoje, įtarinėjo neištikimybe, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai D. V., D. K., I.M. B.,D. P.,Ž. J., patvirtina rašytiniai įrodymai.Ieškovas su atsakovės teiginiais nesutiko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė savo iniciatyva dėl nesutarimų su ieškovu bei dėl tarpusavio sutuoktinių santykių, išvykdavo iš sutuoktinių gyvenamosios vietos. Ieškovas nurodė, kad su atsakove neįmanoma sugyventi, ji šeimoje kelia konfliktus, yra agresyvi, jį žemindavo, įžeidinėjo ,atsisakinėdavo atlikti sutuoktinės pareigas . Dėl šių priežasčių tarpusavyje pastoviai kildavo ginčai ir konfliktai. Atsakovė tiems teiginiams pirmosios instancijos teisme neprieštaravo, jų nenuneigė.Teisme apklaustas liudytoju A. R. patvirtino, kad ieškovė tarpusavio santykiuose su ieškovu buvo grubi, santykiai buvo šalti. Iniciatyva nutraukti santuoką buvo iš ieškovo pusės, o ne iš atsakovės pusės, tam ji neprieštaravo.Abu vienas kitą kaltina dėl santuokos neišsaugojimo, jos iširimo, kaltina vienas kitą santuokinių pareigų pažeidimais.Taigi iš šių aplinkybių matyti, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru susitarimu, t. y. kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą (CK 3.27 str. 1 d.).

Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo.

Antrasis aspektas yra sutuoktinio pareigos pažeidimo pobūdis. Jis turi būti esminis, t. y. žymus, turintis didelės reikšmės sutuoktinių tarpusavio santykiams ir įtakos jų tolesnei eigai. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga.Abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso. Abu sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti kilusius įtarimus, bet nė vienas to nepadarė, t. y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Kadangi įvyko priešingai, dėl abipusės lojalumo stokos bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus, tai pareigos pažeidimas laikytas esminiu, o jo pasekmė – negalėjimas toliau bendrai gyventi.

Minėtų aplinkybių analizė rodo dar iki faktinio santuokos iširimo lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos tarp sutuoktinių nebuvimą bei tai, jog sutuoktinių pareigų nevykdymas buvo iš abiejų sutuoktinių pusės. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo netinkamas elgesys-nerodymas pagarbos eliminuoja ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nes kaip buvo minėta, bylos duomenys leidžia teigti, kad abiejų sutuoktinių veiksmai sąlygojo santuokos iširimą. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant, kad santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių kaltė (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl iki santuokos įgyto turto padalinimo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl iki santuokos įgyto šalių turto padalinimo, t,y. dėl buitinės technikos, kompensacijos už statybines medžiagas priteisimo ,už vandens siurblį priteisimo .Ieškovas mano, kad šis turtas turi būti pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, nes buvo įgytas iki santuokos įregistravimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šalys iki santuokos įregistravimo gyveno kartu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl kompensacijos už jos tėvų dovanotą turtą bei reikalavimą priteisti kompensaciją už turtą, įgytą iki santuokos, taip pat reiškė reikalavimą priteisti 1/2 dalį pinigų už įgytas statybines medžiagas namo remontui. Kolegija, remiantis atsakovės paaiškinimais, liudytojų M.I. B., B., iš dalies D. V. parodymais , ką iš dalies paremia ir rašytiniai įrodymai(1t,b.l.67-670 )laiko nustatyta, kad šalys bendrą gyvenimą pradėjo 2004 m. gruodžio mėn., vedė bendrą ūkį. Tai iš dalies patvirtina ir sudarytos sutartys dėl naudojimosi mobiliais telefonais (1t.157-161). Iki santuokos sukūrimo, kuri šioje byloje buvo įforminta 2006 -09 21 d.,sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. Gyvenant kartu tarp šalių susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Atitinkamas sugyventinių turtas gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams .CK 4.80 straipsnis numato, galimybę šį turtą atidalinti.Šalys byloje nepateikė rašytinės bendrosios jungtinės veiklos sutarties , ką numato 6.969.4 d.Pagal 2000 m. CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ir/ar jo įvykdymo, remtis liudytojų parodymais siekiant šį faktą įrodyti. Kita vertus, 2000 m. CK 1.93straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, kai: 1) byloje yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes objektyviai nebuvo įmanoma sandorio sudaryti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Bendro ūkio tvarkymo ir prisidėjimo darbu, siekiant jungtinės veiklos rezultato, faktus, kaip jungtinės veiklos sandorio sudarymo patvirtinimą, atsakovė įrodinėjo savo paaiškinimais (CPK 177 str.2 d.) ir netiesioginiais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos kontekste įrodymų leistinumo taisyklės išimtį pirmosios instancijos teismas taikė pagrįstai, antraip gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, kad nėra bendrą jungtinę (partnerystės) veiklą patvirtinančios rašytinės sutarties, nors ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, jų elgesys įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti dalinės tam tikrą turtą nuosavybės teise, ką patvirtina ir vėlesnis santuokos įforminimas 2006 09 21 d.

Keli savarankiški juridiniai faktai - bendras gyvenimas kartu ir piniginis (darbinis) gyvenančiųjų kartu indėlis į įgyjant, sukuriant turtą - sudaro vieną sudėtinį juridinį faktą, t. y. bendrą dalinę nuosavybę.

CK 4.80 str. 2 dalyje nurodytas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų – kompensacija pinigais. Dalį turto , įgyto iki gyvenant santuokoje, atsakovė prašo pripažinti asmenine nuosavybe, o ieškovas tą patį turtą prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe, tai yra dujinė viryklę „Mora“, 740 Lt., šaldiklį „Snaigė“ 1100 Lt., skalbimo mašiną „Hair“ 800 Lt., mikrobangų krosnelę “Eta“ 150 Lt., dulkių siurblį 200 Lt,, tarkavimo našiną 150 Lt., viso 3140 Lt, kurie liko pas ieškovą . Liudytojai M.I. B. , patvirtino, kad šalims pradėjus gyventi kartu ,nupirko skalbimo mašiną, dujinę viryklę, šaldiklį, mikrobangų krosnelę (1t.b.l.109,110). Kitų daiktų nenurodo, jog būtų pirkusi. Nors ieškovas nurodo, jog juos įgijo jis pats iki santuokos sukūrimo, tačiau šias daiktų įgijimo aplinkybes bylos nagrinėjimo metu aiškino skirtingai. M.I. B. pateikus įrodymus, jog ji daiktų įgijimui iš banko sąskaitos nuėmė 2300 Lt.(b.l. ) , ieškovas aiškino, jog šią buities techniką įgijo iš dalies už skolintus iš B. pinigus. Remiantis atsakovės, liudytojų M. I. R. B. , R. D. parodymais ,banko sąskaitos išrašo pagrindu (1 t.b.l.90, 110-110 ,135 -136 ) kolegija laiko nustatyta, kad jie buvo įgyti atsakovės tėvų ir padovanoti šalims gyvenant kartu.Kolegija iš dalies sutinka su teismo išvada šioje dalyje.Bendras sugyventinių turtas gali būti įgytas įvairiais būdais, tame tarpe ir jį dovanojant (CK 4.47 str.), ką patvirtino liudytojai M.I. B. R. B. . Remiantis šio liudytojo parodymais nustatyta, kad šie daiktai buvo dovanoti abiems iki santuokos sudarymo, todėl yra dalintini lygiomis dalimis po ½ dalį. Šioje dalyje netenkintinas ieškovo apeliacinis skundas. Kadangi šis turtas yra naudojamas ieškovo, jis yra paliktinas jam, priteisiant atsakovei ½ dalį dovanotų šalims daiktų vertės, t.y. (2790:2) 1395 Lt.,Iš sprendimo pašalintina kompensacija už kitus tėvų dovanotus daiktus, neesant įrodymų juos padovanojus (CPK 178 str.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu dalyje dėl piniginės kompensacijos už statybines medžiagas priteisimo t.y.dėl 9 140 Lt.kompensacijos priteisimo ieškovei, o taip pat dėl kompensacijos už dulkių siurblį bei vandens siurblį priteisimo. Ieškovė prašydama kompensacijos už pirktas medžiagas namo remontui, įtraukė 4 vnt.langų , vandens siurblį, žaliuzi, langų ruletus, kiemo trinkeles, statybines medžiagas –medžio drožlių plokštes, laminatą, tapetus, duris ,plastikines lenteles,dažus, klijus, apvadus, linoleumą. Šalys pateikė rašytinius įrodymus, jog gyvenant kartu, buvo įgytos vertikalios žaliuzi, kurias atsakovė įvertina 180 Lt. (1 t. b.l.37,38,39,40,), 2005 08 08 d.įgytas automatinis vandens siurblys , kurį atsakovė įvertina 350 Lt. (1 t. b.l.43 ), dulkių siurblys , kurį atsakovė įvertina 200 Lt.Ieškovas pripažįsta, kad kartu gyvenant iš bendrų lėšų buvo įgyti langų ruletai 250 Lt.(1t.,b.l.52) šie išvardinti daiktai taip pat dalintini, pripažįstant šalims teisę į ½ dalį, atsakovei priteisiant 490 Lt., o ieškovui paliekant šiuos daiktus ( 980:2), kadangi jie buvo įgyti šalims gyvenant kartu, bendrai vedant ūkį (CK 4.80 str.,6.969 str.,6.970 str str.). Ieškovė bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio tvarkymu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės su atsakovu kūrimo, todėl jos reikalavimas priteisti iš atsakovo jos nuosavybės dalį dėl nurodytų daiktų yra teisėtas ir pagrįstas, nes laikytina,kad šis turtas yra įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, laikytinas bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant partnerių įnašus lygiais . Šioje dalyje atmestinas ieškovo apeliacinis skundas. Nors ieškovas remiasi liudytojų parodymais dėl šių daiktų įgijimo, tačiau jie nėra konkretūs, šių daiktų jų įsigijimo aplinkybių jie negalėjo tiksliai patvirtinti.

Kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl kiemo trinkelių trinkelių įsigijimo. Byloje esantys įrodymai-D. B., A. R. , B. R. parodymai (1t.b.l107,123) patvirtina, kad šios trinkelės buvo įgytos sūnaus A. R. , todėl šioje dalyje tenkintinas ieškovo apeliacinis skundas.

Kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl piniginės kompensacijos už statybines medžiagas priteisimo. Nei vienas apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog atsakovė būtų prisidėjusi savo darbu prie namo įrengimo . Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų prisidėjusi ir savo lėšomis, įsigyjant statybines medžiagas. Ieškovas nurodo, jog dalį medžiagų jis buvo įgijęs žymiai anksčiau, jas sandėliavo mansardoje.Jo aiškinimą patvirtina R. L.,A. R., D. B.,D. K.,A. R. parodymai. Taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas turėjo piniginių lėšų 16 000 lt., kurios liko jam pardavus sklypą bei nupirkus namą(1 t,.b.l.55-58 ). Atsakovė ir neįrodinėjo, kokios konkrečiai medžiagos , kokie jų kiekiai buvo sunaudoti , įrengiant namą , kada jie buvo įgyti, nepateikė rašytinės sutarties dėl susitarimo tarp šalių buvimo. Kolegija laiko, jog atsakovė neįrodė dėl kitų namo įrengimui lėšų prisidėjimo , todėl tenkina apelianto skundą šioje dalyje (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, jei būtų patenkintas jo apeliacinis skundas.Taip pat nesutinka su procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimu iš jo .Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, iš dalies tenkintinas ir apelianto skundas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovės, yra perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.4 d.). Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 466 Lt.žyminį mokestį (1t.b.l.5,169) bei turėjo 4 441,27 Lt.atstovavimo išlaidų. Ieškovas byloje turėjo sumokėti 312,23 Lt.žyminį mokestį (5125+1049,23 x3 proc. +127 Lt), tokiu būdu permokėjo 153,77 Lt. žyminį mokestį, kuris yra grąžintinas ieškovui, pastarajam pateikus šią nutartį valstybinei mokesčių inspekcijai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atstovavimo išlaidų pripažinimo per dideliu išlaidavimu. Atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl apmokėjimo advokato atstovavimo išlaidų civilinėse bylose nuostatas laikytina, jog 2000 Lt. atitiktų atstovavimo sąnaudas šioje byloje.

Atsakovė valstybei sumokėjo 274 Lt. žyminį mokestį (1t.b.l.35 ), nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista bei turėjo 1600 Lt. atstovavimo išlaidų.

Ieškovo turtiniai reikalavimai nuo 6174,23 Lt. sumos patenkinti 83 procentais, atsakovės 15,31 Lt.procentų, todėl ieškovui priklauso 153,74 Lt. žyminio mokesčio , atsakovei 56,55 Lt. Įskaičius šias sumas , ieškovui iš atsakovės priteistina 97,19 Lt. žyminio mokesčio (CPK 93str. 1-2 d.).

Atitinkamai priteistinos atstovavimo išlaidos , priteisiant ieškovui 1660 Lt., atsakovei 220,46 Lt.Įskaičius priteistas sumas iš atsakovės ieškovui priteistina 1439,54 Lt. atstovavimo išlaidų (CPK 98str.).Viso ieškovui iš atsakovės priteistina 1536,73 Lt. bylinėjimosi išlaidų (CPK 93,98str.).Taip pat iš atsakovės priteistina dalis ieškovo turėtų išlaidų apeliacinėje instancijoje 70,81 Lt. žyminio mokesčio.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl procesinių išlaidų priteisimu ir šioje dalyje netenkina apelianto skundo.

Papildomai iš šalių priteistinos apeliacinėje instancijoje turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos , kurios priteistinos proporcingai patenkinto apeliacinio skundo ribose (CPK 88 str. 1 d. 3 p, 92 str.), .t.y. iš ieškovo 5,04 Lt, iš atsakovės 1,40 Lt. valstybei.

Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, kadangi šalių ginčas išspręstas netinkamai išsiaiškinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti .

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp V. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir I. R. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2006 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių miesto CM skyriuje, registro įrašo Nr. 694.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteisti atsakovei I. R. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 490 Lt. (keturis šimtus litų) piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įrengimui pirktas statybines medžiagas, bendrai įgyto turto dalį.

Priteisti atsakovei I. R. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 1395 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt penkių litų) piniginę kompensaciją už atsakovės tėvų I. M. B. ir R. B. jiems dovanotą buitinę techniką.

Panaikinti sprendimo dalį dėl 127 Lt. žyminio mokesčio iš ieškovo V. R. priteisimo atsakovei I. R..

Priteisti iš atsakovės I. R. ieškovui V. R. 1536,73 Lt. (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt šešis litus 73 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovės I. R. ieškovui V. R. 70,81 Lt. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovės I. R. 5,31 Lt., iš ieškovo V. R. 1,13 Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacijoje valstybei.

Grąžinti iš valstybės ieškovui V. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 153, 77 Lt. permokėtą žyminį mokestį.