Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-245-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
1A-453-245-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Arvydas Stankus
Nuteistasis
V. V., ir V
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Pranešėjas K.Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-245/2009

Teisėjas J.Malinauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-06-05 nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 vieneriems metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 181 str. 1 d. už tai, kad liudytojui A. K. įkyriai prašant pas nukentėjusįjį A. M. cigaretės ir A. M. atsisakius ją duoti bei pastūmus A. K. eiti šalin, prie nukentėjusiojo pribėgęs kaltinamasis V. V. sudavė jam smūgį koja į galvą nuo kurio nukentėjusysis parkrito ant žemės. Parkritęs prašė visą tai baigti. Atsikėlęs nukentėjusysis iš marškinių kišenės išsiėmė mobilaus ryšio telefoną ketindamas apie įvykį pranešti policijai ir draugams. Tuomet kaltinamasis V. V. atėmė jam iš rankų turėtą telefoną ,,Nokia 6300“, kurio vertė 700 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 700 litų turtinę žalą. Po to kaltinamieji V. M. ir V. V. neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti turtą, tai yra, norint atgauti paimtą telefoną ir automobilio raktelius, liepė jam nupirkti du butelius alaus, priešingu atveju grasindami šių daiktų negrąžinti.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2009-06-05 nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto pakeitimo arba jį išteisinti. Nurodo, kad nusikalstamų veiksmų nepadarė. Jis yra kaltas tik dėl to, kad neįsitikinęs dėl konflikto priežasties tarp nukentėjusio A. M. ir liudytojo A. K., nukentėjusiam iš galvos sudavė į jo galvą. Į galvą, kaip nurodyta nuosprendyje, nespyrė. Tyčios atimti nukentėjusiajam A. M. priklausantį telefoną neturėjo, jį paėmė manydamas, jog tai A. K., V. M. ar kito asmens telefonas, todėl vėliau jį ir atidavė V. M.. V. M. liepė A. M. išsipirkti telefoną, nuperkant 2 butelius alaus. A. M. nupirkus alaus, V. M. jam telefoną grąžino. Todėl jis neteisingai nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. ir 181 str. 1 d. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina ir V. M..

Buvo pažeistos jo teisės į gynybą. Teismas neišaiškino jo teisės turėti byloje gynėją, bylą išnagrinėjo nesuteikęs galimybės turėti gynėją, kurio jis neatsisakė. Nesuteikus teisės į gynybą padarytas esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jis pasakojo tas pačias aplinkybes, tačiau niekas į tai nesigilino ir laikė jį pasmerktu nuteisti, vien dėl to, kad anksčiau buvo teistas. Nesutinka, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors jis ir prisipažinimo, nukentėjusiam buvo grąžinti visi paimti daiktai, nukentėjusysis pats savo veiksmais išprovokavo nusikaltimą. Teismas siekė jį nuteisti. Teismas turėjo įžvelgti, kad jis visuomenei pavojingų veiksmų nepadarė, o jeigu tokie ir buvo, tai bylos nagrinėjimo metu, jie buvo praradę pavojingumą. Jis dėl alaus negrasino nukentėjusiajam nei smurtu, nei jo turto sunaikinimu. Jis nepadarė nusikalstamų veiksmų, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pagal BK 178 str. 2 d. ir 181 str. 1 d., prašoma jį išteisinti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Dėl padarytų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo kaip turto prievartavimo.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. V. ir V. M. užsipuolė nukentėjusįjį A. M.. A. K. įkyriai prašė pas nukentėjusįjį A. M. cigaretės. Nukentėjusiajam A. M. atsisakius duoti cigaretę bei pastūmus A. K. eiti šalin, prie nukentėjusiojo pribėgęs nuteistasis V. V. spyrė šiam į galvą nuo kurio nukentėjusysis parkrito ant žemės. A. M. parkritęs prašė visą tai baigti, o atsikėlęs iš marškinių kišenės išsiėmė mobilaus ryšio telefoną ketindamas apie įvykį pranešti policijai ir draugams. Tuomet V. V. atėmė jam iš rankų turėtą telefoną ,,Nokia 6300“ kurio vertė 700 litų, o V. M. iš nukentėjusiajam A. M. priklausančio automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktelius. Iškart po telefono ir automobilio raktelių pagrobimo nuteistieji V. M. ir V. V. pareikalavo išpirkos už juos, tai yra nukentėjusiajam A. M. liepė nupirkti du butelius alaus mainais už pagrobtus daiktus. Prokuroras kaltinamuoju aktu tokius V. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo iš sutapties pagal BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. Už tokius nusikalstamus veiksmus V. V. buvo nuteistas pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė) ir 181 str. 1 d. (turto prievartavimas), realiąją sutaptį. Tokia šios nusikalstamos veikos kvalifikacija neatitinka baudžiamąjį įstatymą. Vertinat nustatytas įvykio aplinkybes labai svarbus laikas, kada nuteistieji V. V. ir V. M. ketino užvaldyti turtą ir kokį. Vagystės ir plėšimo nusikalstamų veikų sudėtyse toks laikas nurodytas – tuoj pat. Veika gali būti pripažinta vagyste arba plėšimu tik tuo atveju, kai siekiama užvaldyti turtą nedelsiant. Turto prievartavimo sudėtis neribojama laiko požymiu. Čia įmanomi įvairūs variantai. Todėl bet kokios aplinkybės, rodančios kaltininko tyčios nukreipimą į ateitį (įbauginti ateities blogiu), neigia vagystę arba plėšimą ir rodo būtinumą taikyti turto prievartavimo sudėtį. V. V. ir V. M. atvirai pagrobdami nukentėjusiojo turtą – mobiliojo ryšio telefoną ir automobilio raktelius neapsiribojo šiais nusikalstamais veiksmais ir pareikalavo išpirkos – nupirkti alaus, o nukentėjusiajam nupirkus alų, šiam raktelius ir mobiliojo ryšio telefoną grąžino. Šiuo atveju išpirkos pareikalavimo momentas yra lemiamas, pripažįstant veiką ne vagyste ar plėšimu, o turto prievartavimu, nes ši aplinkybė parodė, jog kaltininkų tyčia neapsiribojo vien tik turto užvaldymu esamuoju laiku. Tikslą užvaldyti turtą vagystės ar plėšimo būdu paneigė ir telefono bei automobilio raktelių grąžinimas nukentėjusiajam iškart po išpirkos gavimo. Lietuvos respublikos BK 181 str. 1 d. nustato atsakomybę už turto prievartavimą tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kitokios psichinės prievartos panaudojimas apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Kaip kitokia psichinė prievarta vertintinas ir išpirkos reikalavimas, leidžiant suprasti, kad nesumokėjus reikalaujamos sumos ar neįvykdžius kitų reikalavimų, pagrobtas turtas nebus grąžintas. Įvertinus išaiškintą teisėjų kolegiją pripažįsta, kad V. V. nusikalstami veiksmai - turto pagrobimas ir išpirkos reikalavimas turėjo būti kvalifikuoti kaip vienas nusikaltimas - turto prievartavimas pagal BK 181 str. 1 d. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 2 d. V. V. turi būti išteisintas nesant nusikaltimo sudėties.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių įrodančių V. V. kaltę.

V. V. apeliaciniame skunde neigia spyręs nukentėjusiajam į galvą, dėl alaus grasinęs nukentėjusiajam smurtu ar jo turto sunaikinimu. Teigia, kad nukentėjusiajam smogė su galva į jo galvą. Tyčios atimti nukentėjusiajam A. M. priklausantį telefoną neturėjo, jį paėmė manydamas, jog tai A. K., V. M. ar kito asmens telefonas, todėl vėliau jį ir atidavė V. M.. Šiuos apeliacinio skundo teiginius paneigia nuteistojo V. M., liudytojo A. K. ir nukentėjusiojo A. M. parodymai. Nuteistais V. M. ir nukentėjusysis A. M. teisme duodami parodymus aiškiai parodė, jog V. V. spyrė koja nukentėjusiajam į galvą, o ne smogė galva. Kad V. V. tyčia, o ne suklaidintas, atėmė mobiliojo ryšio telefoną patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo A. K. ir nuteistojo V. M. parodymai. Pastarieji parodė, kad V. V. telefoną atėmė, kai nukentėjusysis A. M. paėmė telefoną norėdamas skambinti policijai ir draugams. Nei vieno iš jų parodymai nepatvirtina, kad V. V. telefoną paėmė suklaidintas dėl kažkokių tai aplinkybių, tuo labiau nurodytų apeliaciniame skunde. Kad V. V. už atimtą telefoną pareikalavo išpirkos patvirtino liudytojas A. K., kuris dalyvavo konflikte ir nukentėjusysis A. M.. Jo išreikštą reikalavimą išpirkos už pagrobtus daiktus ir tokio reikalavimo supratimą patvirtina aplinkybė, jog jis kartu ėjo iki parduotuvės, kur nukentėjusysis pirko alų mainais už pagrobtus daiktus, vėliau tą alų gėrė Todėl atmestini nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, esą nebuvo spyrio į galvą, tyčinio telefono atėmimo, išpirkos reikalavimo. V. V. kaltė dėl jo padarytos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą.

Apeliaciniu skundu nesutinkama, kad teismas nepripažino atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Aiškina, kad jis prisipažinimo, nukentėjusiam buvo grąžinti visi paimti daiktai, nukentėjusysis pats savo veiksmais išprovokavo nusikaltimą. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, kaip lengvinanti aplinkybė yra tik tuomet, kai nustatomi abu kriterijai kartu, t. y. turi būti prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo. Prisipažinimas padarius nusikaltimą yra tada, kai kaltininkas savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika buvo padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Toks prisipažinimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jei ikiteisminio tyrimo metu ar teisme jis savo kaltę neigė arba prisipažino tik iš dalies, toks prisipažinimas nepripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltinamasis laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Iš V. V. teisme duotų parodymų matyti, kad jis vengdamas baudžiamosios atsakomybės neprisipažino dėl spyrio koją į galvą nukentėjusiajam, tyčinio telefono pagrobimo iš nukentėjusiojo, reikalavimo išpirkos už pagrobtus daiktus. Akivaizdu, kad V. V. prisipažino tik iš dalies, nenurodė esminių nusikalstamos veikos aplinkybių ir tokio prisipažinimo pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo.

Pagrobto telefono grąžinimas nukentėjusiajam negali būti siejamas su atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes telefono pagrobimas ir išpirkos reikalavimas už jį buvo priemonė turto prievartavimui realizuoti. Negrąžinus nukentėjusiajam pagrobto telefono, atvira telefono vagystė pagal BK 178 str. 2 d. būtų kvalifikuota iš sutapties su turto prievartavimu pagal BK 181 str. 1 d. Telefono pagrobimas, išpirkos reikalavimas ir jo grąžinimas gavus išpirką buvo vieno nusikaltimo sumanymas. Todėl ir šios aplinkybės negalima pripažinti atsakomybe lengvinančia.

Nukentėjusysis parodė, kad jis pastūmė liudytoją A. K., norėdamas, jog šis liautųsi prašęs cigarečių. A. K. prašyti cigarečių pas nukentėjusįjį ėjo net du kartus. Pirmą kartą nukentėjusysis A. M. liepė eiti šalin, antrą kartą jie apsipyko. Pakartotinis prašymas cigarečių pas nepažystamą asmenį yra įkyrus, sudarantis priežastis konfliktinei situacijai ir paties A. K. provokuojantis poelgis. Be to, A. K. aiškiai nurodo, kad jie dėl cigarečių prašymo apsipyko, o ne vienasmeniškai nukentėjusysis A. M. inicijavo konfliktą. Todėl jokiu būdu negalima teigti, kad patsai nukentėjusysis savo veiksmais išprovokavo konfliktą. Patys nuteistieji V. V. ir V. M. savo aktyviais nusikalstamais veiksmais – spyriu į galvą nukentėjusiajam, telefono ir automobilio raktelių pagrobimu ir išpirkos pareikalavimu konfliktinę situaciją pavertė nusikaltimu.

Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą. Byloje nenustatyta, kad dėl kokių tai politinių, socialinių, ekonominių ar kitokių nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių padaryta nusikalstama veika prarado savo pavojingumą. V. V. padaryta nusikalstama veika pagal BK 181 str. yra pavojinga ir jis už ją nuteistas pagrįstai.

Dėl gynėjo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos nuteistojo V. V. teisės į gynybą, nes teismas neišaiškino jo teisės turėti byloje gynėją, gynėjo jis neatsisakė. Toks skundo teiginys neatitinka tikrovės ir yra atmestinas kaip nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad kaltinamiesiems buvo išaiškintos teisės pagal BPK 22 str. 3 d., tai yra, be kitų kaltinamųjų teisių, V. V. suprantama kalba, aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Protokole užfiksuota, jog V. V. atsisakė nuo gynėjo, pareikšdamas, kad gynėjo nepageidauja. Tokio įrašo teisiamojo posėdžio protokole nuteistasis V. V. neskundė. Todėl visiškai nepagrįstas ir atmestinas skundo teiginys dėl jo teisių į gynybą pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 p. kolegija,

nusprendė:

Išteisinti V. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 p.).

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie 2009-06-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį 2006-10-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėArvydas Stankus