- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-1462-343/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11045-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neveresta“
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Neveresta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Neveresta“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Neveresta“ (toliau – ir pareiškėja) teismo prašė nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į objektą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad pareiškėja 1995 m. perėmė teises ir pareigas iš Lietuvos kurčiųjų draugijos (toliau – LKD) personalinės remonto ir statybos įmonės po reorganizacijos. Šią aplinkybę pareiškėja grindė 1995 m. balandžio 27 d. Lietuvos kurčiųjų draugijos įstatais. Perėmus teises ir pareigas jai perėjo ir LKD personalinės remonto ir statybos įmonės valdyti nekilnojamo turto objektai. Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis LKD personalinės remonto ir statybos įmonė yra nurodyta savininke objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nors po reorganizacijos visas teises ir pareigas perėmė pareiškėja. Pažymėjo, kad 2022m. birželio 28 d. ji kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras su prašymu įregistruoti pareiškėją, kaip objekto savininkę, kadastro registre, kadangi ji pagal pateiktus įstatus yra LKD personalinės remonto ir statybos įmonės teisių, pareigų, taip pat ir turto perėmėja. VĮ Registrų centras prašymą atmetė. Anot pareiškėjos, objektas visą laikotarpį buvo valdomas atvirai, taip, kad bet kuris asmuo būdamas jo savininku per visą pareiškėjos valdymo laikotarpį būtų galėjęs pasinaudoti savo nuosavybės teise į jį, tačiau teisėtų savininkų neatsirado. Taigi, galima spręsti, jog nebuvo ir nėra asmenų, kurie į statinius turėtų daugiau nuosavybės teisių už pareiškėją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
4. Teismas, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad pastatas–ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos kurčiųjų draugijos personalinei remonto ir statybos įmonei.
5. Teismas, atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalimi, kuri draudžia kitam asmeniui pagal įgyjamąją senatį įgyti valstybei ar savivaldybei, ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį daiktą nesaistant sąlygomis ar išlygomis, pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti nagrinėti pagal ypatingosios teisenos taisykles.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
II.
6. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba pareiškimo dėl įgyjamosios senaties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja sutinka, kad ginčo objektas priklausė LKD personalinės remonto ir statybos įmonei, tačiau 1995 m. teises ir pareigas perėmus pareiškėjai, LKD personalinės remonto ir statybos įmonė buvo išregistruota, o visas turtas perduotas pareiškėjai. Pažymi, kad 1995 m. atlikus reorganizaciją ir pareiškėjai perėmus nekilnojamo turto objektus, Nekilnojamo turto registre nebuvo pakeistas savininkas. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pakeisti savininką, tačiau jos prašymas buvo netenkintas, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai apie reorganizaciją (UAB „Neveresta“ įstatai), nebuvo pakankamas pagrindas keisti savininką. Pareiškėjos teigimu, teismas neįsigilino ir padarė iš dalies neteisingą išvadą, kad nekilnojamo turto objektas turi savininką. Šiuo atveju teismas privalėjo priimti pareiškimą ir jį nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
7. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – išrašus iš juridinių asmenų registro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai gali turėti reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, manytina, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimtini į bylą (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nustatyta, kad pareiškėja prašo nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į objektą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, argumentuodamas tuo, kad į minėtą objektą nuosavybės teisė registruota LKD personalinės remonto ir statybos įmonės vardu. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismu nesutinka. Atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas neįsigilino ir padarė iš dalies neteisingą išvadą, jog nekilnojamo turto objektas turi savininką. Šiuo atveju teismas privalėjo priimti pareiškimą ir jį nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu.
11. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, įskaitant ir tai, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti nurodyti CPK 531 straipsnyje įtvirtinti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas, daikto valdymo terminas, nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, taip pat nurodyta, ar nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
12. Pareiškimo priėmimo stadijoje nėra vertinama, ar į nurodytą turtą gali būti įgyjama nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį. Materialinės teisės normos numatytos CK ketvirtos knygos atskiruose straipsniuose negali būti naudojamos kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, nes pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, t. y. neįrodžius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, būtų pagrindas tokio pareiškėjo pareiškimo netenkinti, tačiau ne atsisakyti jį priimti.
13. Teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą yra procesinė asmens teisė, negalinti priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, todėl teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra reikšmingi pareiškimo patenkinimui ar netenkinimui, o ne teisei pareikšti pareiškimą ar ieškinį.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą ir nepagrįstai pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.