Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Taigi, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, bei tai, kad visą laikotarpį kamerose pareiškėjas buvo vienas, nustatyta, kad minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas nėra pažeistas.

Pažymėtina, tai, kad kameros sanitariniame mazge nemalonaus kvapo nebūtų, jeigu kameroje esantys asmenys palaikytų tvarką kameroje ir valytų tualetą, vėdintų patalpą, kaip numato HN 134:2015, per langus. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Taigi, pareiškėjas kamerose būdamas vienas, galėjo pats apspręsti kameros vėdinimo tiek ir kitus savo poreikius. Pareiškėjas pats privalėjo pasirūpinti kameros vėdinimu, kad nebūtų nemalonaus kvapo, galėjo netrukdomai naudotis sanitariniu mazgu, nuo stebėjimo akutės galėjo užsidengti tam pritaikytą užuolaidėlę, kuri, kamerose buvo.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 3 ir 4 p., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 3 ir 5 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 p. 2017-05-10 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme „Nr. 1-148 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodoma, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoti sanitarinius įrenginius“. Pagal Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1-278, kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Kameras valo (taip pat ir langus) jose apgyvendinti asmenys. Visos Lukiškių TI-K kameros valymo priemonėmis aprūpintos, visoms kameroms išduota: šepetys grindims, šiukšlių semtuvas, kibiras, šluostė, valikliai. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“, per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Vadovaujantis Lukiškių Tl-K direktoriaus 2015-11-05 įsakymu Nr. 1-278 „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas“, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius.

BVK 103 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal to paties straipsnio 2 d., nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje laikantis šio kodekso 70 str. reikalavimų. Pagal BVK nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas.

Atsiliepime atsakovės atstovas nurpodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m² iki 23,14 m². II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 m² iki 37,40 m². III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m² iki 31,05 m². Taigi, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, šiuose kiemeliuose įrengti stogeliai kalinamiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietaus vandens nutekėjimo angos, suoliukai, sutrupėjusių plytų ir duobių nėra, į sieną saugiai įmūryti skersiniai, laiptai į pasivaikščiojimo kiemelius yra saugūs. Pasivaikščiojimo kiemelių paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas. Paivaikščiojimo kiemeliuose iškvietimo mygtukų įrengimas TIĮET ir PĮĮET reikalavimuose nenumatytas. Tai patvirtina Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešimas „Dėl A. G. skundo“ (b.l. 19-21). Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji ir nuteistieji, kaip tai ir nurodyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 92 p.: „pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį“, Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 p.: „laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo pasibaigus pasivaikščiojimui sutvarkyti tam skirtą vietą” bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 233 p.: „pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį“. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka - laistomi.

Skunde pareiškėjas teigia, kad teisė vieną valandą per dieną pasivaikščioti kiemelyje neatitinka Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatoms. Anot pareiškėjo, šiame pranešime yra įtvirtintas reikalavimas suteikti suimtajam ar nuteistajam galimybę ne mažiau nei aštuonias valandas praleisti lauke, tačiau minėto pranešimo 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pažymėtina, kad toks pat, vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės atstovas nurodė, kad individualūs pasivaikščiojimų grafikai įstaigoje laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) nėra sudaromi, nuteistieji (suimtieji) yra vedami pasivaikščioti dienotvarkėje nustatytu laiku (b.l. 22-24). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo suteikta tinkamai galimybė pasivaikščioti kiemelyje nustatytu laiku ir tvarka. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.

Pareiškėjas teigia skunde, kad jam buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, maisto kiekis neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, maistas buvo tiekiamas nesilaikant asmens higienos, atšalęs.

Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2014-07-01), 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018-01-01). Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams (nuteistiesiems, paliktiems įstaigoje atlikti ūkio darbus) išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų masto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo pastoviai rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, išplautos. Teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti nurodytais teiginiais, juolab nėra pateiktų priešingų įrodymų. Skundas dėl maisto kokybės, kiekio ir tiekimo higienos grindžiamas tik pareiškėjo samprotavimais.

Be kita ko, pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad jam visiškai nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, sporto, kūrybos saviraiška ir kt. renginių galimybė. Neturėjo galimybės sportuoti lauke bei patalpoje, negaudavo jam priklausančių laikraščių.

Atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime Dėl A. G., gim. 1987 m., užimtumo, yra nurodęs, kad Vilniaus pataisos namuose nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136, 137 ir 137 ¹ straipsnių reikalavimais. Pažymėtina, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija - tai visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę.

Vadovaujantis Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 223 p. nuostatomis, kuriose nurodoma, kad nuteistajam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, resocializacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas. Pažymėjo, kad nuteistasis atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpose turėjo teisę dalyvauti individualiose pataisos programose, individualiose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos psichologai, galėjo naudotis Vilniaus PN bibliotekos ištekliais, pasinaudoti riboto interneto prieiga, lankytis mankštos kambaryje. Pateikus prašymą, buvo sudaryta galimybė susitikti su kunigais, kapelionu, vienuoliu ar savanoriais, taip pat su Lietuvos Carito atstove, kuri individualiai konsultuoja nuteistuosius rūpimais klausimais, taip pat vykdo Integracijos į visuomenę programą. Nuteistasis turėjo teisę paskambinti telefonu, susitikti su advokatais, nueiti pas gydytojus, kiekvieną dieną turėjo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore, kur galėjo užsiimti fiziniu lavinimu. Taip pat galėjo dalyvauti įstaigoje organizuojamuose konkursuose bei užsiėmimuose. Visa informacija apie įstaigoje organizuojamus konkursus, užsiėmimus buvo talpinama informaciniuose stenduose, esančiuose šalia nuteistųjų gyvenamųjų kamerų. Nurodė ir tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 13 d. A. G. įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą ir iš kameros yra išvedamas tik uždėjus antrankius, o tai sukelia suvaržymus, apribojimus ir nepatogumus, taip pat riboja daugelį įprastų gyvenimo normų (b.l. 50, 26).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Be to, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.

Byloje yra pateikti A. G. 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 9 d. skundai dėl užimtumo, dėl spaudos gavimo, televizoriaus žiūrėjimo, į kuriuos Lukiškių TI-K yra atsakęs (b.l. 29-37, 51-56). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. N-188 A. G. įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą, iš kameros yra išvedamas tik uždėjus antrankius, pagrįstai yra suvaržyta ir apribota pareiškėjo teisė žiūrėti televizorių ir naudotis tam tikromis kitomis užimtumo priemonėmis, programomis (b.l. 35-36). Teisės aktai nenumato Lukiškių TI-K pareigūnams vesti nuteistuosius žiūrėti televizoriaus (b.l. 35). Atsakovės atstovas atsakymuose į skundus yra nurodęs, pareiškėjui, kad susipažinti su aktualiais visuomenėje vykstančiais procesais gali klausydamas kameroje įrengto radijo taško. Taip pat buvo nurodyta, kad pagal BVK 93 straipsnio 1 dalį už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas gali įsigyti neribotą kiekį literatūros, rašymo reikmenų, prenumeruoti spaudą. Pagal BVK 93 straipsnio 2 d. prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi teisę jų sutuoktiniai, sugyventiniai, artimieji giminaičiai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato įstaigai pareigos aprūpinti nuteistuosius spauda (b.l. 30). Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs Lukiškių TI-K atsakymus dėl skundų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Todėl remiantis išdėstytu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam buvo sudarytos nežmoniškos, žeminančios kalėjimo sąlygos dėl aukščiau aptartų aplinkybių, ir tai jam sukėlė fizinį skausmą, papildomus dvasinius išgyvenimus, labai sukrėtė, aptartos sąlygos akivaizdžiai viršijo kalinimui būdingą kančią ir sunkumus, jam buvo sunku išgyventi tokioje aplinkoje, todėl tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksnių tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/201 I; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vieloje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A-438-336/20I2 ir kt.).

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, nei tai yra įprasta esant kalinimo įstaigoje. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.