- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- N-575-5912-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarimo R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 4 dalį, už tai, kad jos nepilnametis sūnus R. D., gimęs 1995 m. gruodžio 27 d., 2010 m. balandžio 10 d., apie 20 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šventė draugės gimtadienį ir išgėrė vieną taurę šampano.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla yra su esminiais trūkumais, t. y. administracinis kaltinimas netinkamai pagrįstas, kas neleidžia nustatyti tikrojo kaltinimo turinio ir apimties bei trukdo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, o sprendžiant apie pažeidimo esmę darant prielaidas, pažeidžiami ne tik administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai, bet ir tokie principai kaip teisėtumas, staigmenų negalimumas teismo procese. Pažymėjo, kad padarytas pažeidimas įrodinėjamas nepilnamečių R. D. ir kitų asmenų apklausomis, tačiau jie apklausti nedalyvaujant nei vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui, nei tėvams, todėl vadovaudamasis analogija baudžiamajai teisei, konkrečiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 280 straipsniu, teismas konstatavo, kad šios liudytojų apklausos negali būti vertinamos kaip tinkami įrodymai, kuriais grindžiama pažeidėjo kaltė.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarimą ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo grąžinta administracinio teisės pažeidimo byla, yra nepagrįstos, proceso metu esminių pažeidimų nepadaryta, todėl administracinės bylos nereikšmingi ir neesminiai trūkumai nekliudo bylą nagrinėti apylinkės teisme. Pažymi, kad ATPK nėra reglamentuota, jog apklausiant nepilnametį administracinio teisės pažeidimo byloje būtinas tėvų, kitų teisėtų atstovų ar globėjų (rūpintojų) dalyvavimas, yra tik toks pageidavimas, nes minėtų asmenų dalyvavimas palengvina apklausos procesą bei bendravimą su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas grąžino bylą Institucijai be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepilnamečių liudytojų apklausos atliktos netinkamai ir negali būti laikomos patikimais įrodymais.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).
Rinkdami, tirdami ir vertindami įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje tam įgalioti subjektai privalo laikytis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Tai garantuoja proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir sudaro sąlygas efektyviam procesui, tačiau ATPK nemažai su įrodinėjimu susijusių klausimų procesiškai nereglamentuojama. Tai pasakytina ir kalbant apie nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumus, tiriant ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas. ATPK nėra detalizuojama vaiko, kaip liudytojo, apklausos atlikimo tvarka, nėra reglamentuojami pareigūnų veiksmai atliekant minėtus procesinius veiksmus, nenumatyta galimybė įsitraukti į šį procesą vaiko teisių apsaugos institucijoms bei kitoms tarnyboms, aiškiai neįtvirtinta, kad nepilnamečio asmens apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija.
Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos suformuluotos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kurio 4 punkte inter alia įtvirtintas vaiko teisių apsaugos prioriteto principas, o 53 punktas numato, kad nagrinėdamas vaiko teisės pažeidimų bylas teismas turi laikytis visų procesinių taisyklių bei ypatumų vaiko atžvilgiu. Detaliau nepilnamečių apklausos ypatumai reglamentuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. BPK 186 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo metu jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. BPK 280 straipsnis, reglamentuojantis nepilnamečio liudytojo apklausą teisminio nagrinėjimo metu, numato, kad, apklausiant jaunesnį kaip aštuoniolikos metų liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą.
Taigi, matyti, kad galimybė apklausti nepilnametį liudytoją nėra imperatyviai siejama su privalomu įstatyminio atstovo (tai yra jo teisė, ne pareiga) ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo arba psichologo (turi būti įvertinama vaiko socialinė ir psichologinė branda) dalyvavimu. Taip pat pažymėtina, kad administraciniai teisės pažeidimai paprastai yra žymiai mažiau pavojingi negu nusikalstamos veikos, o procedūros administraciniame procese yra daug paprastesnės negu numatytosios BPK, tad ir galimas neigimas poveikis nepilnamečiams asmenims yra mažesnis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos nurodytas faktas, jog nepilnamečiai asmenys buvo apklausti nedalyvaujant nei įstatyminiams atstovams, nei tėvams, savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokiu būdu užfiksuotų įrodymų netinkamais. Jų leistinumo klausimas turėtų būtų sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinant, ar nepilnamečio apklausa atlikta nedarant jam jokio psichologinio ar kitokio poveikio, ar tinkamai užtikrinta galimybė pasinaudoti savo teisėmis, ar vaiko interesams, įvertinus jo amžių, nebuvo pakenkta. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenurodė, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Be to, ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir apylinkės teismui. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ikiteisminio tyrimo metu galimai padarytus procesinius pažeidimus, privalėjo būti aktyvus ir pats teismo posėdyje betarpiškai apklausti nepilnamečius asmenis, dalyvaujant jų tėvams ar kitiems įstatyminiams atstovams. Iš bylos medžiagos matyti, kad šių liudytojų parodymai yra esminiai.
Dėl nustatytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog aprašyta R. D. veika atitinka ne ATPK 178 straipsnio 4 dalyje, bet ATPK 178¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį, nurodyta, kad jos nepilnametis sūnus alkoholį vartojo ne viešoje vietoje, o bute, esančiame adresu Stadiono g. 26-45, Prienuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ATPK 284 straipsnio 2 dalis leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius, to nesiejant su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (žr. nutartį byloje Nr. N575-2303/2008). Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista tinkamai, kaltinimo faktinės aplinkybės nekinta, todėl kliūčių pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus bylą iš esmės ir pasirėmus ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsti veikos tinkamą kvalifikacijos klausimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.