Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-04 · Civilinė byla Nr. 2S-319-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
2S-319-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00703-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
J. Ž.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos
Atsakovas
J. Ž.
Trečiasis asmuo
K. P., J. Z. A., D. A., T. Ž.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-319-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00703-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-15084-141/2013 pagal pareiškėjo J. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-40-808/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. Ž. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – K. P., J. Z. A., D. A., T. Ž., kuria atsisakyta atnaujinti procesą.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas J. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-40-808/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. Ž. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Nurodė, kad 2012 m. liepos 26 d. sprendimu teismas patenkino ieškovės ieškinį ir įpareigojo pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau 2013 m. sausio mėnesio pradžioje pareiškėjas sužinojo, kad tretieji asmenys (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendasavininkai K. P., J. Z. A. ir D. A.) neturi pareiškėjui pretenzijų dėl padidinto priestato ir užstatyto antrojo aukšto. Pareiškėjas atliko visus darbus, kurių neatlikus tretieji asmenys (bendraturčiai) nedavė sutikimo statybai įteisinti, todėl bendraturčiai sutinka su pareiškėjo atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimu. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai įvertino trečiųjų asmenų paaiškinimus dėl atsisakymo duoti rašytinius sutikimus ginčo statybos darbų įteisinimui, tretieji asmenys teismui paaiškino, kad neprieštarauja ginčo statybai, jeigu atsakovas atliks tam tikrus darbus. Pareiškėjas visus darbus atliko, ir šios aplinkybės teismas neįvertino, padarydamas aiškią teisės taikymo klaidą – išvadą, jog tretieji asmenys atsisako duoti rašytinį sutikimą ginčo statybos darbams įteisinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad bylos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tretieji asmenys (bendraturčiai) pareiškėjui (atsakovui J. Ž.) yra iškėlę sąlygas, kurias įvykdžius duotų sutikimus įteisinti atsakovo atliktus gyvenamojo namo statybos/rekonstrukcijos darbus (jei būtų sutvarkytas rūsys, įrengti vandens latakai bei pašalinti kiti pažeidimai). Trečiųjų asmenų rašte dėl atliktų darbų, surašytame 2013 m. sausio 10 d., nurodyta, jog jie neturi pretenzijų dėl atliktų rekonstrukcijos darbų (padidinto gyvenamojo namo priestato ir užstatyto antrojo aukšto) ir sutinka, kad J. Ž. įteisintų statybas, kadangi 2012 m. kovo - liepos mėn. pašalino visus defektus. Tačiau nurodytos aplinkybės, priimant 2012 m. liepos 26 d. teismo sprendimą, nebuvo žinomos, teismui jų nenurodė nei atsakovas, nei tretieji asmenys. Teismui pateiktuose trečiųjų asmenų atsiliepimuose nurodyta, jog sutinka su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Bylos nagrinėjimo metu 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. liepos 4 d. teismo posėdžiuose tretieji asmenys išdėstė nesutikimo įteisinti statybas/rekonstrukciją motyvus ir pareiškė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kadangi nebaigtas tvarkyti rūsys, nesutvarkytas stogas, laipteliai ir tai, jog atlikta tik dalis darbų, susijusių su trečiųjų asmenų pažeistų teisių atstatymu. Teismui nebuvo pateiktas trečiųjų asmenų 2013 m. sausio 10 d. surašytas raštas dėl atliktų darbų, o sprendžiant iš trečiųjų asmenų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos teismui pateiktų procesinių dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių nustatyta, jog tretieji asmenys turėjo pareiškėjui (atsakovui) pretenzijų dėl atliktų namo rekonstrukcijos darbų ir dėl to nesutiko su namo rekonstrukcijos įteisinimu įstatymo nustatyta tvarka. Taigi teismas sprendė, kad nebuvo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų egzistavusios bylos nagrinėjimo metu bei priimant sprendimą ir kurios nebuvo ir negalėjo būti atsakovui J. Ž. žinomos teismo sprendimo priėmimo metu 2012 m. liepos 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-40-808/2012.

Teismas taip pat nurodė, kad jam nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys 2013 m. sausio 10 d. rašte „Dėl atliktų darbų“ išdėstytas aplinkybes ir tai, jog šios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, ir kad teismui buvo pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teismas vertino, jog priimant teismo sprendimą, nebuvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys nurodė, kokie darbai turėtų būti atlikti ir kokie darbai buvo faktiškai atlikti, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas J. Ž. buvo atlikęs visus darbus, dėl kurių susitarė su bendraturčiais, ir kad tie asmenys nereiškia atsakovui pretenzijų dėl rekonstrukcijos darbų. Taigi, remiantis vien pareiškėjo (atsakovo) prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo pripažinti, jog priimant teismo sprendimą, būtų padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas J. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad visus trečiųjų asmenų nurodytus darbus atliko iki teismo sprendimo priėmimo 2012 m. liepos 26 d. Faktiškai darbai, kuriuos tretieji asmenys nurodė kaip sutikimo rekonstrukcijos įteisinimui pagrindą, buvo atlikti iki teismo posėdžio 2012 m. liepos 4 d., tačiau pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nežinojo, ar trečiuosius asmenis tenkina jo atlikti darbai. Pareiškėjas negalėjo šios aplinkybės sužinoti bylos nagrinėjimo ar teismo sprendimo priėmimo metu, nes pretenzijas reiškė trys asmenys, kurie ne visą laiką būdavo gyvenamojoje vietoje, be to, vienas jų – K. P., bylos nagrinėjimo metu buvo garbingo amžiaus (virš aštuoniasdešimties metų) ir sunkios sveikatos būklės. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, ne tik pateikė teismui naują dokumentą ir naujus duomenis, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, bet ir nurodė, kad šie duomenys iš esmės keičia teisinę bylos situaciją, tačiau teismas šių pareiškėjo argumentų nevertino. Be to, proceso atnaujinimo stadijoje pateikto naujo įrodymo ryšys su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais vertinamas tik preliminariai, tuo tarpu teismas pateiktą naują įrodymą ir jame nurodytas aplinkybes vertino iš esmės ir konstatavo, kad tretieji asmenys turėjo pareiškėjui pretenzijų dėl atliktų namo rekonstrukcijos darbų. Taigi teismas formaliai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą ir neatsižvelgė į proceso atnaujinimo instituto tikslus bei uždavinius, nesiejo proceso atnaujinimo pagrindo su priimto sprendimo teisėtumu.

Atsiliepimas

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, įvertino visas nurodytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja nei vienas jo nurodytas civilinio proceso atnaujinimo pagrindas. Atskirajame skunde iš esmės nenurodomi jokie teismo išvadas paneigiantys motyvai. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai prieštarauja paties pareiškėjo ir trečiųjų asmenų civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu duotiems ir teismo sprendime užfiksuotiems paaiškinimams. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė – trečiųjų asmenų sutikimas su savavališkai vykdytos rekonstrukcijos įteisinimu – bylos nagrinėjimo iš esmės metu neegzistavo, t. y. ji neatitinka vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Be to, nepagrįsta pozicija, kad įvardyta aplinkybė turi esminės reikšmės bylai, ir dėl jos būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Trečiasis asmuo T. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė sutinkanti su atskiruoju skundu. Prašo atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, tai, kad jokia žala niekam nėra padaryta, bei galimas sunkias pasekmes jų šeimai, jei procesas nebus atnaujintas.

Tretieji asmenys J. Z. A. ir D. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Teigia, kad nagrinėdamas bylą teismas neteisingai įvertino trečiųjų asmenų paaiškinimus dėl atsisakymo išduoti rašytinius sutikimus ginčo statybos darbų įteisinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe (įrodymu) apeliantas laiko 2013 m. sausio 10 d. trečiųjų asmenų, kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių, sutikimą įteisinti statybos darbus.

Pagal teismų praktiką, pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvieji, bet ir objektyvieji sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė (įrodymas) negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe dėl dviejų priežasčių.

Pirma, vien iš trečiųjų asmenų sutikimo įteisinti statybos darbus datos yra aišku, kad trečiųjų asmenų valia neprieštarauti atliktiems statyboms darbams susiformavo jau po bylos išnagrinėjimo – teismo sprendimas priimtas 2012 m. liepos 26 d., o sutikimas duotas 2013 m. sausio 10 d. Taigi nurodytas trečiųjų asmenų sutikimas laikytinas ne naujai paaiškėjusia, kaip to reikalauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, bet nauja aplinkybe.

Antra, apeliantas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, kad trečiųjų asmenų sutikimo objektyviai negalėjo gauti iki bylos išnagrinėjimo, nors pats tvirtina, kad trečiuosius asmenis dabar jau tenkinantys darbai buvo atlikti dar iki paskutinio teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta (CPK 178 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, teismas nenustatė.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši nutartis neužkerta kelio šalims įvertinti po teismo sprendimo priėmimo atsiradusias naujas aplinkybes ir sudaryti taikos sutartį su galimybe pareiškėjui įteisinti savavališkas statybas. CPK numato galimybę sudaryti taikos sutartį tiek neprasidėjus vykdymo procesui (CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka), tiek vykdymo procese (CPK 595 str.). Teismo nuomone, ieškovė, kaip valstybės institucija, turėtų atsižvelgti į tai, kad trečiųjų asmenų teisių pažeidimas buvo pašalintas, pareiškėjas už savavališkas statybas buvo nubaustas administracine tvarka, o teismo sprendimo įvykdymas galėtų sukelti sunkias materialines pasekmes tiek pareiškėjo šeimai, tiek kitiems to paties namo gyventojams. Tik įvertinusi visas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ieškovė galėtų nuspręsti, ar besąlyginis reikalavimas įvykdyti teismo sprendimą (nesuteikus galimybės pareiškėjui įteisinti savavališkas statybas) būtų teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė